KAIP SUDERINTI ŠALIES SAUGUMĄ IR ŽMOGAUS TEISES? (INTERVIU)

Kaip suderinti žvalgybą su skaidrumu, slaptumą – su priežiūra, nacionalinį saugumą – su piliečių laisvėmis? „Kauno diena“ kalbina pirmąjį Lietuvos žvalgybos kontrolierių Nortautą Statkų.

„Dėl žvalgybos institucijų veiklos slaptumo ir jautrumo valstybėje turi būti savotiškas „ekranas“ ir kartu „tiltas“ tarp visuomenės, pačių žvalgybos institucijų ir politikų. Žvalgybos kontrolierių įstaiga ir turi atlikti tokį vaidmenį“, –  sako N. Statkus.

Po dešimtmetį trukusių diskusijų pagal 2021 m. Seimo priimtą įstatymą dar nuo praėjusių metų liepos turėjo dirbti du žvalgybos kontrolieriai, tačiau pirmasis prisiekė tik šių metų balandžio pradžioje.

N. Statkus yra istorikas, socialinių mokslų daktaras. Iki šio paskyrimo jis buvo Vidaus reikalų ministerijos vyriausiasis patarėjas, yra dirbęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biure, Užsienio reikalų ministerijoje, Valstybės saugumo departamente, vadovavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centrui, dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

Pirmieji skundai

– Kaip sekasi formuoti naują Žvalgybos kontrolierių įstaigą? Joje, kaip nustatė Seimas, turėtų būti dvylika darbuotojų.

– Šiuo metu į ją priimti trys valstybės tarnautojai ir darbuotojai. Jie turi patirtį ir ekspertinių žinių, reikalingų šioms pareigoms eiti, žvalgybos, kontržvalgybos, įslaptintos informacijos apsaugos veiklos teisinio reglamentavimo ir kitose srityse. Jų asmens duomenys neviešinami, kad jiems nekiltų grėsmių, nes įstaigoje dirbama su valstybės ir tarnybos paslaptimis.

Šiuo metu vyksta dar du konkursai į valstybės tarnautojų pareigas. Taip pat bus paskirtas ir antras žvalgybos kontrolierius. Jis reikalingas, kad būtų galima vienam iš kontrolierių nusišalinti, jei kyla interesų konfliktas, taip pat pavaduoti įstaigos vadovą atostogų, komandiruočių ar ligos atveju. Žvalgybos kontrolierių kandidatūras Seimui teikia Seimo pirmininkė. Priėmus darbuotojų, žvalgybos kontrolierius galės skirti daugiau dėmesio tiesioginei veiklai – žvalgybos institucijų teisėtumo priežiūrai. Be to, kad įstaiga tinkamai funkcionuotų, dar būtina parengti per 30 vidaus teisės aktų.

– Kiek jau gauta skundų, kokio jie pobūdžio?

– Gauti du skundai. Juos nagrinėti atsisakyta, nes jie arba nebuvo pagal žvalgybos kontrolieriaus kompetenciją, arba neatitiko skundams Žvalgybos kontrolierių įstatyme keliamų reikalavimų.

Svarbu akcentuoti žvalgybos kontrolierių įgaliojimų ribas: jie vykdo tik dviejų žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) – nuolatinę teisėtumo priežiūrą, vertina tik šių institucijų veiklos atitiktį žmogaus teisių ir laisvių reikalavimams. Žvalgybos kontrolieriai nevykdo kriminalinės žvalgybos institucijų priežiūros, baudžiamojo persekiojimo, netiria skundų, jei klausimas jau yra išnagrinėtas ar yra nagrinėjamas teisme, kitose valstybės institucijose, ar yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Beje, žvalgybos kontrolierius netiria senesnių nei vienų metų nuo galimai padaryto pažeidimo skundų, bet turi teisę nuspręsti ir kitaip.

Kažkurio vieno principo (skaidrumo ar slaptumo) pirmenybės sureikšminimas yra kenksmingas tiek žmogaus teisių apsaugai, tiek nacionalinio saugumo sistemai.

– Kokio pobūdžio skundų ir kiek, dabartinėmis prognozėmis, gali tekti nagrinėti? Ar dvylika darbuotojų – adekvatus tam skaičius?

– Šiuo metu sunku prognozuoti galimą skundų skaičių ir pobūdį. Seimo valdybos sprendimu nustatytas maksimalus dvylikos valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičius optimalus, bet ateityje tai priklausys nuo įstaigai skiriamo finansavimo ir veiklos masto.

Skundai nėra vienintelis ir pagrindinis žvalgybos kontrolierių veiklos objektas ir rezultatyvumo rodiklis. Jie turi pareigą atlikti nuolatinę žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą, todėl gali imtis tyrimo savo iniciatyva, jei nustato požymių, kad žvalgybos institucijos galimai piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais ar galimai pažeidžia žmogaus teises ir laisves, teisėtus interesus, taip pat nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais tvarkomų asmens duomenų tvarkymo reikalavimus.

Žvalgybos institucijų veiklos patikrinimai ir po jų pradėti tyrimai yra labai svarbi ir bene pagrindinė veiksminga priežiūros priemonė. Patikrinimais bus siekiama nustatyti, ar yra pagrindo pradėti tyrimą, o tyrimais – nustatyti galimus pažeidimus ir pateikti rekomendacijas, kaip juos šalinti ir tobulinti žvalgybos institucijų veiklą.

Atskira veikla bus teikti metodines rekomendacijas ir konsultacijas. Sisteminių problemų, spragų ir pilkųjų zonų paieška taip pat bus svarbi, kad būtų užkirstas kelias teisėtumo pažeidimams atsirasti.

Priežiūros ciklas prasidėtų nuo patikrinimų, kurių metu būtų siekiama identifikuoti spragas, arba skundų ir pranešimų tyrimų. Tada gauti duomenys būtų vertinami, priimami sprendimai ir formuluojamos rekomendacijos, galbūt žvalgybos institucijų veiklos tobulinimo, teisės aktų keitimo pasiūlymai. Galiausiai skundų ir pranešimų tyrimas galėtų vesti naujų patikrinimų link (jie būtų ir planingi pagal sudarytą grafiką, ir netikėti).

Žvalgybos veikla yra naudinga ir efektyvi, kai reikalingi duomenys, gaunami priešiškiems Lietuvos Respublikai subjektams nenutuokiant apie prieš juos vykdomą žvalgybinę veiklą. Tačiau taip pat labai svarbu užtikrinti, kad žvalgybos tarnybos savo veikloje nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių, o bet kokie žmogaus, laisvių ir teisių ribojimai būtų pagrįsti, būtini ir teisėti. Dėl žvalgybos institucijų veiklos slaptumo ir jautrumo valstybėje turi būti savotiškas ekranas ir kartu tiltas tarp visuomenės, pačių žvalgybos institucijų ir politikų. Žvalgybos kontrolierių įstaiga ir turi atlikti tokį vaidmenį – prisidėti, kad mūsų žvalgybos ir saugumo tarnybos, dirbdamos labai svarbų darbą užtikrinant šalies nacionalinį saugumą, tai darytų teisėtai ir pagrįstai, o mūsų piliečiai būtų tikri, kad jų orumas, asmeninis ir šeimos privatumas, minties, sąžinės įsitikinimų, religijos išpažinimo, taikių susibūrimų laisvės ir teisės nėra nepagrįstai ir neteisėtai ribojamos.

– Kas gali būti jūsų įstaigos tyrimų objektas, kas gali į ją kreiptis su skundu, ar galima tai daryti anonimiškai? Ar jūs pats galite inicijuoti tyrimą?

– Tyrimų objektas gali būti VSD ir AOTD veikla ir žvalgybos pareigūnų veiksmai, priimti sprendimai, žvalgybos institucijų vidaus teisės aktai. Žvalgybos kontrolierių kompetencija yra vertinti jų atitiktį įstatymams ir kitiems teisės aktams, tikrinti ir įvertinti žvalgybinės informacijos rinkimo ir žvalgybos metodų taikymo teisėtumą.

Žvalgybos kontrolieriui skundą gali pateikti bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kuris mano, kad jo teisės ir laisvės yra galimai pažeistos dėl žvalgybos institucijų veiksmų ar neveikimo. Žvalgybos kontrolierius netiria anoniminių skundų, bet įstatymas palieka galimybę jam nuspręsti ir kitaip. Informatyvus anoniminis skundas gali tapti jam akstinu savo iniciatyva pradėti žvalgybos institucijų konkrečios veiklos patikrinimą, o nustačius faktinį pagrindą pradėti tyrimą. Planuojami patikrinimai bus atliekami pagal žvalgybos kontrolierių sudarytą metinį veiklos planą, bet bus ir neplaninių.

– Kiek jūsų įstaigos tyrimų išvados bus viešos?

– Žvalgybos kontrolierių sprendimai (tyrimų išvados ir rekomendacijos) yra vieši tiek, kiek neatskleidžia valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos arba informacijos, kuri gali padaryti žalos žvalgybos institucijų veiklai.

Būtina pusiausvyra

– Kaip žvalgybos slaptumą suderinti su skaidrumu? Ar jūsų įstaiga padės išvengti galimų atvejų, kai žmogaus teisių pažeidimas dangstomas po slaptumo šydu?

– Žinoma, kad vienas iš pagrindinių demokratinio valdymo principų yra valstybės institucijų atskaitomybė piliečiams. Tačiau žvalgybos institucijų specifika tokia, kad, norint užtikrinti jų veiklos veiksmingumą, jų veikla negali būti visiškai žinoma visuomenei, jos turi turėti slaptų priemonių ir reikiamus įgaliojimus veikti. Žvalgybos institucijos gali apginti valstybę, jos demokratinę santvarką nuo vidaus ir išorės grėsmių, priešiškų subjektų slaptos veiklos tik vykdydamos žvalgybą ir kontržvalgybą įslaptintais žvalgybos metodais. Jos turi turėti slaptų priemonių ir didelius įgaliojimus veikti. Jei tokių priemonių neturės, negalės laiku nustatyti ir perspėti apie grėsmes ir rizikas mūsų visų ekonominiam, socialiniam saugumui, politinių sprendimų priėmimo savarankiškumui, karinei galiai.

Todėl turi būti pusiausvyra tarp nacionalinio saugumo interesų ir žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo sisteminės priežiūros. Kažkurio vieno principo (skaidrumo ar slaptumo) pirmenybės sureikšminimas yra kenksmingas tiek žmogaus teisių apsaugai, tiek nacionalinio saugumo sistemai. Valstybė, kuri turi gerai veikiančią žmogaus teisių sistemą, saugesnė nei ta, kuri jos neturi. Jei žvalgybos ir saugumo institucijos veikia neteisėtai, nepagrįstai pažeisdamos piliečių teises ir laisves, pasitikėjimas jomis ir piliečių bendradarbiavimas mažės, o galiausiai tai lems tarnybų neefektyvumą.

Žvalgybos kontrolieriams suteiktos teisės gauti visą reikalingą informaciją (įskaitant įslaptintą) ir pareiga priimti aiškų ir objektyvų, duomenimis grįstą vertinimą ir pateikti rekomendacijas garantuos, kad galimų žvalgybos institucijų galimai neteisėtų veiksmų nebus galima dangstyti slaptumo skraiste. Tačiau įstatymas nustato, kad žvalgybos kontrolieriai negali teikti informacijos, jeigu gali būti atskleisti žvalgybos institucijų veiklos metodai ir priemonės, veiklos taktika, padaryta žala žvalgybos institucijų veiklai.

– Ar gali būti traktuojamas kaip nusikaltimas, jei informacija renkama, pavyzdžiui, iš viešai prieinamų šaltinių? Kur tos ribos, kada asmenį jau yra pagrindo sekti?

– Teisė rinkti informaciją iš viešų šaltinių neribojama, išskyrus atvejus, kai tai daroma vykdant kitos valstybės arba jos organizacijos užduotį, tai baudžiama pagal Baudžiamojo kodekso 119 straipsnį (šnipinėjimas).

– Prieš kelerius metus visuomenės apklausoje kas ketvirtas Lietuvos gyventojas pareiškė manantis, kad teisėsaugos institucijos ilgą laiką  seka jų elektroninį susirašinėjimą ir klausosi telefoninių pokalbių. Kad yra perteklinio sekimo, įrodo ir „MG Baltic“ byloje paaiškėję faktai apie dešimtmetį trukusį sekimą ar dar tik pretendento į prezidentus 119 rėmėjų tyrimas. Kaip sieksite užtikrinti, kad nebūtų perteklinio, nepagrįsto sekimo?

– Sprendžiant apie tai, ką mano visuomenė, galima būtų sakyti, kad kalbama apie elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, kurią sankcionuoja teismai. Teismo sankcionuojamų priemonių taikymo mastą rodo viešos žvalgybos institucijų 2020–2021 m. veiklos ataskaitos – per abi žvalgybos tarnybas tokios priemonės 2020 m. taikytos 1 923 fiziniams ir juridiniams asmenims, o 2021 m. – 1 918. Nors žvalgybos kontrolieriams nesuteikti įgaliojimai vertinti teismo nutarčių pagrįstumo, tačiau tiek jas, tiek žvalgybos institucijų teikimus dėl sankcionuojamų veiksmų žvalgybos kontrolieriai galės gauti ir su jais susipažinti. Todėl oficialios statistikos teikimą žvalgybos institucijas kontroliuojančioms institucijoms ir visuomenei bus galima siūlyti tobulinti.

Nekomentuosiu konkrečios bylos, kuri nagrinėjama apeliaciniame teisme, ar  vadinamojo pranešėjo istorijos, dėl kurios tyrimo formos dar sprendžia Seimas. Kol Seimas nepriėmė sprendimo, neturiu ką komentuoti, bet manau, kad prasminga imtis pranešėjo istorijos išmoktų pamokų patikrinimo ir atlikti VSD vidaus teisės aktų pakeitimų realaus veikimo patikrinimą.

Pradėjau susipažinti, kaip VSD įvykdė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2020 m. kovo 30 d. sprendimą, kuriuo rekomenduota tobulinti vidaus darbo organizavimą. Žmogaus teisių apsaugos standartų laikymosi VSD veikloje užtikrinimas pavestas vidaus kontrolės padaliniui.

Kalbant apie galimas žvalgybų veiklos atitikties žmogaus teisių ir laisvių reikalavimams problemas, žvalgybos metodų, teismo sankcionuojamų veiksmų ir kitų žvalgybos informacijos rinkimo būdų taikymą, svarbus tokių priemonių pagrįstumas ir būtinumas. Žvalgybos įstatymas numato, kad teismo sankcionuojami veiksmai gali būti teismo nutartimi leidžiami šešiems mėnesiams, tada teismas įvertina pagrįstumą ir būtinumą tokias priemones tęsti dar tris mėnesius. Pratęsimų skaičius neribojamas. Taigi reikšminga yra reguliarus teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas, jei žvalgybos ar kontržvalgybos veikla yra tęsiama.

Verta: prasminga imtis iš „pranešėjo“ istorijos išmoktų pamokų patikrinimo – atlikti VSD vidaus teisės aktų pakeitimų realaus veikimo patikrinimą. R. Lukoševičiaus / BNS nuotr.

Kalbant ne apie minėtus konkrečius atvejus, reikia pasakyti, kad, siekdamos gauti įslaptintos informacijos, priešiškos žvalgybos tarnybos vykdo savo ardomąją veiklą, šnipinėja keletą metų, kartais dešimtmečius, todėl tokiai veiklai aptikti, informacijai surinkti taip pat gali reikėti gana daug laiko. Reikia vertinti atskirais atvejais žvalgybos metodų taikymo tikslingumą ir proporcingumą, pagrįstumą ir teisėtumą. Įstatymu nustatyti maksimalius terminus žvalgybos ar kontržvalgybos veiksmams atlikti, manau, būtų netikslinga, tačiau prasminga nustatyti, kad žvalgybos metodai negali būti taikomi ilgiau, nei tai būtina žvalgybos užduotims vykdyti.

2018 m. Seimo kontrolierius savo inicijuoto tyrimo dėl esminių žmogaus teisių problemų, susijusių su VSD pareigūnų veikla, ataskaitoje pažymėjo, kad nenustatytas aiškiai apibrėžtas maksimalus terminas, skirtas priemonėms, ribojančioms asmenų privatų gyvenimą, tačiau nesankcionuojamoms teismo, taikyti. Dėl to gali susidaryti tokių situacijų, kai tokių priemonių taikymas galėtų trukti nepagrįstai ilgą laiką, o jų taikymo būtinybė (proporcingumas), terminas nebūtų peržiūrimi nepriklausomo kompetentingo subjekto.

Šiai problemai spręsti reikia įstatymų lygio pataisų. 2020 m. KAM parengė Žvalgybos įstatymo pakeitimų projektą, kuriuo buvo siūloma atsisakyti nuostatos, kad žvalgybos metodų terminus nustato Vyriausybė, taip pat nustatyti, kad krašto apsaugos ministras ir VSD direktorius, nustatydami žvalgybos užduotis, nurodo ir šių užduočių vykdymo metu taikytinus žvalgybos metodus, o jie negali būti taikomi ilgesnį laiką, negu nustatytas žvalgybos užduotims vykdyti. Taip pat buvo siūloma papildyti šį įstatymą nuostata, kad žvalgybos informacija saugoma tiek, kiek to reikia žvalgybos užduotims vykdyti.

Žvalgybos įstatymo pakeitimo projektas dabar svarstomas Seime, bet jame šių KAM 2020 m. pasiūlytų pataisų nėra.

– Artėja Prezidento ir Seimo rinkimai. Ar gali būti tikrinami kandidatai ir jų rėmėjai? Ar tokie veiksmai jums neatrodo pertekliniai?

– Pagal Žvalgybos įstatyme nustatytus žvalgybos ir kontržvalgybos uždavinius – prognozuoti ir nustatyti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kylančius iš užsienio ir šalies viduje, galinčius turėti reikšmės (įtakos) valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, – žvalgybos institucijos yra įgaliotos rinkti, apdoroti, vertinti informaciją apie vidaus ir išorės grėsmes. Jos turi teisę rinkti žvalgybos informaciją, taikydamos žvalgybos metodus, atlikdamos teismo sankcionuojamus veiksmus, gaudamos duomenis iš valstybės ir žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių, taip pat gaudamos duomenis iš juridinių ir fizinių asmenų.

Informatyvus anoniminis skundas gali tapti jam akstinu savo iniciatyva pradėti žvalgybos institucijų konkrečios veiklos patikrinimą, o nustačius faktinį pagrindą pradėti tyrimą.

Nebus nekontroliuojamas

– Dešimtmetį ginčytasi, kol priimtas Žvalgybos kontrolieriaus įstatymas, Prezidentas jį vetavo įžvelgdamas politinės įtakos pavojų žvalgybos institucijoms, visų pirma dėl kontrolieriaus skyrimo tvarkos. Ar jūs pats nebūsite nekontroliuojamas?

– Reikia prisiminti, kad, vykdant 2012 m. žvalgybos institucijų veiklos reformą, sprendimas dėl Žvalgybos kontrolieriaus instituto nebuvo priimtas, ir būtent todėl, kad nebuvo sutariama, kaip suderinti žvalgybą su skaidrumu, slaptumą su priežiūra, nacionalinį saugumą su žmogaus teisėmis. 2021 m. priimtas Žvalgybos kontrolierių įstatymas tinkamai ir aiškiai suderina nacionalinio saugumo interesus ir žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą.

Žvalgybos kontrolieriai už savo veiklą atskaitingi Seimui. Įstatymas numato, kad Seimui pateikiamas neįslaptintas apibendrintas metinis žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir žmogaus teisių padėties žvalgybos institucijų veikloje vertinimas ir neįslaptintos veiklos ataskaitos (apibendrinta informacija), kuriose nėra informacijos, sudarančios valstybės ar tarnybos paslaptį.

Žvalgybos kontrolierius reguliariai privalės skelbti aktualias naujienas ir apibendrintą informaciją apie savo veiklą, atliktų tyrimų, patikrinimų rezultatus ir sprendimų įgyvendinimą Žvalgybos kontrolierių įstaigos interneto svetainėje. Žvalgybos kontrolieriai gali būti atstatydinti, jeigu daugiau kaip pusė visų Seimo narių pareiškia nepasitikėjimą.

– Ką darysite kitaip, nei darė iki šiol skundus dėl žvalgybos įstaigų tyrusi Seimo kontrolierių įstaiga?

– Žvalgybos kontrolierių veikla bus specializuota, nes bendra valstybės ir savivaldybių institucijų priežiūra lieka Seimo kontrolierių kompetencija. Seimo kontrolierių įstaiga pati yra pažymėjusi, kad žvalgybos institucijų veiklos pobūdis ir ypatingas statusas (dėl didelės rizikos pažeisti žmogaus teises) neleidžia šios veiklos subjektui palikti visiškos savivaldos teisės, todėl turėtų būti nustatytas ir efektyvus išorinis žvalgybos institucijų kontrolės mechanizmas, o kontrolė turi apimti ne tik veiklos teisėtumo, darbuotojų darbo vertinimo, bet ir žmogaus teisių standartų laikymosi žvalgybos institucijų veikloje užtikrinimą.

Todėl didžiausias skirtumas bus, kad žvalgybos kontrolieriai galės atlikti tyrimus savo iniciatyva, nustatę požymius, leidžiančius manyti, jog žvalgybos pareigūnai galimai piktnaudžiauja jiems suteiktais įgaliojimais ar kitaip pažeidžia žmogaus teises ir laisves viešojo administravimo srityje.

– Kaip panašios institucijos veikia kitose šalyse?

– Pastaraisiais metais kai kuriose ES ir NATO valstybėse (pavyzdžiui, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Suomijoje, Švedijoje), reaguojant į naujus skaitmeninės eros iššūkius, ypač išaugusias teroristinių išpuolių grėsmes, buvo priimti nauji arba žymiai papildyti žvalgybų veiklą reglamentuojantys įstatymai, išplėtę ir sustiprinę jų įgaliojimus taikyti įvairius žvalgybinės veiklos metodus. Kartu, atsižvelgiant į visuomenės susirūpinimą dėl galimų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimų ir privatumo apsaugos, buvo sustiprinti ir žvalgybos tarnybų priežiūros mechanizmai, sukuriant vadinamąsias nepriklausomas priežiūros ir kontrolės institucijas, o jau esamoms suteikiant papildomų teisių.

Be Lietuvos, ekspertinės žvalgybos priežiūros institucijos veikia dar trylikoje NATO, ES ir Europos ekonominės erdvės šalių. Jos sudaromos skirtingai, dalyvaujant įvairiems valstybės valdymo šakų atstovams, yra skirtingų formų ir pavadinimų – komitetai, tribunolai, komisijos. Tokios institucijos kai kuriose šalyse dalyvauja ir tvirtinant sankcijas taikyti specialiuosius metodus, ir prižiūrint jų taikymą, kitur šias funkcijas vykdo atskiros institucijos.

Pagal skyrimo principą (skiria parlamentai) ir įgaliojimų apimtį panašiausios į Lietuvos žvalgybos kontrolierius yra Norvegijos, Portugalijos, Kroatijos, Belgijos, Nyderlandų ir Suomijos nepriklausomos ekspertinės žvalgybos priežiūros institucijos.