PREMJERĖ: RUSIJA ŽINOJO APIE ĮVESTAS SANKCIJAS DĖL TRANZITO IR JOMS RUOŠĖSI

Rusija nuo kovo mėnesio žinojo apie įvestas sankcijas dėl prekių tranzito į Kaliningrado sritį ir tam ruošėsi, o jos propagandiniai išpuoliai yra informacinio karo dalis, sako Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė.

Ketvirtadienį Seime atsakydama į opozicijos atstovų raštu užduotus klausimus dėl Lietuvos veiksmų įvedant sankcijas Rusijai Vyriausybės vadovė tvirtino, kad vos priėmus ketvirtąjį sankcijų Rusijai paketą, kuriuo patvirtintas dalies prekių tranzito ribojimas į Rusiją, Lietuva pradėjo konsultacijas su Europos Komisija dėl jų įgyvendinimo ir laikėsi jos nurodymų.

Pasak premjerės, toks išaiškinimas gautas balandį ir daugiau dėl to paties nesikreipta.

„Vertindami šio klausimo subtilumą visą laiką stengėmės laikytis racionaliai, korektiškai ir teisės raidės, todėl, kai kai kurie kolegos, sėdintys šioje salėje, siūlė išardyti bėgius ar kitokius dalykus daryti, tikrai tokių pasiūlymų Vyriausybė nei svarstė, nei apie juos galvojo, nes visi sprendimai turi būti priimti teisiniu būdu“, – tvirtino I. Šimonytė.

„Sankcijos įvedamos Rusijai, ne Lietuvos Respublikai, kaip kartais atrodo iš grasinančios retorikos, ir Rusija apie jai įvedamas sankcijas tikrai žino ir žinojo nuo kovo mėnesio ir joms taip pat ruošėsi“, – teigė Vyriausybės vadovė.

Vertindami šio klausimo subtilumą visą laiką stengėmės laikytis racionaliai, korektiškai ir teisės raidės, todėl, kai kai kurie kolegos, sėdintys šioje salėje, siūlė išardyti bėgius ar kitokius dalykus daryti, tikrai tokių pasiūlymų Vyriausybė nei svarstė, nei apie juos galvojo, nes visi sprendimai turi būti priimti teisiniu būdu.

Anot jos, tai rodo ir gerokai mažėjanti sankcionuotų prekių krova dar iki sankcijų įsigaliojimo.

„Nuo 2021 metų lapkričio mėnesio iki šių metų gegužės mėnesio krovinių pervežimas geležinkeliais iš Rusijos į Kaliningradą palaipsniui mažėjo nuo 741 iki 300 kilotonų“, – sakė premjerė.

Anot jos, valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ iš anksto pranešė įmonėms, su kuriomis turi sutartis dėl sankcionuotų prekių pervežimo, apie įvedamus ribojimus.

Atsakydama į opozicijos klausimus I. Šimonytė pabrėžė, kad ir Seimas, ir Vyriausybė, ir prezidentas Gitanas Nausėda visuomet laikėsi bendros pozicijos – dėl karo Ukrainoje Rusijai būtina įvesti kuo griežtesnes sankcijas.

„Priminsiu, kad kovo 15 dieną, kai buvo priimtas ketvirtasis sankcijų paketas, virš Kyjivo kabojo reali grėsmė dėl sostinės užėmimo, Rusijos okupacinė kariuomenė buvo užėmusi Bučą, Irpinę ir kitus Kyjivo priemiesčius, tuo metu vyko masinės šių miestų gyventojų žudynės, kurias Seimas yra patvirtinęs genocidu, Mariupolio miesto teatras, kur slėpėsi vaikai, buvo subombarduotas kovo 16 dieną“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

„Man atrodo, kad šioje diskusijoje dažnai pamirštama, dėl ko apskritai buvo įvestos sankcijos. Sankcijos buvo įvestos dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką, ir drįsčiau teigti, kad ir prieš demokratiją bendrąja prasme, taigi ir prieš mus“, – tvirtino ji.

I. Šimonytė akcentavo, kad sankcijos skirtos tam, kad „agresoriui būtų sunkiau finansuoti karą, kad agresorius turėtų mažiau galimybių plėsti karo veiksmus“, todėl, anot jos, sankcijos neturi ir negali būti patogios ar neskausmingos Rusijai.

„Jų esmė – priversti agresorę sustoti vykdyti agresiją ir kitus tarptautinius nusikaltimus, o jai nesustojant, silpninti ekonomines galimybes toliau finansuoti karą“, – kalbėjo premjerė.

E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Ji teigė, kad Rusijos propagandiniai išpuoliai apkaltinant Lietuvą vienašališkai apribojus tranzitą neturėtų stebinti, jie buvo ir bus informacinio karo dalis.

I. Šimonytė taip pat pabrėžė, kad bazinių prekių – maisto produktų, vaistų – tranzitas į Kaliningradą neribojamas. Taip pat be kliūčių vyksta keleivių tranzitas.

„Sankcijos įsigaliojo kol kas itin mažai krovinių daliai, nes kalbame apie vienaženklių skaičių procento, keleiviai važiuoja“, – vėliau žurnalistams sakė ji.

„Jokia eskalacija niekada nebuvo ir nėra Lietuvos interesas“, – pabrėžė premjerė.

Maskva pirmadienį pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pareikalavo, jog Lietuva nutrauktų dalies prekių tranzito geležinkeliais į Kaliningrado sritį draudimą. Tuo metu Vilnius tvirtina vienašališkų ribojimų neįvedęs ir teigia, kad draudimą numato ES sankcijos.

Dalis opozicijos atstovų Lietuvoje pradėjo kelti klausimą, ar žinant kokią Rusijos reakciją gali sukelti tranzito į Kaliningradą ribojimas, nereikėjo prašyti išimčių taikant ES sankcijas.

Lietuvos muitinės duomenimis, kovo 15-ąją priimtame ketvirtajame ES sankcijų pakete Rusijai įvesti ribojimai rusiškam plienui ir kitų juodųjų metalų produktams pagal sutartis, sudarytas iki birželio 17-osios, o nuo praėjusio šeštadienio jie negali būti gabenami per Bendrijos šalių teritorijas.

Muitinės departamento duomenimis, liepos 10-ąją įsigalios draudimas tranzitu vežti cementą, alkoholį ir kitus produktus, rugpjūčio 10-ąją – anglį ir kitą kietąjį iškastinį kurą, o nuo gruodžio 5 dienos – rusišką naftą.