Piliečiai skersvėjų nenori – už permainas agitavęs balsuoti naujokų desantas rinkėjų neįtikino | kl.lt

PILIEČIAI SKERSVĖJŲ NENORI – UŽ PERMAINAS AGITAVĘS BALSUOTI NAUJOKŲ DESANTAS RINKĖJŲ NEĮTIKINO

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

2024 m. prezidento ir referendumo dėl pilietybės rezultatai – 2019 m. atspindys: antrame ture – tų pačių varžovų dvikova, o už dvigubą pilietybę procentiškai tiek pat, vadinasi, per mažai.

Antrame ture – tie patys

Politikos naujokų desantas, prezidento rinkimuose agitavęs balsuoti už permainas, rinkėjų neįtikino. Vienintele šių metų intriga, kas rungsis antrame ture su pareigas einančiu Prezidentu Gitanu Nausėda – premjerė Ingrida Šimonytė ar naują politinę erą žadėjęs advokatas Ignas Vėgėlė, – baigėsi I. Šimonytės naudai. Trečias likęs I. Vėgėlė priverstas tenkintis vos 12,37 proc. Beveik 6,5 proc. punktų atsilikimą nuo pagrindinės savo konkurentės sunku motyvuoti vien tuo, kad konservatorių rinkėjai labai drausmingi.

Tad, kaip ir prieš penkerius metus, prezidentą antrame ture rinksimės iš tų pačių kandidatų. Išankstiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, G. Nausėda sulaukė 44,1, I. Šimonytė – 19,86 proc. Dabartinis prezidentas pirmo rinkimų turo nelaimėjo tik trijose savivaldybėse: vilniečiai labiau palaikė I. Šimonytę, o Šalčininkų ir Visagino gyventojai – mediką Eduardą Vaitkų.

Lietuva renka prezidentą ir sprendžia dėl dvigubos pilietybės

O. Gurevičiaus, A. Ufarto, J. Elinsko/ELTOS, I. Gelūno/BNS nuotr.

Prieš penkerius metus pirmą turą laimėjo I. Šimonytė, tiesa, visiškai minimalia persvara (atitinkamai 31,31 ir 30,94 proc.). Sumažėjusią paramą jai, politologų vertinimu, lėmė ir tai, kad premjero pozicija tam ypač nepalanki, o G. Nausėdai rėmėjų pridėjo ir jo nuosekli aktyvi pozicija remiant Ukrainą.

Jam prognozuojama ir pergalė antrame ture. Atotrūkis tikrai solidus, tą prognozuoja ir visuomenės apklausos. Abiem nubyrės kažkiek balsų nuo balsavusiųjų už iškritusius iš rinkimų kovos. Vis dėlto I. Šimonytė gali tikėtis nebent tų 3,5 proc., kuriuos gavo Dainius Žalimas. O, kaip rodo rinkimų 2019-aisiais rezultatai, aktyvumas antrame ture buvo mažesnis ir už ją balsavo net mažiau žmonių nei pirmame, tad finišo tiesiojoje teko susitaikyti su pralaimėjimu rezultatu 33,04 proc. prieš 65,68.

Beje, tai buvo ne pirmas kartas, kai pirmo turo favoritas antrame pralaimėjo. 2019 m. bent jau atotrūkis buvo minimalus, bet 2002 m. Valdas Adamkus pirmame ture lyderiavo su 35,06 proc., o jo konkurentas Rolandas Paksas pelnė 19,40 proc. Tačiau antrame ture jie apsikeitė vietomis.

Tačiau šįsyk rinkimų favoritu laikomas G. Nausėda. Tiesa, lig šiol debatuose jis su I. Šimonyte neatrodė labai aršūs konkurentai: G. Nausėdos kritika daugiau skriejo I. Vėgėlės pusėn, I. Šimonytės – E. Vaitkaus. Bet dabar, finišo tiesiojoje, retorika vienas kito atžvilgiu tikriausiai pasikeis.

Pralaimėjimas: trečiu likusio I. Vėgėlės beveik 6,5 proc. punktų atsilikimą nuo I. Šimonytės sunku motyvuoti vien tuo, kad konservatorių rinkėjai labai drausmingi. / I. Gelūno / BNS nuotr.

Populiarumas išblėso

Kiti šeši besivaržiusieji dėl prezidento posto pasiektą rezultatą vertina skirtingai. I. Vėgėlei trečioji vieta ir 12,37 proc. – pralaimėjimas. Nors visuomenės apklausose jiedu su I. Šimonyte vis keitėsi vietomis, finišo tiesiojoje I. Šimonytė atrodė akivaizdžiai geriau. Kaip pažymėjo ne vienas debatus vertinęs ekspertas, I. Vėgėlė juose pasirodė blankiai, nepademonstravo turintis pakankamai žinių daugeliu klausimų, nepaaiškino, kaip pats spręstų esminius valstybės klausimus, o jo išsakytas tezes nesunkiai argumentais nuginčydavo kiti debatų dalyviai. Iki rinkimų gerokai išblėso ir naujumo efektas: praktiškai per vieną dieną po savo garsiosios kalbos advokatų susirinkime, aršiai kritikuojančios valdžios veiksmus pandemijos metu, išpopuliarėjęs, savo rėmėjų vadintas tautos advokatu, to populiarumo nesugebėjo išlaikyti. I. Vėgėlė neatmetė, kad dalį balsų prarado ir dėl tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ su partneriais Lietuvoje ir Baltarusijoje atlikto tyrimo, kuriame atskleista, kad jo šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ eksportuodama prekes į Kirgiziją galimai apeidinėjo ES sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.

Keturi politikos debiutantai neslepia, kad šie rinkimai – platforma tolesnei politinei karjerai.

I. Vėgėlė, vertindamas rinkimų rezultatus, piktinosi, kad, pasak jo, liko ta pati įsicementavusi politinė sistema, kuri kaip negirdėjo žmonių, taip jų ir negirdės.

Prilygo pergalei

Ketvirtą poziciją su 9,25 proc. rėmėjų ką tik naują partiją „Nemuno aušra“ įsteigęs Remigijus Žemaitaitis vadina nerealiu rezultatu ir sako švenčiantis pergalę. Nors nesulaukė daug rėmėjų Vilniuje ir Kaune, bet kai kur, ypač Žemaitijoje, jų buvo tikrai daug.

R. Žemaitaičio populiarumui smūgio nesudavė net tai, kad ką tik, balandžio pabaigoje, dėl antisemitinių pareiškimų Konstitucinis Teismas (KT) pripažino jį pažeidus Konstituciją ir sulaužius priesaiką. Tik dėl teisinės landos, leidžiančios pačiam atsisakyti Seimo nario mandato, taip išvengiant balsavimo Seime dėl mandato atėmimo ir draudimo dešimt metų kandidatuoti į pareigas, kurioms eiti privalu duoti konstitucinę priesaiką, R. Žemaitaitis išsaugojo galimybę kandidatuoti prezidento ir rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

Bet pasirodo, kad beveik kas dešimtam rinkimuose balsavusiam Lietuvos piliečiui imponuoja Konstituciją pažeidžiantis ir duotą priesaiką laužantis asmuo.

Faktas: ketvirtą vietą R. Žemaitaitis vadina nerealiu rezultatu. Tikrai nerealu, kad kas dešimtam rinkėjui imponuoja Konstituciją pažeidęs asmuo. / L. Balandžio / BNS nuotr.

Šalčininkai ir Visaginas

Penktas su 7,33 proc. balsų likęs medikas E. Vaitkus – Šalčininkų ir Visagino širdžių prezidentas. VRK išankstiniais duomenimis, Šalčininkų rajone jis surinko 40,71 proc. balsų, Visagine – 38,31 proc.

Daug ką nustebino nemaža parama prorusiškas pažiūras demonstruojančiam kandidatui. Iš dalies tam yra paaiškinimas: jis užpildė likusią tuščią nišą, nes šįsyk nekandidatuoja Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatas Waldemaras Tomaszewskis, kuris 2019 m. Šalčininkuose pelnė net 62,16 proc. balsų.

Vis dėlto skaičiuojant visos Lietuvos balsus matyti, kad W. Tomaszewskis rinkėjus patraukia tik lenkakalbiuose regionuose, tad tuomet pelnė 3,96 proc. Kur kas daugiau šįsyk surinko E. Vaitkus, taikantis į visą sovietine nostalgija tebegyvenančią mūsų visuomenės dalį, kuriai, pasirodo, patiko, kad šis kandidatas, tapęs prezidentu, jei atsirastų ženklų, kad nedraugiška mums kaimyninė šalis galimai ėmėsi provokacijų prieš mūsų šalį, skambintų… tos šalies prezidentui, o pirmajam savo vizitui pasirinktų Vengriją.

Autsaideriai patenkinti

Paskutiniais likęs trejetukas surinko vos po kelis proc. balsų, bet tai nenustebino nei jų pačių, nei kitų, nes panašiai tiek jiems prognozuota ir visuomenės nuomonės apklausose. Rinkimuose debiutavęs Laisvės partijos kandidatas buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas aiškino surinkęs tik 3,55 proc. balsų iš dalies dėl „strateginio balsavimo“, mat dauguma dešinesnio elektorato balsavo už stipriausią šio flango kandidatę – I. Šimonytę, kad ši patektų į antrąjį turą.

Negalima atmesti, kad buvo ir tokių, vis dėlto ir apklausose D. Žalimas didelės paramos nebuvo pelnęs.

Priešpaskutiniu likęs Darbo partijos lyderis Seimo narys Andrius Mazuronis savo 1,38 proc. rezultatą vertina gerai, juolab niekada neslėpė, kad pagrindinis darbiečių tikslas – ne prezidento ar Europos Parlamento (EP), o Seimo rinkimai. A. Mazuronis iš tiesų atliko pareigą – neleido užmiršti, kad yra tokia partija.

Paskutinis kandidatų sąraše likęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltas buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas savo 1,36 proc. balsų nelaiko nesėkme, atvirkščiai: pareiškė, kad rezultatas jam yra puikus, padarė viską, ką galėjo, o pradėjo nuo nulio.

Beliktų užduoti retorinį klausimą jam, o ypač jį iškėlusiai partijai: ar prezidento rinkimai tokie nesvarbūs, kad galima sau leisti čia praktikuotis nuo nulio? Žinoma, negalima nesutikti su demokratų pirmininku Sauliumi Skverneliu, kad jų partija laimėjo, nes kitos parlamentinės partijos – Socialdemokratų, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Liberalų sąjūdis visai nesugebėti pasiūlyti rinkėjams savo kandidato.

Debiutantų ateitis

Dideliam rinkimų debiutantų apgailestavimui, Lietuvos žmonės pasirinko esamus šalies politinius lyderius, o ne permainas. Bet ar prezidento rinkimai parodė kokių naujų tendencijų, iškėlė naujų lyderių, tapo platforma naujoms politinėms jėgoms atsirasti?

Visiems nepatekusiems į antrą turą, išskyrus I. Vėgėlę, visuomenės nuomonės apklausos tokių šansų ir nerodė, o jie nėra iki tiek naivuoliai, kad būtų to tikėjęsi. Vis dėlto keturi politikos debiutantai neslepia, kad šie rinkimai – platforma tolesnei politinei karjerai.

Tiesa, rinkimų rezultatais nusivylęs I. Vėgėlė rinkimų naktį sakė dėl savo ateities politikoje apsispręsiąs truputėlį pailsėjęs, apgalvojęs, pasvėręs, bet jau šią vasarą. Pasak jo, visų pirma jis turįs įvertinti, ar kurioje nors žemesnėje nei valstybės vadovo pozicijoje jis galėtų padaryti tai, ką pažadėjo žmonėms.

Kitas klausimas, ar tai darytų su jo naudai savo kandidatą į prezidentus atsiėmusia ir jį parėmusia LVŽS. Akivaizdu, kad LVŽS labai reikia naujo S. Skvernelio, mat esamas partijos elitas tiek balsų Seimo rinkimuose be populiaraus vedlio vargu ar sugeneruotų. Bet ar I. Vėgėlei prezidento rinkimuose padėjo LVŽS palaikymas? O gal atvirkščiai? Tad klausimas, ar jam reikia LVŽS. Bet naują partiją įsteigti sunkoka, o norint dalyvauti šiuose Seimo rinkimuose jau ir vėlu (pagal Rinkimų kodeksą kandidatus į Seimo narius gali kelti politinė partija, įregistruota ne vėliau, kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos), tad I. Vėgėlei gali tekti prie kurios nors šlietis.

E. Vaitkus jau pareiškė kursiąs naują politinę partiją „Nauja politinė jėga“ ir planuojantis imtis tam tikrų veiksmų, kurie leistų nepaisyti Rinkimų kodekso ir dalyvauti spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Kokie tai veiksmai – neatskleidė.

D. Žalimui vieni rinkimai baigėsi, kiti prasidėjo – su Laisvės partijos sąrašu jis kandidatuoja birželį vyksiančiuose EP rinkimuose. Žinoma, klausimas, ar jiems pavyks laimėti nors vieną mandatą. Į klausimą, ar kandidatuos spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose, jis kol kas neatsako.

Paskutinis rinkimuose likęs G. Jeglinskas teigia esantis pasirengęs toliau tarnauti Lietuvai. S. Skvernelis minėjo, kad G. Jeglinskas po Seimo rinkimų galėtų tapti krašto apsaugos ministru. Premjeraujant S. Skverneliui jis yra buvęs krašto apsaugos viceministru.

Nebe naujokas politikoje, bet su nauja „Nemuno aušros“ partija Seimo rinkimuose ketinantis debiutuoti R. Žemaitaitis džiaugiasi, kad prezidento rinkimai buvo geras startas.

Neramu: daug ką nustebino nemaža parama prorusiškas pažiūras demonstruojančiam E. Vaitkui. / L. Balandžio / BNS nuotr.

Referendumas – paskutinis?

Kartu su prezidento rinkimais surengtas referendumas dėl pilietybės taip pat sensacijos neatnešė. Rinkėjų skaičius buvo pakankamas (59 proc.), preliminariais VRK duomenimis, už leidimą neatimti Lietuvos pilietybės įgijus jai draugiškos valstybės pilietybę balsavo 72,63 proc. Tačiau to nepakako: kad Konstitucijos pataisa dėl pilietybės būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų. Tai yra iš 2 mln. 396 tūkst. 990, šįsyk buvusių rinkėjų sąraše, reikėjo 1 mln. 198 tūkst. 495 rinkėjų „už“ , o tokių buvo 1 mln. 26 tūkst. 408. Vadinasi, pritrūko 172 tūkst 87 balsų.

Pagal 2019 m. buvusį rinkėjų skaičių pakeisti Konstitucijai reikėjo 1 mln. 243 457 balsų, „už“ pasakė 956 tūkst. 564 arba 72,35 proc. balsavusiųjų, vadinasi, pritrūko 286 893 balsų.

Tad nors šįsyk pritrūko kiek mažiau, nes rinkėjų aktyvumas buvo kiek didesnis, tačiau procentine išraiška dvigubai pilietybei pritariančiųjų dalis didesnė vos 0,28 proc. punkto.

Antrąkart rengiamame referendume antrąkart užlipta ant to paties grėblio: formuluotė daug kam buvo neaiški. Prieš penkerius metus kritikuota, kad ji per ilga ir sudėtinga. Šįsyk siūlyta išbraukti iš Konstitucijos sakinį „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“, o palikti formuluotę „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas“.

Tačiau neradę to, dėl ko ir rengtas referendumas, – kad įgiję draugiškos Lietuvai šalies pilietybę mūsų piliečiai neprarastų lietuviško paso, daug kas sutriko.

Antrąkart rengiamame referendume antrąkart užlipta ant to paties grėblio: formuluotė daug kam buvo neaiški.

Šįsyk žadėta plati informacinė kampanija. Tačiau užuot nuosekliai ir suprantamai aiškinus siūlomą Konstitucijos straipsnio formuluotę ir galimas to pasekmes, prieš pat referendumą paleista, švelniai tariant, dar mažiau suprantama nei referendumui pateikta formuluotė reklama, agituojanti Lietuvą… suapvalinti.

Besirengiant antram referendumui dėl pilietybės, nemažai jo entuziastų sakė, kad tai antra ir paskutinė galimybė, nes nėra reikalo to paties vis kartoti, jei nesikeičia nei sąlygos, nei žmonių nuotaikos. O, kaip rodo sekmadienį vykęs balsavimas, dvigubos pilietybės rėmėjų per penkerius metus nepadaugėjo.


Rinkėjai surikiavo kandidatus

(Gautų balsų skaičius proc.)

Gitanas Nausėda* – 44,1

Ingrida Šimonytė* – 19,86

Ignas Vėgėlė – 12,37

Remigijus Žemaitaitis – 9,25

Eduardas Vaitkus – 7,33

Dainius Žalimas – 3,55

Andrius Mazuronis – 1,38

Giedrimas Jeglinskas – 1,36

* Varžysis antrame ture gegužės 26 d.

Šaltinis: VRK


Kaip balsavo kauniečiai

(proc. Kaune ir Kauno r.)

G. Nausėda – 44,36 ir 48,33

I. Šimonytė – 24,71 ir 21,79

I. Vėgėlė – 12,78 ir 11,78

R. Žemaitaitis – 6,77 ir 7,78

E. Vaitkus – 4,62 ir 4,02

D. Žalimas – 4,27 ir 4,03

G. Jeglinskas – 1,62 ir 1,38

A. Mazuronis – 0,87 ir 0,9

Šaltinis: VRK

GALERIJA

  • Piliečiai skersvėjų nenori – už permainas agitavęs balsuoti naujokų desantas rinkėjų neįtikino
  • Piliečiai skersvėjų nenori – už permainas agitavęs balsuoti naujokų desantas rinkėjų neįtikino
  • Piliečiai skersvėjų nenori – už permainas agitavęs balsuoti naujokų desantas rinkėjų neįtikino
L. Balandžio / BNS nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (106)

tokia tiesa

o aš nebeturiu už ką balsuoti

KODĖL NETEISINGAI RAŠOMA???????

Seniui Landsbergiui pavyko maidaną sukelti Ukrainoje ir net dabar vyksta... . Senio anūkėlis nusprendė į kraują įaugusį meną - supriešinimus ir konfliktus - išbandyti Gruzijoje . Ten, Gruzijos protinga valdžia nusprendė priimti užsienio agentų įstatymą . UŽ 80 PROCENTŲ tautos . Keli "sąžiningieji" išėjo į gatvę prieštarauti... Tad tas mūsų mėšlas nesnaudė ir nėrė į GRUZIJĄ "pakūrenti" mažumos , kaip kiaulė prie svetimo ėdalo.... . --- Nežinau kas tą durną ir melagingą straipsnį rašė - nepažįstu . Bet kad be loginio mąstymo tai tikrai . Visuose didžiausiuose miestuose nekenčiama Šimonikę visai nedaug rinkėjų palaikė.... net VILNIUS . Kokio durnumo [ be mąstymo ] turi būti , kad rašytų tokias nesąmones.... Gerb. Vaitkus per visus galus buvo įzoliotas ir TIEK PALAIKYMO SUSILAUKĖ .... rinkimai nepanašūs į rinkimus ,paprasčiausiai supuvusi procedūra . Balsavimai nesąžiningi . Laikau ,kad rinkimai NEĮVYKO . MANO PREZIDENTAS IR KO GERA TAUTOS YRA EDUARDAS VAITKUS...

QWX

Straipsnio pavadinimas klaidinantis, kadangi už Lietuvos permainas balsavo per 29 proc. rinkėjų, kai tuo tarpu už visais sisteminiais kanalais liaupsinamą I. Šimonytę vos 19,86 proc. Todėl gerb. sistemine straipsnio autore Aušra Lėka, tokie kaip Jūs nenorite permainų, nes jūs mintate iš sisteminių valdžiagyvių užsakomų straipsnių... Taigi trečdalis atėjusių į rinkimus piliečių pasisakė už PERMAINAS...
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS