„Kartais taip nutinka, kad vis dėlto, matyt, kai kurių kolegų savisaugos tam tikras instinktas ar jausmas ima viršų, ir atsitinka taip, kad apačiose įvyksta tokie neformalūs susitarimai, kurie lemia, jog susiklosto tokia situacija“, – interviu BNS trečiadienį sakė Vyriausybės vadovas.

Jis neigė, kad padėti A. Dudėnui išvengti baudžiamosios atsakomybės „čekiukų“ byloje nuspręsta partijų vadovybių lygiu.

Kaip skelbė BNS, Seimas antradienį neleido prokurorams baudžiamojon atsakomybėn patraukti parlamentaro socialdemokrato A. Dudėno.

Už tai balsavo 69 Seimo nariai, prieš balsavusiųjų nebuvo, susilaikė du politikai. Kad teisinė neliečiamybė būtų panaikinta, reikia mažiausiai 71 balso už.

Nuo Seimo rytinio posėdžio pradžios iki balsavimo dėl A. Dudėno plenarinių posėdžių salę paliko 16 socialdemokratų. Dar du liko salėje, registravosi balsuoti, tačiau balso galop neatidavė.

Pasak G. Palucko, taip pasielgusių partijos narių elgesį galėjo lemti jų pačių baimė ateityje įkliūti teisėsaugai panašiose bylose arba pažįstamų politikų pasakojimai.

„Kiekvienas Seimo narys, matyt, irgi mėgina tas aplinkybes pritaikyti sau arba perspektyvai, ar galėtų kas nors nutikti ateityje, ar galbūt turi tam tikras patirtis su kolegomis ar bičiuliais savivaldoje. Ir manau, kad tai buvo ta siejamoji ir rišančioji medžiaga, kuri lėmė tokį, na, individualų sprendimą“, – kalbėjo premjeras.

Jo teigimu, daug socdemų yra nusivylę Seimo sprendimu dėl A. Dudėno, o partija ir valdančioji koalicija tarsis, kaip užkirsti panašiems atvejams kelią ateityje.

Kitos interviu temos:

* Negalvoja apie valdančiosios koalicijos alternatyvas;

* Neturi priekaištų S. Skverneliui dėl nesuteikto leidimo R. Žemaitaičiui dirbti su įslaptinta informacija;

* Pasitiki VSD, nors ragina žvalgybos informaciją vertinti kritiškai;

* Pateisina bendradarbiavimą gynybos srityje su Izraeliu, nepaisant kritikos jam dėl elgesio Gazos Ruože;

* Yra prieš leidimą įsivaikinti partnerystę registravusioms vienos lyties poroms;

* Vyriausybė taisys Finansų ministerijos siūlymą dėl mokesčių pakeitimų.

– Premjere, už kokią pagalbą Remigijui Žemaitaičiui padėkojote vakar Seimo posėdyje po to, kai Seimas nubalsavo neatimti imuniteto iš pono Arūno Dudėno?

– Na, situacija, aišku, yra nepaprastai apmaudi, nes reputaciniai nuostoliai pirmiausia yra mums, socialdemokratams. Sunku galbūt patikėti, bet jokio susitarimo, tiesą pasakius, nebuvo. Ir, tiesą pasakius, nėra ir iki šiol.

Tokia situacija susiklostė, matyt, dėl, na, tokio gal ir naivoko įsitikinimo, jog tai, kas yra parašyta koaliciniame susitarime, ir tai, apie ką mes šnekėjome savo frakcijos posėdyje, kad tai ir bus realizuota. Bet kartais taip nutinka, kad vis dėlto, matyt, kai kurių kolegų savisaugos tam tikras instinktas ar jausmas ima viršų, ir atsitinka taip, kad apačiose įvyksta tokie neformalūs susitarimai, kurie lemia, jog susiklosto tokia situacija.

Ji, aišku, būtų nesusiklosčiusi, jei nebūtų 20 Seimo narių Briuselyje užstrigę, jeigu nebūtų vienas kitas ministras darbuose ir atėjęs į posėdį ir panašiai, tai galbūt šiandien apie tai ir nešnekėtume. Bet nepaisant to, situaciją turime, pamoka tikrai gana nemaloni. Na, ir žiūrint į ateitį, reikia pagalvoti, kaip užkardyti kelią tokiam lengvam piktnaudžiavimui neliečiamybės statusu. Dėl to reikia svarstyti, matyt, ir Konstitucijos galimas pataisas, arba tada sąlyginę neliečiamybę, apie ką yra šnekėjęs ir pats Saulius Skvernelis dar 2019 (metais – BNS) po Petro Gražulio, kaip sakyt, nepavykusio neliečiamybės atėmimo proceso. Tai tuos dalykus teks šnekėti ir apie tai diskutuosime.

Pono Dudėno kaltinti aš nematau jokio reikalo. Tai yra savisaugos instinktas, žmogus gali mėginti save gelbėti.

– Neabejoju. Vis dėlto dėl tos padėkos. Tai buvo vakar R. Žemaitaičiui padėka, ar nebuvo po to balsavimo?

– Ne, tikrai jokių padėkų iš mano pusės nebuvo ir nežinau, kas ir už ką turėtų dėkoti, nes kaip ir minėjau, koalicijos partneriai, bent jau politiniai lyderiai, tikrai buvo sutarę ir supranta to susitarimo laikymosi svarbą. Bet, kaip ir minėjau, galbūt pritrūko tam tikros politinės kontrolės proceso, kad tai būtų įgyvendinta. Atrodė, kad tai savaime suprantama, jau tiek kartų esame balsavę ir viskas praėję, komisija yra priėmusi sprendimą, rekomenduoja atimti neliečiamybę, ir atitinkamai bac, toks labai nemalonus siurprizas.

– Keli Seimo nariai sako, kad posėdžių salės gale kalbėjote po balsavimo su R. Žemaitaičiu ir padėkojote jam už pagalbą. Tai čia netiesa?

– Ne, tai yra absoliuti netiesa. Taip, mes kalbėjome, nes jis parvažiavo iš komandiruotės ir mes diskutavome apie tam tikrus klausimus, bet tai yra netiesa.

– Pasakėte, kad tokį balsavimą galėjo lemti „neformalūs susitarimai apačioje“. Ką turite omenyje?

– Kiekvienas Seimo narys, matyt, irgi mėgina tas aplinkybes pritaikyti sau arba perspektyvai, ar galėtų kas nors nutikti ateityje, ar galbūt turi tam tikras patirtis su kolegomis ar bičiuliais savivaldoje. Manau, kad tai buvo ta siejamoji ir rišančioji medžiaga, kuri lėmė tokį, na, individualų sprendimą.

Aišku, mes irgi partijoje tikrai diskutuosime, šnekėsime, nes daug bičiulių yra tiesiog nusivylę. Šiandien matome dviejų greičių sistemą, kai mūsų partijos nariai savivaldoje, irgi turintys tam tikrų iššūkių, stabdo narystę partijoje, eina ir įrodinėja savo tiesą teismuose. Tuo metu čia išeina taip, kad kai kurie Seimo nariai yra teisėjai savo pačių bylose. Tai ir teisės principams tam tikriems prieštarauja.

– Galima ir matematika užsiimti. Pirmu klausimu Seimas rytiniame posėdyje vakar svarstė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas: 38 socialdemokratai dalyvavo, registravosi, 14 nedalyvavo, suprask, buvo kažkur išvykę. Tai buvo 10 val. 32 min. – čia Seimo posėdžių medžiaga vieša. Po 45 minučių Seimo salėje, kai balsuota dėl A. Dudėno buvo 18 parlamentarų mažiau. Tai per 45 minutes iš Seimo salės dingo Raminta Popovienė, Birutė Vėsaitė, Orinta Leiputė, Kęstutis Vilkauskas, Ramūnas Vyžintas, Robertas Kaunas, Rasa Budbergytė, Saulius Luščikas, Audrius Radvilavičius, A. Dudėnas, be abejo, Paulius Visockas, Linas Jonauskas, Karolis Podolskis, Tadas Prajara, Martynas Katelynas ir Modesta Petrauskaitė. Ir registravosi, tai yra buvo salėje, bet nedalyvavo balsavime Rimantas Sinkevičius ir Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Su nors vienu iš šitų žmonių kalbėjote dėl to, kodėl jie nebalsavo?

– Su kai kuriais kalbėjau, bet, kaip ir minėjau, argumentai yra įvairūs, bet jie nekeičia pačios situacijos.

– Bet ar jie yra dalykiniai? Ar jie yra tokie patys, kokius mes vakar girdėjom: kad sveikata sustreikavo, parūkyt reikėjo?

– Ne, jie yra dalykiniai. Tai yra prieštaravimas apskritai „čekučių“, sakykim, skandalui, kaip mažareikšmiam, nes apie tai šneka ir kai kurie kiti Seimo nariai, kai dėl 500 eurų vyksta teisminis nagrinėjimas. Na, bet tai vis tiek neatleidžia nuo įsipareigojimo, nuo koalicinės sutarties įgyvendinimo, neatleidžia nuo įsipareigojimo, kaip ir minėjau, kitų politikų atžvilgiu ir tų dviejų greičių sistemos aiškių epizodų. Taip, kad tam tikrų argumentų, kuriuos aš galiu girdėti, išgirsti, bet negaliu priimti, tikrai buvo.

– Kadencijos pradžioje, kai vis sulaukdavote kritikos dėl savo vangios reakcijos į kolegos koalicijos partnerio R. Žemaitaičio pasisakymus, sakydavote, kad balsavimai yra esmė, įgyvendinant pažadėtus darbus. O šis balsavimas nebuvo Seimo garbės reikalas?

– Čia, sakyčiau, galima jį vadinti tam tikru garbės arba sąžinės, arba, na, tam tikros netgi savigarbos klausimu. Jis, aišku, nėra Vyriausybės programoje, jis nėra dalykinis klausimas ir, duok Dieve, kad tokių klausimų apskritai Seime nebūtų arba jų būtų mažiau, bet manau, kad tai buvo ir tam tikras testas, ar iš tikrųjų mes vienodai suprantame Seimo nario teises ir pareigas, ar tiesiog už neliečiamybės kartais mėginame pasislėpti, vengdami teisinės atsakomybės.

– Bet jūs galit pasakyti, kokia jūsų žinutė tada yra ponui Dudėnui, kuris tikrai vaikščiojo po salę, įkalbinėjo atskirus Seimo narius balsuoti „prieš“? Jūs su juo pasikalbėjote nors kartą apie visą šitą istoriją?

– Žinokit, pono Dudėno kaltinti aš nematau jokio reikalo. Tai yra savisaugos instinktas, žmogus gali mėginti save gelbėti. Aš turiu priekaištų kitiems bičiuliams, kurie pasidavė šitiems prašymams, nes, kaip ir minėjau, tai yra mūsų koalicinis įsipareigojimas, tai yra mūsų įsipareigojimas visuomenei, tai yra mūsų įsipareigojimas kitiems bičiuliams. Todėl po vakarykščių sprendimų iš tiesų partijoj yra kilęs nepasitenkinimas. Kodėl vieni turi eiti per visas skaistyklas ir įrodinėti savo teisybę, kai kada sėkmingiau, kai kada mažiau sėkmingai, na, o vat kažkas paima ir sugeba tuos klausimus išsispręsti. Tai tiesiog nėra gerai.

– Sakote, kad nekaltinate pono Dudėno, bet nuo būtent jo paties asmenybės ir visų kitų, dėl kurių generalinė prokurorė kreipsis ateityje, pozicijos lygiai taip pat priklausys tiesiogiai koalicinės sutarties vykdymas. Nes joje, man atrodo, nėra parašyta, kad koalicija balsuoja už neliečiamybės panaikinimą. Yra parašyta, kad Seimo narys sutinka supaprastinta tvarka jos atsisakyti.

– Aš sakau, dėstydamas savo argumentus, jog žmogiškai jo nekaltinu. Aš jį galiu suprasti, jis mėgina save gelbėti. Tai galiu suprasti. Bet lygiai taip pat kiti, būdami atsakingais politikais, turi suvokti tokios gelbėjimo akcijos pasekmes. Čia net ne koalicinės tam tikros pasekmės, čia yra reputacijos ir santykio su visuomene klausimas.

Jeigu tu taip elgiesi ir paskui skundiesi, jog pasitikėjimas Seimu ar institucijomis yra žemumose, na, tai kaip kitaip gali būt? Tai būtent dėl šios priežasties aš ir akcentuoju, kad ne pats A. Dudėnas yra šitoje situacijoje, kaip sakyt, „kraštinis“, o visi tie, kurie sukūrė tas aplinkybes.

– Grįžtant vis dėlto prie klausimo, ar šitas balsavimas buvo Seimo garbės reikalas. Aš to jūsų klausiu dėl to, kad pabandyčiau suprasti, kiek jūs pats kaip išrinktasis partijos lyderis, premjeras, jaučiate atsakomybę dėl to, jog Seimas subalsavo taip, kaip subalsavo? Ir jeigu jaučiate, tai ką daryti?

– Aš tikrai jaučiu atsakomybę ir mes apie tai diskutuosime ir partijos valdymo organuose, matyt, po suvažiavimo, taryboje, apie tai tikrai bus diskusija. Antras dalykas, mes galvojame ir apie racionalius sprendimus, kurie pakeistų šią situaciją. Turiu galvoj, kad į ateitį žiūrint, nebūtų dengiamasi neliečiamybe, kai tai (teisėsaugos įtarimai – BNS) kyla ne iš politinės Seimo nario veiklos, o iš kitų aplinkybių. Na, ar reikėtų Konstitucijos pataisos, ar reikėtų (Seimo – BNS) statuto pataisos, ar abiejų, apie tai diskutuosime ir, be abejo, su koalicijos partneriais.

Kaip ir minėjau, ta situacija jau kartojasi, ji buvo 2019 metais, dabar vėl įvyko. Taip, kad galbūt prieisime kartu prie kokių nors sprendimų, kurie, na, eliminuos net galimybę šitokioms situacijoms susiformuoti.

– Gerai, tada laikykimės versijos, kad balsavimas dėl A. Dudėno neliečiamybės tiesiog nepavyko. Kokias iš to darysite išvadas partiečių drausmės prasme? Po Vyriausybės posėdžio šiandien minėjote, kad ieškosite vadybinių sprendimų, kaip frakcija galėtų balsuoti drausmingiau. Ar tai išvis įmanoma, kai Seimo nario mandatas yra laisvas ir jie gali tiek rankomis, tiek kojomis balsuoti?

– Tai yra įmanoma, tikrai yra įmanoma. Kiekviena partija turi savo tam tikras veiklos taisykles, ir priėmus sprendimą jo turi būti laikomasi. Tai galima daryti partijos valdymo organuose, tai galima daryti frakcijoje.

– Tai frakcija juk, atrodo, vieningai sutarė balsuoti.

– Atrodė, kad sutarė. (...) Be abejo, buvo įvairių nuomonių ir panašiai, kad tos visos „čekiukų“ istorijos yra neperspektyvios, galbūt tai yra mažareikšmiškumas, bet nepaisant to, atrodė, jog buvo sutarimas. Galbūt buvo pamiršta jį fiksuoti. Reikės pasižiūrėti, išsiaiškinti, nes dariau prielaidą, kad visi supranta, ką daro.

Na, o žiūrint į ateitį, tai kaip ir minėjau, partija yra didelė organizacija, kuri atspindi visus visuomenės sluoksnius. Ir partijos reakcija yra didele dalimi neigiama į susiklosčiusią situaciją. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad į perspektyvą pats politikas, kuris tos atsakomybės vengia arba, sakykim, geba pasislėpti po vienu ar kitu instrumentu, jis gali nesulaukti partijos palaikymo kitų rinkimų kontekste. Viskas yra svarbu ir apie tai mes tikrai diskutuosime.

– Tai jeigu partija, frakcija buvo sutarusi balsuoti vieningai, bet nebalsavo, tai gal jau dabar yra pagrindas drausminei atsakomybei?

– Aš frakcijos posėdyje nedalyvavau, negaliu atsakyti, bet mes tuos dalykus peržiūrėsime ir tikrai diskutuosime ir partijos taryboje apie tai, kaip reikia elgtis tokiose situacijose. Ar tuo atveju, jeigu frakcija negali priimti sprendimo, ar reikia partijos sprendimo? Galbūt tarybos ar prezidiumo, ar valdybos? Bet tai jau yra vadinamosios politinės technikos reikalas. Svarbiausia, kad tie dalykai nesikartotų.

– Gal ir koalicijos kontrolę reikia pagriežtinti, nes didžioji dalis „Nemuno Aušros“ narių irgi kojomis balsavo?

– Galbūt. Galų gale, tokius ir buitinius dalykus, komandiruotes reikėtų pažiūrėti. Per tą posėdį tikrai 20 valdančiosios koalicijos narių užstrigę Briuselyje buvo. Tai galbūt irgi būtų pagerinę šiek tiek situaciją, bet tiesiog reikia į tai atkreipti dėmesį, rimtą dėmesį ir pažiūrėti, kokias galime išmokti pamokas ir kokių galime imtis priemonių, jog tai tiesiog nesikartotų.

– Paminėjote įdomią situaciją dėl kelių greičių, kai žmonės, dirbantys tarybose, merais arba dirbę anksčiau, sulaukę įtarimų negali pasislėpti už imuniteto, yra teisiami, šalinami iš partijos arba stabdoma jų narystė iki teismų sprendimų. Tai dabar išeina taip, kad ponas Dudėnas bus partijos narys tik dėl to, kad Seimas nepanaikino jo teisinės neliečiamybės. Gal tai reikia kaip nors išspręsti?

– Na, išnykus aplinkybėms, turiu galvoje, po šito Seimo sprendimo yra nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir jis gali būti atnaujinamas tik po kadencijos...

– Premjere, bet akivaizdu, kad jis būtų sulaukęs įtarimų, jeigu Seimas panaikintų jo teisinę neliečiamybę. Tai ar garbė su tokiu žmogum saistytis vienoje partijoje?

– Mes diskutuosime apie tuos dalykus partijos taryboj, kaip ir minėjau, tai yra visus aspektus susiklosčiusios situacijos. Čia, kaip sakyti, išimčių negali būti.

– Norite pasakyti, kad taryba spręs ir dėl to, ar ponui Dudėnui pakeliui su Socialdemokratų partija?

– Apskritai taryba gali daug klausimų nagrinėti, ir aš negaliu apibrėžti arba nustatyti, apie ką gali šnekėti arba apie ką turi šnekėti. Yra įvairių nuomonių, bet šiandien pirmiausia mes koncentruojamės į aplinkybes, kodėl, kaip tai įvyko ir kaip užkardyti, kad ateityje tokių dalykų neįvyktų.

– Generalinė prokurorė vis pasako viešai, kad kreipimusi į Seimą dėl neliečiamybės naikinimo čekiukų bylose bus daugiau. Tai ar turite atsakymą, kaip elgsitės ateityje, kai prokurorė kreipsis dėl socdemų?

– Aš tikrai tikiuosi ir pasistengsiu užtikrinti, jog sprendimai tokiose situacijose būtų ir priimti, ir jų būtų laikomasi. Lygiai taip pat kalbėsime apie tai valdančiojoje koalicijoje, kad tokių, na, atsitiktinių, neatsitiktinių, planuotų, neplanuotų išėjimų, neišėjimų tikrai nebūtų, nes tai įrašyta į koalicinę sutartį. Tokių dalykų reikia laikytis. Taip, mes paslydome ir tai garbės nedaro, bet tokių atvejų tikrai, žiūrint į perspektyvą, gali būti daugiau, todėl turime apsibrėžti ir apsispręsti, kaip elgsimės.

Jeigu būtų sprendimai priimami taip, kaip buvo sutarta, tokių dviprasmybių neatsirastų.

– Premjere, mano žiniomis, Seimą gali pasiekti mažiausiai du kreipimaisi dėl socdemų, buvusių tarybos narių – Tomo Martinaičio ir Ramūno Vyžinto. Kaip jiems jaustis...

– Nespekuliuokime. Nespekuliuokime, kol tokių dalykų nežinome. Dabar šnekame apie tai, kas galėtų, kas negalėtų būti, turime situaciją, kurią turime spręsti ir žiūrėti toliau. Bet aš tikrai nesiimsiu spekuliacijų apie tai, kieno gali, kieno negali, nes aš tokios informacijos neturiu.

– Gerai, atsiribokime nuo konkrečių asmenybių, bet tada apskritai norėčiau paklausti, kaip jaustis tiems partiečiams, kurių neliečiamybė ateityje bus atimama, kai šalia sėdės A. Dudėnas, išvengęs baudžiamojo persekiojimo?

– Jeigu būtų sprendimai priimami taip, kaip buvo sutarta, tokių dviprasmybių neatsirastų. Todėl žiūrint į ateitį ir reikia stengtis, kad tos dviprasmybės nesikartotų. Aš suprantu, kad kiekvienas mėgina ir nori, jeigu tik turi galimybę, išvengti tos nemalonios procedūros įrodinėti teismuose savo teisybę, bet tokių dviejų, trijų greičių sistemos vienoje politinėje partijoje ar keliose, manau, apskritai neturėtų būti.

– Premjere, neabejoju, kad žaidžiate politiniais šachmatais, net jeigu nežaidžiate tikrais. Ar jūs pastarosiomis dienomis, savaitėmis, mėnesiais apsvarstote alternatyvas šiai valdančiajai koalicijai?

– Ne, alternatyvų tikrai nesvarstau ir naujų koalicijų nekonstruoju, nes esu įpratęs, pasirinkęs kryptį, ja žygiuoti ir stengtis išlaikyti tai, ką turi, o ne nuolat kokias nors alternatyvas dėlioti. Tai galų gale atima laiką, erzina ir kompromituoja pačias pastangas stengtis dėl vienos koalicijos. Nu, įsivaizduokite, jeigu jūs turite šeimą ir alternatyviai vis pasvarstote kitas santuokas galimybes, tai ar tikrai stengsitės dėl šitos vienos?

– Labai man juokinga, kad jūs tą koaliciją vis palyginate su šeima.

– Ne aš pradėjau (juokiasi). Ne aš pradėjau kažkokius ypatingus santykius. Ir Seimo pirmininkas mėgino hiperbolizuotai piešti ir tarsi rodyti, jog su vienu partneriu koalicijos lyderiu bendrauju daugiau ir galbūt nuoširdžiau, o su kitu mažiau, bet tai yra tiesiog netiesa.

– Gal tiesiog atrodo, kad labiau ginate R. Žemaitaitį nuo aplinkos spaudimo, negu S. Skvernelį?

– Aš ir S. Skvernelį ginčiau, jeigu manyčiau, kad jis yra nepelnytai arba per daug spaudžiamas vienoj ar kitoj situacijoj. Kai kuriais atžvilgiais, jeigu matau, jog tas vertinimas, sakykime, situacijos arba koks nors spaudimas yra perteklinis, tai bet kurį koalicijos partnerį, koalicijos narį aš esu pasiruošęs apginti, jeigu matysiu tam esant reikalą ir jeigu matysiu, jog tai yra teisinga.

– R. Žemaitaičiui turbūt per šitą kadenciją nesat davę tokios reikšmingos pastabos, net tuomet, kai klaida vadinote jo tariamą kelionę į JAV, kuri neįvyko, vis tiek pridėjot, jog reikėtų daugiau apie internetinius sukčius kalbėti. Jūs apskritai jį laikote pagrindiniu savo politiniu bendražygiu? Nekalbant apie jūsų partijos narius, žinoma.

– Aš nedėlioju prioritetų. Negali taip būti, jog darinyje, kuris visas vientisas yra svarbus ir tiktai vientisas yra turintis galimybių realizuoti Vyriausybės programą, politinę programą... Tokiame kontekste sakyti, kad vienas yra svarbesnis už kitą, tiesiog negalima. Visi trys koalicijos partneriai turi veikti abipusio sutarimo ir pagarbos principais. Todėl man tiesiog svetimas toks samprotavimas, kad vienas yra geresnis už kitą arba blogesnis už kitą.

– O kodėl pasirinkote tada šitam jau turbūt bene akivaizdžiam konflikte dėl R. Žemaitaičio galimybių dirbti su įslaptinta informacija R. Žemaitaičio pusę?

– Todėl, kad tai yra mano nuoširdi nuostata. Aš dirbau Ekonomikos komitete praėjusią kadenciją ketverius metus, visą kadenciją. Ir tikrai galiu pasakyti, jog ten dirbti leidimo su slapta informacija nereikia, nes aš per ketverius metus nesu susidūręs su tokia situacija. Net jeigu ir susidurtum, tu gali tą posėdį arba tą klausimą praleisti, nes neturi teisės. Kiti galbūt turi. Todėl tie reikalavimai, kurie yra, beje, ne S. Skvernelio patvirtinti, o kitų Seimo pirmininkų, mano įsitikinimu, yra pertekliniai apribojimai laisvam Seimo nario mandatui. Jų tiesiog nereikia.

Taip, šiandien mes turime tokią situaciją. VSD (Valstybės saugumo departamentas– BNS) padarė savo darbą, Seimo pirmininkas padarė savo darbą. Viskas tvarkoj. Bet klausimas, ar gali žmogus dirbti komitete, yra atviras. Ir dėl šitos priežasties aš sakau, kad taip gali, nes poreikio dirbti su slapta informacija leidimo ten tiesiog nėra. Jeigu jis toks būtų, turėtų tų klausimų nesvarstyti žmogus.

– Bet aš net ne apie tai, premjere. Aš apie tai, kai S. Skvernelis dar nėra pasirašęs sprendimo nesuteikti R. Žemaitaičio leidimo, jūs jį paraginate, nežinau, neatsižvelgti į VSD išvadą? Kritiškai ją įvertinti?

– Ne, čia jau jūs darote labai toli siekiančias prielaidas. Aš aiškiai sakiau, jog VSD pažyma yra rekomendacinė, taip, ir sprendimą priimti privalo paslapties valdymo subjektas, tai yra Seimo pirmininkas. Ir jis tai padarė. Aš jam neturiu jokių priekaištų.

– Bet tuo pačiu pasakėte, kad VSD vertina ne tik ryšius, bet ir savybes, o savybes Seimo pirmininkas gali įvertinti ir pats, nebūtinai paisydamas, ką jam sako VSD.

– Matot, yra daug pažymų ir analitinių pažymų, kurias ruošia specialiosios tarnybos, žvalgybos institucijos. Valstybės vadovai ar institucijų vadovai, kurie turi priimti sprendimus vadovaudamiesi tomis medžiagomis ar pažymomis, turi jas įvertinti. Savo galva vadovautis. Tikrai atsakomybės neperkelsi VSD: žinote, aš priėmiau sprendimą, bet jeigu ką, tai kalti jie. Ne.

Tai būtent todėl ir sakau, kad tai yra rekomendacija, tai reikia įvertinti. Pažymoje, nepaisant to, jog daugelis aiškina apie kokias nors R. Žemaitaičio keliamas grėsmes nacionaliniam saugumui, to nėra fiksuota. Tai yra asmeninės savybės, būdo bruožai. Taip, būdo bruožai yra įdomus dalykas, jis yra subjektyvus vertinimas. Na, ir Seimo pirmininkas tai įvertino, priėmė sprendimą ir jam dėl to nėra jokių priekaištų.

– Kai kam gal nepatinka tas „kas, jeigu?“ žaidimas, bet gal nesidrovėsite atsakyti, tai Seimo pirmininko vietoje pats būtumėt suteikęs R. Žemaitaičiui leidimą?

– Nestatykite manęs į Seimo pirmininko vietą. Aš galiu pasakyti, kad dirbdamas savo pozicijoje, savo vietoje, gavęs informaciją iš VSD, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento, žvalgybinę informaciją, ne kiekvieną pažymą aš, kaip sakoma, paleidžiu į gyvenimą ar darau pavedimus kažką su ja susijusio atlikti. Daugeliu atvejų tai yra tiesiog susipažinimas su informacija.

Kai kada ta informacija yra reikšmingesnė, kai kada – mažiau, todėl dar kartą sakau, visi turi vadovautis savo galva. Tai, kokį sprendimą priėmė S. Skvernelis, jam aš neturiu jokių priekaištų, tai jis padarė įvertinęs pateiktą jam medžiagą.

– Sakykite, o jūs patikėtumėte įslaptintą informaciją žmogui, kuris pasimauna ant, kad ir pilietiškai nusiteikusio, bet internetinio sukčiaus?

– Aš manau, kad mes apskritai nepakankamai gerai žinome visų Seimo narių, politikų būdo bruožų, kad galėtume labai drąsiai teigti, jog nėra jokios rizikos patikėjus teisę dirbti su slapta informacija (...) jai nutekėti, būti atskleistai ir panašiai. Tokios rizikos visada egzistuoja. Todėl tokie vertinimai suteikti ar ne, vėlgi yra, na, mano įsitikinimu, turi būti priiminėjami valiniu sprendimu ir sveiku protu vadovaujantis. (...)

– Ar su nerimu laukiate šiandienos penktos valandos, kai Demokratų sąjunga spręs, svarstys, ką daryti su koalicijos ateitimi?

– Ne.

– Kodėl?

– Koks bebūtų demokratų sprendimas, jie jį pasvers ir mus informuos. Savo ruožtu aš išreiškiau apgailestavimą dėl susiklosčiusios situacijos, matau didelę mūsų atsakomybę, lygiai taip pat mes matome tam tikrus racionalius sprendimo būdus tokių situacijų, žiūrint į ateitį. Na, ir galų gale, taip, koalicija yra darinys, kuris nuolat išbandomas įvairiomis aplinkybėmis. Kartais yra dalykiniai sprendimai, kartais yra susiklosčiusios aplinkybės, kartais yra kažkokie pareiškimai arba apsižodžiavimai.

Bet jeigu yra noras įgyvendinti politinius pažadus ir vykdyti politinę programą, tada bendradarbiavimas tęsis. Jeigu nėra, tokio nebus.

– VSD klausimą dar uždarykime. Jūs departamentu ir jo teikiama informacija pasitikite?

– Be abejo.

– Kodėl tada raginate ją vertinti kritiškai?

– Todėl, kad visus dalykus reikia vertinti kritiškai, analitiškai. Na, aš tikrai neįsivaizduoju situacijos, kai bet kurį sprendimą, ypač valstybės vadovai, priima nevertindami kritiškai jiems pateiktos medžiagos ar informacijos. Tuomet turėtume pažymų valdymą, kai kažkas parašė ir automatiškai tai eina į gyvenimą. Ne, žinokit. Turėjome tam tikrą laikotarpį, kai buvo keistos pažymos, niekas jų nematydavo, bet tomis pažymomis buvo vadovaujamasi. Taip kad VSD aš priekaištų jokių neturiu.

– Aš irgi girdėjau apie tą laikotarpį, bet niekas kažkaip tiesiai šviesiai Lietuvoje nepasakydavo, kieno valia tai vyko? Tai gal jūs galit pasakyti?

– Tai yra praėjęs laikotarpis, politinis, istorinis laikotarpis, tegu jis ir būna istorijoje, bet mes esame teisinė demokratinė valstybė. Kritinis mąstymas dar nė vienam nepakenkė.

– Ar jums vis dėlto neatrodo, kad jūsų paskleistos abejonės dėl departamento išvadų menkina pasitikėjimą VSD?

– Ne.

– Eidami į pabaigą, palieskime kitas temas. Krašto apsaugos ministrė apsilankė Izraelyje, Lietuvoje tas vizitas liko pernelyg nepastebėtas. Ministrė bandė susitarti dėl gynybos pramonės tarp abiejų šalių bendradarbiavimo. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas, kaip žinia, yra sakęs, kad Izraelis, kaip ir Rusija Ukrainoje, vykdo genocidą Gazos Ruože. Jūs esate kairysis, socialdemokratas, o progresyvūs kairieji Lietuvoje ministrės vizitą Izraelyje vadina akibrokštu. Ką apie tai galvojate?

– Santykiai su įvairiomis valstybėmis pasižymi daugiasluoksniškumu. Tai vienais klausimais mūsų santykis yra arba mūsų pozicija yra aštresnė, kitais klausimais mes siekiame kokios nors bendros pozicijos, trečiais – bendradarbiavimo ir panašiai.

Šiuo atveju aš vis dėlto siūlyčiau koncentruotis į gynybinį aspektą, nes Izraelio gynybos pramonė yra stipri pramonė, jie yra linkę dalytis technologijomis, yra linkę į bendradarbiavimo formatus. Mums šitie klausimai mūsų nacionaliniam saugumui gynybos kontekste, geopolitiniame yra labai svarbūs, todėl tuos darbus mes darome ir visas įmanomas priemones, kad užtikrintumėme Lietuvos saugumą, mes naudosime.

– Bet turbūt, premjere, yra riba, kur pasakai, kad nepaisant to, jog yra erdvių bendradarbiauti, mums politiškai, vertybiškai netinka bendradarbiauti su valstybe dėl jos vykdomos užsienio arba saugumo politikos. Suprantu, kad su Izraeliu šita riba nėra peržengta?

– Šiandien šalies saugumas yra svarbiausias prioritetas, ir tam, kad įgyvendintume tuos sutarimus –  Valstybės gynybos tarybos sutarimus ir pavedimus – mes padarysime visus reikalingus ir įmanomus žingsnius, kad tai užtikrintume. Mūsų gynybos pramonė, mūsų skiriami finansai gynybos pramonei turi likti kiek įmanoma daugiau ir suktis Lietuvoje, tačiau lygiai taip pat užtikrinti, jog mūsų ginkluotė, mūsų kariuomenė bus modernizuota. Todėl šioje plotmėje tas bendradarbiavimas yra pilnai, mano įsitikinimu, moralus, efektyvus ir reikalingas. Ir tai mes darysime.

– Jūsų požiūriu, galima užsimerkti prieš nuodėmes, jeigu ryšys yra naudingas kuriuo nors klausimu?

– Gyvenimas ir pasaulis nėra juodas ir baltas. Deja, mes turime visą spektrą spalvų ir atspalvių, ir ten, kur mums reikia bendradarbiauti, mes bendradarbiausime. Ten, kur nereikia bendradarbiauti ar matome blogybes, jos yra išsakomos. Taip, kad toks paprastas, simplifikuotas požiūris, kad žiūrėkite, jie turi problemų ir mes su jais nekalbėkime, jis tikrai neleidžia efektyviai įgyvendinti kitų užsibrėžtų tikslų.

– O kaip jūs įsivaizduojate, kokia turėtų būt ateityje Lietuvos užsienio politika Izraelio atžvilgiu?

– Mes čia apie tai turėtume atskirą laidą ir atskirą diskusiją organizuoti. Bet Lietuva ne kartą yra išreiškusi, ir mes esame ne kartą išsakę, jog palaikome dviejų valstybių sprendimą. Žiūrint į dabartinį kontekstą, yra net sunku įsivaizduoti, ar jis kada nors galėtų būti įgyvendinamas, bet tai yra, mūsų įsitikinimu, vienintelis tvarus kelias iš šitos situacijos.

– Praėjusi valdžia, įskaitant Prezidentūrą, laikėsi neutralių šalių stovykloje Izraelio klausimu – nei palaikė, nei kritikavo. Gal verta keisti šitą politiką?

– Dabartiniame geopolitiniame kontekste turime kitų iššūkių, kurie prioritetų sąraše mums tikrai aukščiau, sakau nuoširdžiai. Santykiai su JAV, transatlantiniai santykiai mums yra svarbūs. Besiformuojančios diplomatinės takoskyros tarp Europos Sąjungos ir JAV ir galimas suartėjimas Europos Sąjungos su Kinija, – mums taip pat kelia tam tikrų iššūkių.

Lygiai taip pat naujai susiformavęs ir stiprėjantis Šiaurės bei Baltijos šalių aljansas vėlgi reikalauja tam tikrų papildomų ir dėmesio, ir pastangų. Todėl čia ir koncentruosimės. Na, o kiti klausimai, kaip ir minėjau, bus realizuojami pagal poreikį, kuris yra išreikštas mūsų nacionalinio saugumo arba Vyriausybės programos dokumentuose.

– Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas šiandien balsavo prieš abu projektus, susijusius su KGB sąrašų viešinimu. Ar Seimas atmes šitą komiteto išvadą, kad projektai galėtų judėti toliau?

– Apie tai diskutuosime ir koalicinėje taryboje, nes šis klausimas yra, sakyčiau, „su barzda“ – kiekvienoje Seimo kadencijoje vis pamėginama (paviešinti prisipažinusius buvusius KGB agentus – BNS). Ar šiuo atveju turėsime politinės valios jį išspręsti vienokiu ar kitokiu būdu, pasižiūrėsime, bet tai yra einamasis darbinis klausimas, kuris, mano įsitikinimu, didesnių aistrų neturėtų sukelti.

– Mano atrodo, kad R. Žemaitaitis tikrai šito klausimo nepavadintų einamuoju darbiniu klausimu.

– Turint galvoje, kad jis jau trečioje ar ketvirtoje Seimo kadencijoje vis „pasvarstomas“ ir kad buvo priimti Seimo tam tikri sprendimai, kurie pratęsė tą  vadinamąjį įslaptinimo laikotarpį, aš manau, kad turime moralinę teisę apie tai šnekėti ir šią kadenciją. Ar užteks balsų realizuoti projektą, pamatysime, bet aš jau esu išreiškęs savo palaikymą.

Tikrai manau, kad mes galėtume tam tikra apimtimi asmenų, kurie apie save nėra atskleidę tiesos ir dar eina tam tikras pareigas, kuriose neprivalėjo to padaryti, jų išviešinimas, aš manau, kad nuimtų didžiules įtampas visuomenėje. Nes, manau, kad jų tikrai būtų labai nedaug dėl biologinių priežasčių.

– Socialdemokratai balsavo prieš komitete.

– Na, tai galės išaiškinti savo argumentus, bet frakcijoje tikrai irgi bus diskusija apie tai.

– Ar galite paaiškinti detaliau, kaip atrodys procesas su siekiu detaliai reglamentuoti partnerystę Lietuvoje? Suprantu, kad tai nebus nei bandymas prikelti Civilinę sąjungą priėmimui, nei bandymas prikelti „artimą ryšį“ svarstymui, nes tik pateikimą praėjęs projektas. Tai bus atskiras projektas, kurį parengs Teisingumo ministerija? Ar teisingai?

– Teisingumo ministerija išanalizuos visas galimas alternatyvas. Tai yra, ar turi būti Civilinio kodekso pataisymai, kurioje knygoje, ar tai yra atskiro įstatymo perspektyvos, ar tai yra dabar registruotų ir tam tikrą eigą įgijusių projektų tolesnis įgyvendinimas. Ir atitinkamai mes šituos dalykus privalėsime svarstyti, įvertinti ir galų gale koalicijos formatu apie tai šnekėsimės, nes tai yra Konstitucinio Teismo nutarimas.

Na, ir tas projektas arba tas siūlymas, kuris gebės sukaupti, sutelkti politinę valią sprendimų priėmimui, gali būti paleistas į Seimo salę. Kitu atveju aš tikrai nematau prasmės dar ir dar, ir dar kartą erzinti Lietuvos ir tam tikros atskiros visuomenės grupės bei kelti nereikalingų lūkesčių, jeigu negalime to įgyvendinti, nes Seimas nepasirengęs už tai balsuoti.

– Bet suprantu, kad tai bus atskiras įstatymas, kurį registruos Teisingumo ministerija, ar ne?

– Teisingumo ministerija tas visas alternatyvas pateiks ir bus galima „pasimatuoti“, kam būtų linkęs Seimas apskritai pritarti.

– Ar jūsų asmenine nuomone, vienos lyties partneriai Lietuvoje turėtų galėti įsivaikinti?

– Aš manau, kad įgyvendinę kitas socialines teises – tai yra mūsų prioritetas pagrindinis – tuomet galėtume diskutuoti ir visuomenė galėtų diskutuoti ir kitais klausimais. Bet šiandien, mano asmeniniu įsitikinimu, tai prieštarautų pačių vaikų teisėms ir poreikiams, nes mes turime visuomenę, kuri nėra pribrendusi tokiems sprendimams.

– Turite omenyje, kad visuomenėje tokie vaikai sulauktų pernelyg didelio priešiškumo, kurie augtų su dviem mamom arba su dviem tėčiais?

– Taip.

– Dėl pagalbinio apvaisinimo lygiai tas pats klausimas. Ar pritartumėte, kad pagalbinio apvaisinimo procedūra galėtų naudotis dvi moterys, norinčios vaiko?

– Aš būčiau linkęs pritarti ir mes esame apie tai jau diskutavę dėl pagalbinio apvaisinimo medicininių procedūrų taikymo skirtingos lyties nesusituokusių asmenų, partnerystėje gyvenančių arba ne partnerystėje. Jie vis tiek tokią teisę realizuoja kitose valstybėse, mokėdami už tai didžiulius pinigus. Manau, kad esant (tokiai – BNS) mūsų demografinei situacijai, tai būtų vienas iš tikrai logiškų ir protingų sprendimų.

– Na, ir Konstitucinio Teismo sprendimo turbūt jūs niekaip kitaip negalėsite įgyvendinti, kaip tik taip, kaip sakote, ar ne?

– Matot, Konstitucinio Teismo nutarimus galima įgyvendinti ilgai arba greitai. Šiuo atveju, manau, kad šis Konstitucinio Teismo nutarimas galėtų būti įgyvendintas greitai, nes tikrai jis yra racionalus ir reikalingas.

– Na, šito lėtai neįgyvendinsite, nes kitaip nustos galiot Pagalbinio apvaisinimo įstatymas.

– Matot, Seimui niekas negali įsakyti, kaip ir ką jisai turi priimti. Čia yra pagrindinė klaida, kurie diskutuoja ir mano, jog Konstitucinio Teismo nutarimas automatiškai turi kažkokią prievolę Seimui veikti vienaip ar kitaip. Mes esame parlamentinė demokratija ir Seimas vis tiek turi apsispręsti su visom iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Nepriims sprendimo, Pagalbinio apvaisinimo įstatymas nustos galioti – taip. Tada bus pasekmės dar didesnės kitai visuomenės grupei. Todėl aš visą laiką sakau – čia reikėtų netempti laiko, tiesiog paimti ir realizuoti.

– Suprantu, kad nebūtumėt „už“, jog vieniša moteris galėtų pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimo procedūra?

– Matot, čia vėlgi reikalinga papildoma diskusija. Ką tai reiškia? Kai neturime partnerystės instituto tos pačios lyties asmenims, mes galime turėti situacijų, kai du tos pačios lyties asmenys gyvena kartu ir tai būtų ne tai, kad piktnaudžiavimas – tai būtų pažeidžiama Seimo politinė valia, kuria yra formuojamas teisinis reguliavimas.

(...) Taip būtų apeinamas įstatymas ir tai nebūtų gerai, nes tai iššauktų atitinkamai kitokias reakcijas: galbūt vėl taisyti įstatymą ir tam tikrų apribojimų prigalvoti, ką aš minėjau, kad šiandien mes turime ir taip pernelyg apribojimų daug.

– Kitą savaitę jau Vyriausybės posėdyje mokesčių pakeitimai atsiras, ar ne?

– Iki gegužės 12 dienos mes turėtume arba bent jau planuojame baigti diskusijas, ir Vyriausybė turėtų atiduoti mokesčių pertvarkos projektus į Seimą diskusijoms, nes tada liks šešios savaitės ir Seimas taip pat turės spėriai atlikti savo savo darbus.

– Ar jums priimtina parlamentinėje demokratijoje, kad Seimas mokesčių pakeitimus priiminėja per šešias savaites?

– Matot, ta diskusija vyksta tikrai ne šešias savaites. Ta diskusija, kurioje dalyvauja Seimo nariai, kurioje dalyvauja frakcijos, politiniai lyderiai vyksta jau, na, antrą mėnesį nuo pirminių, sakykime, gairių iki jau susiformavusių konkrečių pasiūlymų. Taip, kad čia tikrai nėra skubus darbas. Tiems, kam reikia, apskritai yra įsigilinę gana stipriai, turiu galvoj Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius, politinių frakcijų lyderius, bet šešios savaitės net ir sprendimų priėmimui ir svarstymui komitetuose yra pakankamai trumpas laikas, tikrai reikės suremti pečius.

– Ar keisis tie projektai, palyginti su tuo, kas buvo registruota?

– Aš manau, kad keisis. Kol kas dar neatskleisiu tam tikrų detalių, nes dabar šnekame su atskiromis visuomenės grupėmis, su verslo asociacijomis. Yra tam tikrų matymų, kur galima būtų daryti kompromisus, nes argumentai, kurie išsakomi, yra pakankamai svarūs. Na, galų gale, neabejoju, jog ir Seime bus registruojamas ne vienas pasiūlymas. Žiūrėsime, kiek jie yra racionalūs, kiek pildantys biudžetą, kiek iš biudžeto išimantys, ir mėginsime tartis koalicijoje, jog tikrai tai, kas yra pateikta, nebūtų tiek pakeista, kad prarastų savo pirminį veidą.

– Ar Vyriausybės pasiūlyme pasikeis NT apmokestinimo grindys, payginti su Finansų ministerijos projektu, ir tarifai?

– Na, šiandien grindys yra daugelio diskusijose skamba kaip 40 tūkst. eurų. Realiai mes matome, jog statistiškai didžioji dalis asmenų bendrai valdo, sakykime, šeimose turtą, tai yra 80 tūkst. eurų grindys. Na, ir pagal vertes, lygiai taip pat matome turto, ir būsimas vertes, jog tas nekilnojamo turto mokestis tikrai bus arba mažas didžiajai visuomenės daliai, arba apskritai jis nebus taikomas. Bet tikrai dar kartą peržiūrėsime, dar kartą tą modeliavimo įrankį pritaikysime. Gali būti, jog bus tam tikrų nedidelių korekcijų.

– Grindis didinsite?

– Taip, bet bazinio varianto, tarifų tikrai nebeliesime, nes tarifai pasiūlyti yra adekvatūs, jie yra paskaičiuoti, kaip ir minėjau, kad ir papildytų šiek tiek biudžetą, ir mokėtojų bazė būtų platesnė dėl mūsų įsipareigojimų Europos Sąjungai. Na, bet lygiai taip pat, kad tai netaptų nepakeliama našta, kad tikrai žmonės neturėtų jokios priežasties nuogąstauti, kad bus vejami iš namų arba kad tai bus tūkstantiniai ar šimtais siekiantys mokesčiai tiems asmenims, kurių pajamos yra mažos ir panašiai. Apie tai Seime irgi bus nauja diskusija. Seimo nariai tikrai registruos tam tikrus pakeitimus. Na, ir pamėginsime juos įvertinti bendromis pastangomis.

– Ar Vyriausybės pasiūlyme liks 36 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas?

– Tai yra vienas iš momentų, dėl kurio diskutuojama. Jų yra ir daugiau, tiesą pasakius. Ar vadinamosioms nereguliarioms pajamoms tikrai reikėtų taikyti tokį aukštą tarifą, nes tai yra vienkartinės pajamos realizavus, sakykim, paveldėjimo būdu gautą būstą ir panašiai.

Bet kaip ir minėjau, nenoriu atskleisti visų diskusijų ir visų derybinių momentų, nes galų gale vis tiek reikės Vyriausybei apsispręsti ir tam apsisprendimui tikrai turės įtakos ir  visuomenės ir ir tam tikrų asocijuotų grupių argumentai. Dabar kaip tik juos visus renkame ir mėginame sverti.

– Premjere, prieš porą mėnesių negailėjote kritikos „Ignitis grupės“ vadovybei dėl jūros vėjo parko vystymo abiejų projektų. Net sakėte, kad jeigu dabartinė įmonės valdyba negebės priimti pokyčių dėl įmonės vadovybės, galbūt tai padarys kita valdyba. Ar kas nors įvyko per šituos du mėnesius tokio, kas jus tenkintų įmonės veikloje, jos komunikacijoje?

– Situacija nėra pasikeitusi ir mano pozicija nėra pasikeitusi, ir dėl antro jūros vėjo parko. Seime priiminėjami sprendimai dėl sąlygų pakeitimo, tam, kad būtų taupomos visuomenės lėšos, pirmiausia. Na, bet tuos sprendimus dėl vadovybės turi priimti valdyba. Jeigu valdyba nepriima, gali priimti stebėtojų taryba dėl valdybos. Na, jeigu stebėtojų taryba nemato reikalo nieko veikti, tada akcininkų susirinkimas. Čia yra listinguojama įmonė, akcijomis prekiaujama biržoje, todėl nenoriu kelti papildomų sumaiščių. Manau, kad tie sprendimai ir įvertinimai ateis nustatytu laiku ir nustatyta tvarka.

– O kokia čia nustatyta tvarka ir nustatytas laikas?

– Renkasi akcininkai, įvertina rezultatus, vertina veiklos perspektyvas, galų gale, man atrodo, ir Generalinė prokuratūra yra susidomėjusi vadinamaisiais konkursais arba išlaidomis, jų pagrįstumu. Nenoriu politizuoti šito klausimo. Tuos klausimus, aš net neabejoju, jog įdėmiai stebės ir akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba ir valdyba.

– Stebėtojų taryba yra priėmusi sprendimą, aišku, padiskutuoti, kiek jis konkretus, įsteigti darbo grupę jūros vėjo parko projekto stebėsenai. Ar tai pakankama?

– Tai bus klausimas akcininkų susirinkimui, ar pakankama tokia reakcija tokia apimtimi. Bet, kaip ir minėjau, mano įsitikinimu, taip, kaip buvo realizuojamas pirmasis jūros vėjo projektas ir kaip buvo patiriamos išlaidos ir vyko procesai, jie tikrai nusipelno įdėmaus dėmesio valdybos ir stebėtojų.

– Ačiū už skirtą laiką.