Rinkimų sistema – neteisinga ir brangi | kl.lt

RINKIMŲ SISTEMA – NETEISINGA IR BRANGI

Demokratija kainuoja – toks argumentas pateikiamas manantiems, kad rinkimams išlaidaujama. Bet ar gerai, kai mokesčių mokėtojų pinigai leidžiami jų valią neteisingai atspindinčiai sistemai?

Mažas aktyvumas

Praėjusį sekmadienį rinkimų į laisvas Seimo narių vietas pirmame ture Žirmūnų vienmandatėje apygardoje balsavo 17 proc., Gargždų – 17,7 proc., kiek aktyvesni buvo Žiemgalos apygardos piliečiai – čia rinkti naujo Seimo nario likusiems vieniems metams atėjo kiek daugiau nei ketvirtadalis rinkėjų (25,2 proc.), pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Palyginimui, pavyzdžiui, 2016 m. eilinių Seimo rinkimų pirmame ture sostinės Verkių apygardoje balsavo 58,2 proc., Antakalnio – 57,2 rinkėjų. Dar aiškiau, kaip skiriasi, kokiam skaičiui rinkėjų atstovauja skirtingi Seimo nariai, palyginus, kad, pavyzdžiui, Verkių apygardoje pirmame ture balsavo 21 186 rinkėjai, Antakalnyje savo atstovą rinko 21 128, o štai dabar kitame Neries krante, Žirmūnuose, – vos 5 987, nors apygardose rinkėjų skaičius panašus. Antrame ture visuose rinkimuose rinkėjų dar aptirpsta, vadinasi, balsuoti ir išrinkti Seimo narį gali ateiti ir dar mažiau.

Galima priekaištauti vieno Neries kranto gyventojams ir girti kito, bet rinkti Seimo narį iš naujo nepatinka visoje Lietuvoje: eiliniuose rinkimuose pirmame ture balsuoja maždaug kas antras į sąrašus įrašytas asmuo, o kartojamuose pastaraisiais metais apie 29–30 proc., bet, pasitaiko, kad ir tik kas dešimtas.

Kodėl šįsyk aktyvumas toks mažas, pasak VRK pirmininkės Lauros Matjošaitytės, priežasčių gali būti įvairių. Šiais metais buvo labai daug rinkimų – savivaldybių tarybų ir merų, prezidento, Europos Parlamento, du referendumai, tad gal žmonės pavargo eiti balsuoti. Gal lėmė gražūs orai, nes ir jie daro įtaką rinkimams. Gal rinkėjai nerado, už ką balsuoti, nors kandidatų spektras tikrai buvo platus. Dėl Seimo nario mandato sostinės Žirmūnų apygardoje varžėsi vienuolika, Gargždų – dešimt, o Pakruojį, Joniškį ir dalį Šiaulių rajono apimančioje Žiemgalos apygardoje – šeši kandidatai. Gal lėmė ir tai, kad iki kadencijos pabaigos beliko tik metai.

Bet, primena L.Matjošaitytė, šįsyk rinkėjų pasyvumas nėra rekordinis: 2011 m. iš naujo rengiamuose rinkimuose Danės apygardoje balsuoti pirmame ture atėjo kiek daugiau nei 10 proc. rinkėjų. Antrame ture Seimo nariu Naglis Puteikis tapo 2 640 rinkėjų valia.

L.Matjošaitytė pastebi, kad sekmadienį rinkėjų pasyvumas nebuvo rekordinis – 2011 metų pakartotiniuose rinkimuose Danės apygardoje balsuoti pirmame ture atėjo kiek daugiau nei 10 proc. rinkėjų.

Jei Seimo nariu užtenka kiek daugiau nei pustrečio tūkstančio balsų, ar tai neatveria landos papirkti rinkėjams ar kitaip pakreipti rinkėjų nuomonę?

Žinoma, visiems rinkėjams suteikiama tokia pati galimybė balsuoti, o juos versti pareikšti savo valią kažin ar gerai, nors kai kuriose šalyse balsavimas privalomas, priešingu atveju gali net gauti baudą ar kažkuriam laikui prarasti socialines paslaugas. Bet rinkėjai aiškiai sako, kad jiems iš naujo rinkti Seimo narį nepatinka.

O tai dar ir nemažai kainuoja. VRK pirmininkė apskaičiavo, kad dabar vykstantys rinkimai trijose apygardose, preliminariais duomenimis, kainuos apie 700 tūkst. eurų. O šią kadenciją teko iš naujo rengti rinkimus net penkiose apygardose.

Signalas, kad reikia pokyčių

„Tokiems rinkimams išleidžiame nemažai mokesčių mokėtojų pinigų, tačiau rinkėjų aktyvumas tikrai nedidelis – šįsyk siekė vos penktadalį į rinkėjų sąrašus įrašytų žmonių. Menkas rinkėjų aktyvumas rodo, kad reikia pradėti diskutuoti, ar dabartinė rinkimų sistema gera. Gal Seimo nariu galėtų tapti eiliniuose rinkimuose vienmandatėje apygardoje likęs antras, jei šis atsisakytų, trečias? Bet tai jau ne VRK, o įstatymų leidėjų kompetencija“, – sako L.Matjošaitytė,

Jos manymu, reikėtų įvertinti visas aplinkybes, nustatyti tendencijas, kaip žmonės balsuoja, išanalizuoti, ar išrinkti Seimo nariai atspindi visus rinkėjų balsus, o gal, turėdami mišrią rinkimų sistemą, kai 70 renkami pagal partijų sąrašus, o 71 – vienmandatėje apygardoje, daug balsų prarandame. Be to, kol VRK rengiasi rinkimams, Seimas turi dirbti mažesnės sudėties, kažkuri apygarda neturi savo atstovo.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Stasys Šedbaras primena, kad kiekvienos kadencijos pradžioje būna kalbų apie pribrendusius rinkimų sistemos pokyčius, bet dėl jų nesutariama. „Aš būčiau už europinį modelį: daugelyje ES valstybių vienokia ar kitokia forma veikia proporcinė rinkimų sistema, tai yra balsuojama už partijų sąrašus, o tai  padeda ir partijoms stiprėti. Yra ir visokių mechanizmų, kaip rinkėjas gali daryti pokyčius sąraše – jį reitinguoti ir panašiai“, – sako S.Šedbaras.

Jis priduria, kad taip JAV ar Didžiojoje Britanijoje renkami tik vienmandatininkai, bet ten labai ryški dvipartinė sistema: nors yra mažų partijų, bet didžioji dalis rinkėjų renkasi tarp dviejų didžiųjų, tad iš esmės balsuojama už vieną ar kitą.

Daugiamandatėje apygardoje išrinktų parlamentarų pasikeitimo sistemą pritaikyti vienmandatininkams, S.Šedbaro manymu, būtų nelabai teisinga, nes balsai pasiskirsto skirtingai ir  rinkėjų valia gali būti labai iškreipta.

Gal bent jau rinkimuose į atsilaisvinusią Seimo nario vietą galima būtų apsiriboti vienu turu? Parlamentaras primena, kad anksčiau ir visuotiniuose Seimo rinkimuose nebuvo antro turo, vienmandatininkams užtekdavo surinkti daugiausia balsų. Bet kai kandidatų dešimt ir daugiau, o vienas jų pirmame ture pirmauja nežymiu skirtumu, būna, kad antrame pralaimi. Tad dabartinė sistema – demokratijos žmonių nuomonės patikrinimas.

Proporcinė sistema išspręstų problemą: kai parlamente lieka laisva vieta, pasitikėjimą gavusios partijos vieną atstovą pakeistų kitas – pirmas likęs partijos rinkimų sąraše už ribos, ir nereikia rengti naujų rinkimų.

„Proporcinės sistema būtų ir pigiau, ir teisingiau. Europa per poros šimtų metų demokratijos istoriją nieko geriau nesugalvojo“, – mano S.Šedbaras.

S.Šedbaras pastebi, kad kiekvienos kadencijos pradžioje būna kalbų apie pribrendusius rinkimų sistemos pokyčius, bet dėl jų nesutariama.

Antra vertus, pasak jo, žmonėms patinka rinkti asmenybes, o tokia sistema galioja nuo

1992 m., tad jau yra tradicija. Norint ją keisti reikėtų diskusijų ir politinio sutarimo.

Mažoritarinė sistema

Vilniaus universiteto docentas, rinkimų geografas dr. Rolandas Tučas, kuriam jau antriems rinkimams patikima perbraižyti apygardų žemėlapį, įsitikinęs: „Mažoritarinė sistema, kai renkamos asmenybės, yra ir nepatogi (nes vis reikia rengti pakartotinius rinkimus, o tai ir kainuoja), ir neteisinga.“

Pasak jo, nors anksčiau buvo teigiama, kad mišri rinkimų sistema tarsi turėtų sutelkti geriausius proporcinės ir mažoritarinės rinkimų sistemų bruožus, tačiau praktika ir mokslininkų tyrimai rodo, kad yra atvirkščiai. „Mišri sistema neužtikrina nei partinės sistemos, nei valdžios stabilumo (ką tarsi turėtų duoti mažoritarinė rinkimų sistema), taip pat iškraipo rinkėjų lūkesčius. Seimo nariui praradus mandatą reikalingi nauji rinkimai, kurie, kaip matome, nėra teisingi, nes juose dažnai balsuoja itin nedaug rinkėjų. Be to, reikia nuolat perbraižyti apygardų žemėlapį, kad būtų garantuotas tolygus piliečių atstovavimas“, – dabartinės mūsų rinkimų sistemos trūkumus vardija R.Tučas.

Konstitucijoje ir Seimo rinkimų įstatyme įtvirtintas lygios rinkimų teisės principas reiškia, kad rinkėjų balsas turi būti daugmaž vienodos svarbos, o tai geriausiai užtikrina proporcinė sistema. Mažoritarinėje sunku suformuoti vienodo dydžio apygardas, tad vienose rinkėjo balsas būna svaresnis nei kitose.

Be to, nugalėtojui atitenka viskas, o gavusieji nors kiek mažiau balsų lieka be nieko. Proporcinės sistemos privalumas, kad užtikrinamas ir mažesnių grupių atstovavimas, žinoma, jei tik jų remiamos partijos peržengia minimalų leidimo atstovauti barjerą – 5 proc. R.Tučo nuomone, šis barjeras galėtų būti dar šiek tiek sumažintas – gal iki kokių 3 proc., nes tai tik padidintų įvairių visuomenės grupių atstovavimą. „Proporcinė sistema demokratiškesnė, nes garantuoja ne tik daugumos valdžią, bet ir proporcingą mažumų atstovavimą. XIX a. demokratijai pakako tik daugumos valdžios, o šiuolaikinė modernioji demokratija reikalauja ir pagarbos mažumoms“, – pabrėžia R.Tučas.

Mažoritarinės sistemos rėmėjai akcentuoja šios privalumą, kad taip atstovaujama konkrečiai teritorijai, ypač kaimiškosioms. Tačiau R.Tučas atkreipia dėmesį, kad dabar dažnai į vieną apygardą jungiamos po dvi ar daugiau savivaldybių, o ateityje dėl rinkėjų skaičiaus mažėjimo tokių apygardų tik daugės. Tad tokioms didelėms teritorijoms jau sudėtinga atstovauti.

Be to, Lietuvoje savivalda silpnoka, o prie to prisideda ir „vienmandatininkai“: rinkėjai dėl kilusių įvairių vietinės reikšmės ūkinių problemų dažnai kreipiasi ne į savivaldybę, o į „savo“ Seimo narį. Šis, užuot atlikęs savo pareigas Seime, siekdamas rinkėjų paramos, neatsisako padėti. Bet kokiu būdu? Pats kreipdamasis į savivaldybę, o kad tai tikrai būtų padaryta, gal dar kažką pažadės ir savivaldybės valdžioje esančioms jėgoms („jūs man, o aš jums“). „Taip atsiranda ir toks reiškinys, kaip „savivaldybės užvaldymas“, įvairūs paslaptingi šešėliniai sandoriai ir t.t.“, – R.Tučo įsitikinimu, jaunos demokratijos sąlygomis teritorinis atstovavimas gali būti ne tik nenaudingas, bet gal būt žalingas.

O atstovavimo problemą galima išspręsti ir naudojant proporcinę rinkimų sistemą. R.Tučas pasakoja, kad dauguma valstybių, kur yra tokia sistema, teritoriją padalija į kelias daugiamandates apygardas, pavyzdžiui, Latvijoje tokių yra penkios, Estijoje – dešimt. Taip galima sujungti abiejų sistemų privalumus. Kai daugiamandatė apygarda viena, atstovavimas daugiau ideologinis, o jei būtų kelios ar keliolika, atsirastų ir teritorinio atstovavimo. Lietuva galėtų būti padalyta į sutartą skaičių apygardų, pavyzdžiui, buvo siūlymų dalyti į dešimt, pagal apskritis. Jos nevienodo dydžio – Tauragės neturi nė 100 tūkst. gyventojų, Vilniaus – per 800 tūkst., bet būtų galima taikyti kvotas: Tauragėje būtų renkami kokie penki, Vilniuje –

Gal Seimo nariu galėtų tapti eiliniuose rinkimuose vienmandatėje apygardoje likęs antras, jei šis atsisakytų, trečias?

40 parlamentarų. Jei rinkėjų skaičius kur mažėtų, kvota būtų perkeliama, kur jų gausėja. „Nereikėtų peržiūrinėti apygardų ribų, valstybė sutaupytų, rinkėjai ir kandidatai prie tokios sistemos priprastų. O sąrašus galima dar ir reitinguoti, tad kiekvienas rinkėjas gali balsuoti už jam patinkančius kandidatus“, – privalumus vardija R.Tučas.

Užburtas ratas

Tačiau R.Tučas pripažįsta: mūsų gana konservatyvų, prie asmenybių prisirišusį rinkėją nebūtų lengva įtikinti, kad proporcinė rinkimų sistema yra pranašesnė. Politikai turėtų tai aiškinti ir rasti politinės valios pakeisti rinkimų tvarką. Beje, Konstitucija nereglamentuoja, kokia sistema Seimo nariai turi būti renkami, tad užtektų Seime pakeisti rinkimų įstatymą. Bet politikai nori įtikti rinkėjams, tad ir išeina užburtas ratas. Tiek politologai mano, tiek moksliniai tyrimai rodo, kad proporcinė sistema yra geriau, bet visuomenės dauguma yra priešingos nuomonės. „O daugiapartinės ir dar nestabilios partinės sistemos sąlygomis, kokia tebėra Lietuvoje, dabartinė rinkimų sistema veikia prastai ir tikrai partinei sistemai nepriduoda stabilumo“, – mano R.Tučas.

Tad, kol politikai nė nebando aiškinti visuomenei, kas labiau garantuotų jos teises, belieka guostis, kad rugsėjo 22 d. vyksiantis antras turas trijose apygardose užbaigs bent jau šios kadencijos rinkimų maratoną, nes, iki naujų visuotinių rinkimų likus mažiau nei metams, naujas Seimo narys neberenkamas.

Rašyti komentarą
Komentarai (15)

ALGIS

PASITRAUKUS ''VIENMANDATININKUI'' -PRIPAŽINTI SEIMO NARIU SEKANTĮ , SURINKUSĮ DAUGIAUSIAI BALSŲ , JEIJU NENORI , TADA DAR SEKANTIS

Kaunas

Laisvi rinkimai,turi būti balsuojama už asmenis,o ne už sąrašinius.O kad neateina balsuoti siūloma bauda,čia ne Rusija ,kad su ginklu stovėtų.Kur mūsų demokratija,taip sunkiai pasiekta,korupcija ,nebaudžiamas už pinigus.Svarstomas biudžetas.Seimo narei patekę į seimą,susikuria sau palankius įstatymus.Viskam yra pabaiga.

Vilnietis

Proporcinė sistema neabejotinai geresnė. Teisingai rašo straipsnio autorė ir jos kalbinti pašnekovai. Bet ar tūlam lietuviui, asmenybių gerbėjui tai suprasti? Lietuva visuomet atsilieka, net ir nuo kaimynų. Ne tik Latvija, Estija, Lenkija, bet ir visos Skandinavijos šalys jau seniai taiko proporcinę sistemą. Va, tik Lietuva orientuojasi visai į kitas šalis. Manote, kad į Angliją? :) Nejuokinkit - mes žvalgomės į rytus, nes turime tokia pat rinkimų sistemą, kokia yra Rusijoje, Ukrainoje ir pan. Tuo ir skiriamės nuo gerokai išmintingesnių ES kaimynų. Gaila, kad mūsų žmonės niekaip nesugeba to suprasti. O čia kažkas rašė apie konservatorius - tai kaip tik jiems asmenybinis balsavimas ir patogesnis :) Pažiūrėkit rinkimų duomenis - paprastai konservatoriai kaip tik ir gauna daugiau iš vienmandačių. Na, gal išskyrus 2016 m., bet iki tol tai taip. Manau, kad ir 2020 m. konservatoriai "susišluos" labai daug vienmandačių :) Ir ne tik Vilniuje bei Kaune.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS