Prezidento patarėja: planuojant biudžetą galima įvertinti prognozuojamą mažesnį deficitą | kl.lt

PREZIDENTO PATARĖJA: PLANUOJANT BIUDŽETĄ GALIMA ĮVERTINTI PROGNOZUOJAMĄ MAŽESNĮ DEFICITĄ

Kitų metų valstybės biudžetą planuojanti Vyriausybė galėtų įvertinti tai, kad jos numatytas deficitas gali būti mažesnis, o tai suteiktų papildomas išlaidų galimybes, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė.

Jos teigimu, 2024 metų biudžete numatytas 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitas gali būti mažesnis. 

„Mes tikimės, kad Vyriausybė labai gerai įvertins tas erdvės galimybes (...) Per pastaruosius dešimtį metų devynis kartus iš dešimt fiskalinis deficitas buvo geresnis nei Finansų ministerija suprognozuodavo ir suplanuodavo biudžetuose, dėl to tikimybė, kad gali atsirasti tokia erdvė metų eigoje, yra labai reali“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Prezidento patarėja sako, kad Europos Komisijos prognozuojamas 2,3 proc. Lietuvos biudžeto deficitas kitais metais reiškia papildomus kelis šimtus milijonų eurų.

„Taip pat labai svarbu, kad Europos Komisija tik ką perskaičiavo Lietuvos deficito prognozę ir mes matome, kad tai nėra 2,9 procento, kaip Finansų ministerija prognozuoja, o tai yra 2,3 procento. Jeigu mes išverstume eurais, tai yra daugiau nei keli šimtai milijonų eurų ir tai gali būti išties tam tikras rezervas, manevro laisvė“, – teigė I. Segalovičienė.

Anot jos, reikia įvertinti ir tai, kad kitais metais prognozuojamas didesnis atlyginimų augimas, nei savo prognozėse įvardijo Finansų ministerija: „Lietuvos bankas, kaip ir Europos Komisija darbo užmokesčio augimą 2024 metais prognozuoja didesnį nei Finansų ministerija“.

Pirmadienį Seime po valdančiosios koalicijos tarybos  posėdžio premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad patikslinus kitų metų biudžeto projektą ir papildomai numačius išlaidų keliams ir kitoms reikmėms, biudžeto deficitas padidės nuo planuotų 2,9 proc. iki 3 proc. BVP – didžiausią ribą, kurią numato Mastrichto kriterijus.

I. Segalovičienė sako, kad ir tokiu atveju būtina gerai įvertinti prognozes ir galimus rezervus

Labai svarbus yra precizinis skaičiavimas.

„Esant jau tai situacijai, kai įsijungia Mastrichto kriterijus – prezidentas tikrai pasisako, kad jo reikia laikytis – mes turime labai preciziškai planuoti ir deficitą, ir labai tiksliai skaičiuoti (...) Labai svarbus yra precizinis skaičiavimas, įsijungia Mastrichto kriterijus ir tikrai matome skirtingų institucijų skirtingas prognozes, todėl kuomet grįžta biudžetas į Vyriausybę, Vyriausybė turi visus instrumentus persižiūrėti, nes kiekvienas BVP po kablelio procentukas turi didelę reikšmę ir reiškia tikrai reikšmingas sumas ir čia gali būti tų rezervų ir juos reikia labai gerai įsivertinti“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

Anot jos, Prezidentūra papildomas lėšas ragintų skirti šalies gynybai, pensijų didinimui, paramai šeimoms, mokytojų atlyginimams, socialinei atskirčiai mažinti. Taip pat siūloma įvertinti galimybę leisti daugiau skolintis Lietuvos automobilių kelių direkcijai, taip siekiant pagerinti šalies kelių būklę.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė antradienį teigė, kad antradienį planuojant pradėti 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymą Seime, jo korekcijoms daug laisvės nėra.

Parlamentarams ir Seimo komitetams kitų metų biudžete iš viso paprašius įvairioms reikmėms papildomai skirti 1,3 mlrd. eurų, Biudžeto ir finansų komitetas juos perdavė svarstyti Vyriausybei. Pats komitetas nepritarė nė vienam siūlymui, bet pasiūlė Vyriausybei įvertinti galimybę kitąmet rasti papildomų lėšų keliams. 

Pirmadienį vykusiame neformaliame Vyriausybės pasitarime preliminariai sutarta kitąmet keliams skirti papildomai 157 mln. eurų. Lėšos būtų skiriamos dviem projektams – Vilniaus-Utenos kelio rekonstrukcijai ir „Via Baltica“ ruožui nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos.

Šią savaitę Seime turėtų vykti du biudžeto svarstymai – antradienį numatytas pirmasis, o ketvirtadienį – antrasis svarstymai. Jį priimti planuojama gruodžio 5-ąją.   

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS