Politikų diskusijos iš Seimo keliasi į feisbuką? | kl.lt

POLITIKŲ DISKUSIJOS IŠ SEIMO KELIASI Į FEISBUKĄ?

Be diskusijų nėra politikos, bet, kaip išsiaiškino mokslininkai, Seime jų smarkiai mažėja. Gausiau diskutuojama mažiau nei dėl trečdalio klausimų. Kokios to priežastys ir padariniai?

Daugėja biurokratijos

Vienas svarbiausių klausimų politikoje – politinė darbotvarkė. „Siekiame ištirti Seimo politinės darbotvarkės turinį nuo nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais iki šių dienų: kaip keitėsi prioritetai skirtingų kadencijų Seime, kokie veiksniai lėmė, kad buvo svarstomi vieni klausimai, o ne kiti. Siekiame išanalizuoti, kokie klausimai svarstomi, kaip ir kiek politikai, atstovaujantys valdantiesiems ir opozicijai, dėl jų diskutavo,“ – apie Kauno technologijos universiteto (KTU) kartu su partneriais – Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) – baigiamo tyrimo tikslus nurodo jo vadovas Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorius dr. Vaidas Morkevičius.

Įdomu, kad žmogaus teisių klausimus kelia liberaliosios partijos, nors pagal ideologiją tai turėtų daryti ir socialdemokratai.

Kurios temos skirtingomis kadencijomis sulaukė daugiausia dėmesio, tyrėjai pateiks tikslų atsakymą rugsėjį. Pasak V.Morkevičiaus, greičiausiai pirmi bus ekonomikos ir socialiniai klausimai, taip pat įvairūs su valdžios veikla susiję pareigūnų paskyrimo ir atleidimo atvejai, nes parlamentas – pagrindinė tai daranti institucija.

Vienas svarbiausių tyrėjų atradimų, kad kiekvieno įstatymo svarstymas Seime sulaukia vis mažiau kalbėtojų. Maždaug nuo 2000-ųjų diskusijų plenariniuose posėdžiuose apimtis labai sumažėjo. 1995 m. darbotvarkės klausimų, kuriais kalbėjo tik Seimo pirmininkas ir pranešėjas, o tada sprendimai buvo priimami bendru sutarimu be diskusijų, buvo 5 proc., o dabar tokių 40 proc. Iki šio šimtmečio daugiau kaip šeši parlamentarai (neskaičiuojant pirminko ir klausimo pranešėjo) kalbėjo svarstant daugiau nei 70 proc. projektų, dabar – mažiau nei 30 proc.

„Taigi ir dabar yra didelių debatų, bet daug daugiau klausimų, kuriais diskusijų nevyksta“, – konstatuoja V.Morkevičius.

Persikraustė: pasak V.Morkevičiaus, politinio kalbėjimo sritis iš formalių politinių institucijų – Seimo ir Vyriausybės – persikėlė į socialinius tinklus, kuriuose politikai pastaraisiais metais daug daugiau komunikuoja su rinkėjais ir vienas su kitu. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Pasak jo, tam gali būti keletas paaiškinimų. Visų pirma nepriklausomybės pradžioje, pirmąjį jos dešimtmetį, parlamentas priiminėjo fundamentalesnius įstatymus, nes valstybei buvo reikalingi didesni pokyčiai, tad ir diskusijų buvo daugiau. Šiais laikais gal būna daugiau smulkesnių įstatymų pakeitimų.

Tačiau tyrėjai įžvelgia ir kitą galimą priežastį – socialinių medijų įtaką. „Nėra taip, kad nebeliko diskusijų, tik dėl daugelio klausimų diskutuojama kitur: politinio kalbėjimo sritis persikėlė iš formalių politinių institucijų – Seimo ir Vyriausybės – į socialinius tinklus, kuriuose politikai daug tiesiogiai komunikuoja su rinkėjais ir vienas su kitu“, – sako V.Morkevičius.

Juk sakoma: nėra diskusijų – nėra politikos, o net žodžio „parlamentas“ kilmė – iš prancūziško „parler“, kuris reiškia kalbėti. „Seimas – pagrindinė institucija, kur diskutuojant turėtų būti išgryninama problema. Kitose politinės valdžios šakose – Vyriausybėje, prezidento institucijoje – nėra opozicijos, o Seime yra ne tik valdantieji, bet ir opozicija, vadinasi, yra nuomonių įvairovė, visi gali diskutuoti, išsakyti savo argumentus. Politinėje teorijoje parlamentas matomas kaip argumentų „už“ ir „prieš“ išsakymo arena, tačiau tyrimas rodo politizacijos Seime mažėjimą“, – pabrėžia V.Morkevičius.

Jei Seime sumažėjo politinių debatų, vadinasi, menksta politikos vaidmuo, o įsigali techninis biurokratinis teisės aktų ir jų pataisų priėmimas. Parlamentarai teisinasi, kad klausimus išdiskutuoja komitetų posėdžiuose, bet, kaip „Kauno dienai“ yra sakiusi Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė, ji stebinti ir juos, tačiau debatais jie, švelniai sakant, nelabai pasižymi.

Apie ką kalba

Kas lemia Seimo darbotvarkės pokyčius, tyrėjai analizavo nagrinėdami kelias konkrečias temas, pavyzdžiui, kaip pastaruosius kelerius metus parlamente vystosi žmogaus teisių diskursas. Pasak V.Morkevičiaus, jis keičiasi labai akivaizdžiai. Išoriniai, dėmesį prikaustantys įvykiai, kaip kad Baltarusijos prezidento rinkimai, Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą, lemia, kad kalbėjimo apie žmogaus teises Seimo plenariniuose posėdžiuose daugėja.

Kitas prie to prisidedantis veiksnys – Seimo partinė sudėtis. „Laisvės partijai atėjus į parlamentą padaugėjo dėmesio žmogaus teisėms. Kalbėdamas įvairiais klausimais jas akcentuoja ir Liberalų sąjūdis. Akivaizdu, kad politikų pasikeitimai Seime ir išoriniai įvykiai randa savo atspindį parlamente“, – sako V.Morkevičius.

Kaip ir ankstesnėje kadencijoje, dabartinėje taip pat apeliuojama į žmogaus teises, tyrėjai aiškinosi ir lygindami diskusijas COVID-19 tematika. Vyravo paramos verslui, žmonėms temos.

Žmogaus teisių klausimą akivaizdžiai daugiau kėlė dabartinės kadencijos Seimas. Tyrime konstatuota, kad ankstesnės kadencijos parlamente prasidėjus pandemijai kalbų apie jas nebuvo: visi buvo išsigandę naujo viruso, tad priiminėjo įstatymus, įvedinėjo suvaržymus per daug nežiūrėdami, ar nepažeidžia žmogaus teisių. Vėliau daugėjo visuomenės ir įvairių organizacijų kritikos bandant atkreipti dėmesį į tai, kur perlenkta lazda, tad žmogaus teisių tema prasidėjo diskusijos Seime.

„Tad negalima sakyti, kad vien valdančiosios daugumos ir Vyriausybės pasikeitimas lėmė, kad buvo imta daugiau kreipti dėmesio į žmogaus teises. Nauja valdančioji dauguma, kurioje Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, daug kalba apie žmogaus teises, kai vyksta diskusijos įvairiais klausimais, o tai prisidėjo, kad daugiau į tai atkreipta dėmesio ir kalbant apie pandemiją. Tačiau daug ką lėmė ir bendras situacijos kontekstas – vėlesniame etape ir ankstesnei valdančiajai daugumai pradėjo labiau rūpėti žmogaus teisės“, – pabrėžia V.Morkevičius.

Jautrūs klausimai

Skirtingais klausimais nevienodas ir diskusijų mastas. Pavyzdžiui, diskusijų tautinių mažumų klausimais, pavyzdžiui, dėl nelietuviškų raidžių pasuose, tautinių mažumų moksleivių ugdymo ir kt., tendencijos nesikeičia: ir pozicija, ir opozicija dalyvauja debatuose, o darbotvarkės klausimais, išskyrus pirmininką ir klausimo pranešėją, niekas nekalba (20–30 proc.).

„Tačiau, pavyzdžiui, kainų kilimo ir kontrolės klausimais dabartinėje kadencijoje išryškėjo skirtumai: dar prieš dvi kadencijas diskusijų šia tema buvo panašiai kaip ir dėl tautinių mažumų, o dabar opozicija daug aktyviau apie tai diskutuoja“, – V.Morkevičius pasakoja, kad yra klausimų, kurie su laiku įgyja svarbą, ir diskusijos jais suaktyvėja. Štai dabar auga infliacija, tad ir Seime daugiau diskutuojama apie kainų kontrolę.

Jautrus visuomenei klausimas, ar apie tai, apie ką kalba žmonės, kalba ir Seimas. Tyrėjai konstatavo, kad taip, daug tokių klausimų atliepiama Seime, ir čia savo vaidmenį atlieka opozicija.

„Man keista girdėti, kai opozicija sako, kad ji nieko negali. Geriausias pavyzdys, ką ji gali, yra partnerystės įstatymas. Jei ne opozicija, jis jau būtų priimtas. Visi galvoja, kad dauguma turi galią priimti sprendimą, bet jau tuoj bus dveji šios kadencijos metai, o valdantieji šio įstatymo nepriėmė ir neatrodo, kad priims“, – atkreipia dėmesį V.Morkevičius.

Kitoks populizmas

Tyrėjai analizavo, kiek diskutuojama kuria tema ir kaip. Net kalbėdami tuo pačiu klausimu skirtingi politikai pasirenka kitokius aspektus: pavyzdžiui, kalbėdami apie biudžetą vieni akcentuoja ekonominį efektyvumą, kiti – pinigų švaistymą, treti – vertybes.

Mūsų populizmas chameleoniškas: kur vėjas papučia, kokią mintį žmonės palaiko, tokią palaiko ir populistai, o jei kokios nors idėjos palaikymas keičiasi, ir jie ima kalbėti priešingai,

Svarstant skirtingus klausimus kardinaliai skiriasi moralizavimo, t.y. apeliavimo į vertybes, moralę, lygis. Tyrimas atskleidė, kad, pavyzdžiui, kalbant apie tautines mažumas, moralizuojama kas ketvirtame pasisakyme, o ekonominėmis temomis – tik kas dvidešimtame. Kai kas tai naudoja kaip būdą parodyti, kad jų politiniai oponentai blogi, nesilaiko vertybių. Moralizavimu išsiskiria Liberalų sąjūdis, o mažiausiai moralizuoja socialdemokratai. Paprastai daugiau moralizuoja opozicijoje esančios partijos.

„Įdomu, kad žmogaus teisių klausimus kelia liberaliosios partijos, nors pagal ideologiją tai turėtų daryti ir socialdemokratai. Vakarų socialdemokratų orientacija tokia, o mūsų socialdemokratams tai nėra vertybinė sritis. Pavyzdžiui, jie turėtų pasisakyti už partnerystės įstatymą ir panašius žmogaus teisių klausimus. Vakaruose socialdemokratai buvo pagrindiniai tokių idėjų nešėjai. Lietuvoje šią socialdemokratų nišą užima liberalai, o socialdemokratai tyli“, – lygina V.Morkevičius.

Tyrėjai konstatavo ir mūsų populistų skirtumus nuo Vakarų šalių. „Sakyti, kad Lietuvoje, kaip Vakarų Europoje, populizmas įgyja pagreitį, negalėtume. Kažkuria prasme populizmo daugiau buvo pirmame dešimtmetyje po nepriklausomybės atgavimo, o ne dabar. Į Lietuvos parlamentą populistinių partijų patenka labai mažai, o patekę į valdžią mūsų populistai „normalizuojasi“, nebelieka populistinių idėjų skleidėjai. Palyginti su Vakarų populistais, jie labiau ne populistai, o oportunistai“, – vertina V.Morkevičius.

Pasak jo, siekdami patekti į Seimą, jie naudoja populistams būdingą žodyną, bet laimėjus mandatą tuo viskas ir baigiasi. Tokios tendencijos matyti ne tik iš šio, bet ir iš kito KTU mokslininkų tyrimo, skirto populizmui Lietuvoje. „Mūsų populizmas chameleoniškas: kur vėjas papučia, kokią mintį žmonės palaiko, tokią palaiko ir populistai, o jei žmonių palaikymas keičiasi, ir jie ima kalbėti priešingai. Nėra to grynojo populizmo, kaip jis suvokiamas Vakarų šalyse“, – sako V.Morkevičius.

Įvairūs aspektai

Apie trejus metus truksiantį tyrimą planuojama baigti rugsėjo viduryje. Per tris dešimtmečius Seimo darbo analizės procesas reikalavo nemažai laiko. V.Morkevičius pasakoja, kad pirmiausia reikėjo paruošti duomenis, kad kompiuteris juos galėtų apdoroti. Reikėjo sutvarkyti pačius tekstus, sužymėti Seimo narius – kurie valdantieji, kurie opozicija, kokiai frakcijai priklauso ir t.t. Taikyti įvairūs teksto analizės metodai, įskaitant mašininio mokymosi. Pavyzdžiui, naudotas žodyninis metodas, kai siekiama nustatyti, kas ir kaip kuria tema kalba. Naudojant šį metodą atrenkamos tam tikrą temą apibūdinančios frazės, o kompiuterio programa, kuriai pateiktos visų plenarinių posėdžių stenogramos, pagal algoritmą ieško visuose debatuose tų temų ir padeda atskleisti tendencijas.

Pavyzdžiui, ieškant su kainų kontrole susijusių debatų, naudotos paieškos frazės: „kainų kontrolė“, „kainų reguliavimas“, „kainų stabilumas“, „kainų įšaldymas“, „kainų nustatymas“, „kainų ribojimas“, „antkainiai“ ir kt.

Kadangi bus surinkta visų Seimo posėdžių nuo pat nepriklausomybės atkūrimo stenogramų duomenų bazė, visas tekstynas, tai bus galima tyrinėti ir kitais aspektais. Seimas dirba toliau, tad, V.Morkevičiaus nuomone, tyrėjai ir toliau analizuos, kaip dirba mūsų valdžia.

Rašyti komentarą
Komentarai (17)

ogi

pajuto kad bus karsta tai kogero ir pusto padus kad isvengt atsakomybes pries tauta===

Čia žodžio ir asmens laisvė garantuojama LR Konstitucijos?

Kai net Respublika blokuoja komentarus, į kitus galima net neiti (be šališkos propagandos ir valdžiagyvių siknos laižymo ten nieko nėra) o tiems kas nepritaria Putino smerkimui gresia bausmė įstatymu? Privalome tylėt. Režimas medžioja. Ir sudoros kaip mokytoją Astrą ar Paleckį

Klpd.

Seimo narys privalo reguliariai atsiskaityti dėl darbo seime, savo rinkėjams. Apygardoje kurioje ponas buvo išrinktas. Bent kartą į pusmetį ar metus. Gyvai. Susitikime. Paskelbus kvietimą vietiniame laikraštyje, portaluose, FB..Iš anksto mažiausia savaitę prieš. Reguliariai skelbimą kartojant...Deja, tingūs ir savo rinkėją niekinantys korumpulai-apgavikai kaip ugnies bijo tokių NENUOTOLINIŲ susitikimų ,,akis į akį". Manau jeigu tokie susitikimai su rinkėju būtų ,,įkalti" į privalomą seimo nario pareigą įstatymu, ponai elgtūsi kur kas protingiau ir sąžiningiau.Žinotų kad tikrai reikės pasiaiškinti ir prisiimti atsakomybę
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS