R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ: PRIJUNGTI PARLAMENTINIŲ LĖŠŲ PRIE ALGOS ŠIĄ KADENCIJAI NEPAVYKS

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad šios kadencijos Seimui nepavyktų prijungti parlamentinių išlaidų prie atlyginimo, nes  tokie pasikeitimai nėra numatyti biudžete.

„Šiai kadencijai to tikrai nepavyks padaryti dėl prijungimo, nes nėra numatyta biudžete lėšų dėl mokesčių nuo tos sumos sumokėti, tiktai būtų galima daryti su kitu biudžetu, o tai reiškia ir su kita kadencija“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Ji teigė nematanti problemos, jei parlamentinės lėšos būtų sumažintos ar prijungtos prie atlyginimo.

„(...) tos parlamentinės išlaidos yra konstitucinė norma numatyta. Buvo diskusijų – gal palikti vieną eurą, o kitą dalį prijungti prie atlygio ir nuo to mokėti visus mokesčius“, – sakė frakcijos seniūnė.

Taip ji kalbėjo visuomenininkui Andriui Tapinui pratęsus akciją „Skaidrinam“ ir ėmus nagrinėti Seimo nariams skirtų lėšų panaudojimą.

Pasak Seimo narės, diskusijos parlamentinių lėšų klausimu tikrai vyks. Išlieka galimybė koreguoti ir dabartinę jų naudojimo tvarką.

Buvo diskusijų – gal palikti vieną eurą, o kitą dalį prijungti prie atlygio ir nuo to mokėti visus mokesčius.

„Gal galima dabartinę tvarką koreguoti, įnešti daugiau aiškumo, bet iki šiol tos nuomones išsiskirdavo, bet tikrai nebuvo šimtaprocentinės, kurios sakytų – taip, atsisakom paliekam vieną eurą į tiek žinių, tokios realijos, manau, tuos pokalbius tęsime“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Anot jos, Seimo nariai turėtų sau iškelti klausimą, ar esama tvarka ir išlaidų „kiekvieną sykį toks narstymas“ yra malonus procesas.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienės teigimu, tiek Seime, tiek jos frakcijoje yra kolegų, kurie nelinkę keisti esamos tvarkos vien dėl parlamentarų darbo specifikos – vieni labiau koncentruojasi miestuose, kiti, kurie dirba vienmandatėse, lanko bendruomenes, važinėja po Lietuvą, užsakinėja skelbimus laikraščiuose dėl susitikimo ir patiria kitokias išlaidas.

Diskusijos dėl parlamentinių lėšų naudojimo kilo suabejojus Laisvės partijos atstovo Mariaus Matijošaičio išlaidomis, kai A. Tapinas paskelbė, kad Seimo narys už parlamentinei veiklai skirtas lėšas pirko profesionalią muzikinę įrangą, kompiuterius, spausdintuvą, „Samsung“ projektorių, rankų darbo odinį dėklą kompiuteriui „Macbook“, naujausią „Samsung“ telefoną už daugiau kaip 2 tūkst. eurų, dar papildomai nuomojosi kompiuterinę įrangą už beveik 500 eurų per mėnesį.

Antradienį M. Matijošaitis paskelbė stabdantis narystę Laisvės partijoje ir pasitraukiantis iš Europos Parlamento (EP) rinkimų sąrašo.

Tuo metu praėjusią savaitę energetikos ministras ir parlamentaras Dainius Kreivys grąžino nuo 2021 metų pradžios gautas parlamentines lėšas, per 18 tūkst. eurų. D. Kreivys komentavo, kad tyrimo autoriams klausimų sukėlė parlamentinių lėšų naudojimas dvylikos metų senumo automobilio draudimui.

Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla: biuro, kompiuterinės technikos nuomai, ryšio paslaugoms, transporto išlaidoms, automobilio eksploatacijai, suvenyrams, viešosios informacijos rengėjų paslaugoms ir panašiai.

Parlamentinei veiklai Seimo nariai praėjusiais metais išleido daugiau kaip 2 mln. eurų, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ataskaita. Praktiškai tokia pati suma panaudota ir 2022-aisiais.

Per praėjusius metus kiekvienas Seimo narys parlamentinei veiklai galėjo panaudoti 18,5 tūkst. eurų, beveik visą sumą išleido daugiau kaip pusšimtis parlamentarų.