Prezidentės Dalios Grybauskaitės pranešimas buvo glaustas, abstraktus, nenubrėžiantis kokių nors gairių ir ramiausias iš visų jos perskaitytų, portalui LRT.lt sako politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris ir politologas Mindaugas Jurkynas.

„Šis D. Grybauskaitės pranešimas buvo bene ramiausias iš visų iki šiol girdėtų ir perskaitytas ramiausiu, kartais vos ne flegmatišku, tonu. Jis vietomis buvo lyriškas, su filosofiniais pamąstymais apie pareigą, kurie iš principo yra teisingi, bet abstraktūs“, – portalui LRT.lt komentavo dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas V. Bruveris.

Panašiai kalba ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas M. Jurkynas, pasak kurio, prezidentės metinis pranešimas buvo pakankamai korektus, ramus ir nenubrėžiantis kokių nors gairių, ką reikėtų daryti.

„Tai buvo trumpas ir glaustas pranešimas. Dėl to trumpumo galime pasigesti minčių išplėtojimo ar sprendimų siūlymo, bet esame parlamentinė valstybė ir de jure, iš esmės ir de facto, parlamentas ir vyriausybė yra tie, kurie sprendžia, ieško sprendimo būdų ir prisiima pagrindinę politinę atsakomybę, o prezidentas čia tikrai yra ne toks stiprus, nepaisant to, kiek matomas viešojoje erdvėje“, – tvirtina M. Jurkynas.

V. Bruverio manymu, seniai akivaizdu, kad prezidentei metinis pranešimas esą yra formali ir kartais net erzinanti pareiga tarsi atsiskaityti Seimui: „Toks dalykas prezidentui privalomas, bet ji stengiasi jį tiesiog atlikti ir dažnai – formaliai. Tai liudija ir lakoniškumas, abstraktumas, kuris šiais metais ypač akivaizdus.“

Tikėjosi daugiau dėmesio geopolitinei situacijai

Kaip teigia VDU profesorius M. Jurkynas, prezidentas Lietuvoje turi išskirtinį vaidmenį užsienio politikoje, todėl buvo akcentuojama pajautrėjusi geopolitinė padėtis, saugumo klausimai. „Buvo kalbama apie nacionalinį susitarimą, šauktinių kariuomenę ir atgrasymo gebos didinimą“, – LRT.lt kalbėjo politologas.

Pasak V. Bruverio, logiška buvo tikėtis, kad prezidentė pranešimą pradės nuo pasisakymo apie grėsmes.

„Geopolitinės krizės ir Rusijos keliamos grėsmės šiuo metu yra jos užsienio ir vidaus politikos alfa ir omega. Lūkesčiai išsipildė tik ta prasme, kad prezidentė nuo to pradėjo savo pranešimą, bet tikėjausi, kad esant tokiai situacijai ji galbūt šiek tiek detaliau pakalbės, kaip mato padėtį, galbūt net su tam tikromis prognozėmis, žinoma, kiek tai gali sau leisti valstybės vadovas iš tokios tribūnos. Tačiau [buvo galima] padėlioti situacijos raidą Ukrainoje, Rusijoje, kokia gali būti situacijos dinamika, koks mūsų valstybei [kylančios] grėsmės mastas. Daugelis piliečių natūraliai lauktų prezidento žodžio šiuo klausimu, nes viešojoje erdvėje pas mus apie tai kalbama nuolat“, – pažymi V. Bruveris.

Politikos apžvalgininko teigimu, iš pasisakymo apie vidaus politiką – ekonomiką ir socialinius dalykus – esą akivaizdu, kad vyriausybė ir vėl, kaip ir ankstesniais metais, yra diskvalifikuota. „D. Grybauskaitė pakankamai aiškiai pasakė, kad Lietuvos ekonominė padėtis yra gera, pagal daugelį rodiklių mes lenkiame Vakarų šalis, bet pabrėžė, kad Vyriausybė nedaro nieko, kad nuo šios situacijos atsispirtų visa Lietuva, vyktų naujas lūžis, proveržis“, – aiškino V. Bruveris.

Anot pašnekovo, esą galima pakankamai aiškiai suprasti, kad, prezidentės nuomone, ši vyriausybė drybso ant laurų ir, esant gerai ekonominei padėčiai, nieko nedaro.

M. Jurkynas atkreipia dėmesį, kad pranešime buvo akcentuota ir teigiamų dalykų: „Buvo akcentuotos tam tikros šalies vidaus gyvenimo problemos, bet buvo pažymėti ir teigiami dalykai – šioks toks pakilimas kovojant su korupcija ar tam tikri patriotiškumo bei pilietiškumo elementai, geri ekonominiai rodikliai. Tai buvo trumpas, pakankamai subalansuotas ir, nepasakyčiau, kad ką nors naujo pasakantis, bet trumpai pagrindinius pastarojo meto politinius, ekonominius ir socialinius procesus apibendrinantis pranešimas.“