Priminė parodiją

Politinė krizė baigėsi keistai, kaip keistai lygioje vietoje ir prasidėjo. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis ir jų iškelta ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė gegužės 19-ąją spustelėjo mygtuką „Pradėti krizę“, o birželio 9-ąją nuspaudė „Baigti krizę“. Kaip prastai suvaidinta politinė parodija. Dar gerai, kad uždanga nuleista, nes pirminis konservatorių planas dėl neskaidrių išmokų savivaldoje perkrauti visą politinę sistemą būtų sukėlęs valstybėje didžiulį chaosą.

TS-LKD prezidiumas penktadienį pareiškė pasitikėjimą premjere ir Vyriausybe, vadinasi, viskas lyg ir turėtų grįžti į situaciją iki erzelio, kai konservatorių elitas nutarė, kad reikia rengti pirmalaikius rinkimus, jei ne, premjerė, vadinasi, visa Vyriausybė, pasiryžo atsistatydinti.

Kad Seimas tikrai nebalsuos už savo pačių paleidimą, niekas per daug neabejojo, nes viešai tam oponavo net dalis konservatorių ir abeji jų koalicijos partneriai. Tačiau Vyriausybės atsistatydinimu netikėjo tik vienas kitas orakulas, nes kas galėjo pagalvoti, kad viešai tai pažadėjusi I. Šimonytė paskui apsigalvos.

Pagal politinę aritmetiką Seime naują Vyriausybę būtų formavusios dabartinės valdančiosios koalicijos partijos, tad jos jau dėstė, kokias  naujas sąlygas keltų. Premjerė, tikėtina, būtų likusi ta pati, tik perkrauta, bet kai kurių ministrų Prezidentas sakėsi nenorįs matyti naujoje Vyriausybėje.

Tačiau I. Šimonytė prisipažino sau leidusi per daug, o kadangi į šias pareigas ją delegavo partija, pareiškė, kad ši ir turi spręsti, ar jai atsistatydinti, ar tęsti darbą. Partija nusprendė – dirbti. Tačiau juk kiekvienas turi teisę pasitraukti.

Visa laimė, kad konservatoriai turi ne tik Gabrielių, bet ir Vytautą Landsbergį. Feisbuke birželio 1-ąją paskelbtame viešame laiške TS-LKD skyriams jis parašė: „Svarbiausiosios, pakankamai išmintingos ir darbingos posąjūdinės partijos ritualinis susideginimas rinkos aikštėje, tikintis tuo atpirkti visuotinę nuodėmę, nepadės Lietuvai staigiuoju būdu, tik pablogins padėtį. Džiugins mūsų nedraugus. Gavusieji piliečių mandatą dirbti bendram tautos reikalui turi dirbti.“

Išmintis: pasak V. Landsbergio, ritualinis susideginimas rinkos aikštėje, tikintis tuo atpirkti visuotinę nuodėmę, nepadės Lietuvai staigiuoju būdu, tik pablogins padėtį. P. Peleckio / BNS nuotr.

Jis paprotino bendrapartiečius, tiksliau, jų elitą, kad blogą paprotį reikia ne perkrauti, o jo atsisakyti. Tam reikalinga ryžtinga ir greita savivaldos įstatymų ir reguliavimų pertvarka. Rūpėti turi, kaip Lietuvai geriau, o ne kaip naudingiau partijai.

Pagaliau: koalicinės tarybos ypač reikia šią kadenciją, kai koalicijos partnerių pozicijos dažnai skiriasi kardinaliai. Tačiau ji steigiama ne todėl, kad jos valdantieji nori, – ne iš meilės, o iš reikalo. J. Kalinsko / BNS nuotr.

Taryba – iš reikalo

„Vyriausybė tęs darbą tos pačios sudėties, kaip įmanoma, artimu metu papildžius ją švietimo, mokslo ir sporto ministru ir toliau vykdys savo programą“, – penktadienį paskelbė Vyriausybės vadovė. Kadangi nieko taip ir neįvyko, toliau koalicija turi dirbti laikydamasi 2020 m. pasirašytos sutarties.

Įvardijami šeši prioritetai: subalansuotas 2024 m. valstybės ir savivaldybių biudžeto priėmimas, spartus karinio mobilumo ir karinės infrastruktūros projektų įgyvendinimas, mokesčių pertvarka, savivaldybių tarybų veiklos skaidrinimui svarbių projektų priėmimas, desinchronizacijos iš BRELL energetikos sistemos užbaigimas ir principingos vertybinės užsienio politikos tąsa.

„Racionalūs sprendimai, kurių iš esmės ir laukta. Tai leidžia tęsti darbus ir, tikėtina, užtikrinti konstruktyvų koalicijos bendravimą“, – konservatorių nutarimą penktadienio vakarą BNS komentavo Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Viskas baigėsi taip, kaip ir buvo galima tikėtis. Konservatoriai nusprendė, kad vis dėlto reikia dirbti, o kaip jau dirbsime, susitarsime kartu. Visa kita įvertins rinkėjai“, – BNS sakė Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas.

Po visą kadenciją besitęsiančios kritikos, kad konservatoriai ignoruoja koalicijos partnerius, pagaliau TS-LKD prezidiumas pritarė siūlymui formalizuoti koalicinę tarybą. Ją sudarytų premjerė, koalicijos partijų pirmininkai, frakcijų seniūnai ir po vieną papildomą frakcijų atstovą.

Jokia paslaptis: daug metų tos išmokos už kanceliarines išlaidas egzistavo dėl savivaldos skurdumo, nes taip tarybos nariui buvo mokamas atlyginimas išvengiant „Sodros“ ir kitų mokesčių.

Ankstesnės Vyriausybės tokias tarybas turėjo. „Tokia taryba, žinoma, reikalinga, jei koalicijos partnerių atžvilgiu taikai politinę tarimosi kultūrą, o ne diktatą, kaip buvo lig šiol. Reikia susiderinti pozicijas su koalicijos partneriais. To ypač reikia šią kadenciją, kai labai dažnai pozicijos skiriasi kardinaliai. Tačiau nežinau, ar taryba pagelbės, nes ji steigiama ne todėl, kad jos valdantieji nori, – ne iš meilės, o iš reikalo“, – „Kauno dienai“ sakė ekspremjeras, Seimo narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Jo premjeravimo laikais koalicijos taryba rinkdavosi kartą per savaitę, tik kadencijos pabaigoje jau rečiau, pagal poreikį.

Keista: „Viena šnekama visuomenei, kita daroma realiai. Dabar kelias dienas Vyriausybei laikinai vadovauti Prezidentas dekretu paskyrė finansų ministrę. Nepasitiki ministre, bet skiria ją premjere“, – stebisi S. Skvernelis. L. Balandžio / BNS nuotr.

Ką kalbėti apie ligšiolinį dialogą, tiksliau, jo nebuvimą su koalicijos partneriais, jei net deleguoti pačių konservatorių ministrai, kaip kad prisipažino Krašto apsaugos ministerijos vadovas Arvydas Anušauskas, tik iš žiniasklaidos sužinoję apie siūlomus pirmalaikius rinkimus.

Ne veltui dalis pačių konservatorių balsavo prieš savo lyderių idee fixe paleisti Seimą. Tačiau, atrodo, kritinės masės atstatydinti G. Landsbergį iš partijos pirmininko posto dar nėra. TS-LKD prezidiumas jam taip pat pareiškė pasitikėjimą.

Ministrai – tie patys

Iš didelio skandalo debesies nukrito vos vienas lašas – atsistatydino švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Dabar norinčiųjų atsisėsti į tokią karštą kėdę ir dar vos metams ir keliems mėnesiams turbūt atsiras nedaug. Didžiausia tikimybė, kad postą gaus kuris iš ministrų ar Seimo narių.

Tačiau ir J. Šiugždinienė, jei būtų premjerės valia, toliau dirbtų Vyriausybėje, kaip tebedirba kiti du su savivaldybių čekiukų skandalu susiję ministrai: finansų – Gintarė Skaistė ir kultūros – Simonas Kairys. Tiesa, G. Skaistė grąžino Kauno miesto savivaldybei beveik 14 tūkst. eurų, kurių negalėjo pagrįsti.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį išreiškė lūkestį, kad „nuomonę pakeitusi Vyriausybės vadovė imsis reikalingų žingsnių atkurti pasitikėjimą ministrų kabinetu“. Kitas klausimas, kaip pats Prezidentas elgsis su dviem neketinančiais trauktis ministrais, nors jis labai aiškiai yra įvardijęs, kad jie turėtų taip pasielgti.

Tokių persona non grata jau yra buvę: Dalios Grybauskaitės kadencijos metu prezidentūros durys buvo uždarytos prezidentės pasitikėjimą praradusiam į skandalus įsivėlusiam Algirdo Butkevičiaus vyriausybės aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui, o G. Nausėda duris buvo uždaręs S. Skvernelio Vyriausybės susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui.

„Tiesioginiam darbui tai gal ir netrukdo, bet pačiai institucijai nelabai gerai. Prezidentas į pasitarimus kvietė ne ministrą, o viceministrą, tiesa, buvo galima tai ignoruoti ir nieko nesiųsti, bet ministras demonstravo aukštesnį politinį lygį, nei kad buvo rodoma jo atžvilgiu“, – primena S. Skvernelis.

Tačiau, jo vertinimu, dabartinis Prezidento požiūris į du ministrus, siejamus su savivaldybių čekučių skandalu, panašus į propagandą: „Viena šnekama visuomenei, kita daroma realiai. Dabar kelias dienas Vyriausybei laikinai vadovauti Prezidentas dekretu paskyrė finansų ministrę. Nepasitiki ministre, bet ją skiria premjere, vieniems reikia atšalti tiek, kad juos ras sušalusius kaip kokį mamutą, kiti ir karšti kažką gali daryti.“

Konservatoriams atsirūgs

Vis dėlto, nors atrodytų, kad konservatoriai krizės, kurią patys sukėlė, istorijoje padėjo tašką, bet įsisiūbavęs laivas taip greitai gali ir nesugrįžti į pirminę būklę.

Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotojo analitiko Mato Baltrukevičiaus vertinimu, Prezidento refleksija į TS-LKD prezidiumo sprendimą penktadienį buvo gana atsargi: pasakyta, kad Vyriausybė turės susigrąžinti pasitikėjimą, bet neįvardytas nė vienas ministras. „Jei Prezidentas eina į konfrontaciją su Vyriausybe reikalaudamas ministrų galvų, o ši nepasiduoda spaudimui, jis atsiduria rizikingoje situacijoje, lieka kaip pralaimėtojas. Tačiau premjerė jau pareiškė, kad Vyriausybėje liks tie patys ministrai. Jei S. Kairys grąžintų lėšas, kurių negali pagrįsti, įtampa gal kiek sumažėtų“, – mano M. Baltrukevičius.

Jis primena ir opozicijos idėją, kad Vyriausybė turėtų pasitikrinti pasitikėjimą Seime, nors vargu ar tai gali sulaukti palaikymo.

Kaip ši lygioje vietoje konservatorių sukelta krizė paveiks pasitikėjimą jais, ar turės įtaką Seimo rinkimuose, kurie nors dar toli, bet opozicija tikrai nepraleis progos priminti šią audrą stiklinėje ar netesėtus premjerės žodžius?

Be kita ko, primena M. Baltrukevičius, panašių netesėtų pažadų buvo ir anksčiau, pavyzdžiui, Ramūnas Karbauskis žadėjo, kad „valstiečiai“, jei nelaimės rinkimų, trauksis iš Vyriausybės. „Tačiau tai buvo labiau panašu į lažybas. Šiuokart nusiteikimas buvo rimtesnis: pasirinkimas neteikti kandidatūros vietoj atsistatydinusios švietimo, mokslo ir sporto ministrės buvo aiškus signalas, kad kalbos apie atsistatydinimą – ne vien retorika“, – lygina M. Baltrukevičius.

Prognozės: pasak M. Baltrukevičiaus, per daug akcentuojame, kad TS-LKD turi stabilų elektoratą. Tačiau reikia pritraukti ir dvejojančius. Nenuoseklumas, krizė lygioje vietoje – tokie sprendimai atsirūgsta. V. Balkūno / BNS nuotr.

Vis dėlto, atkreipia dėmesį politologas, sukelta krizė jau pastebimai kirto per I. Šimonytės reitingus „Vilmorus“ visuomenės nuomonės apklausoje, pakrito, nors kol kas tik paklaidos ribose, ir visos konservatorių partijos populiarumas.

„Per daug akcentuojame, kad TS-LKD turi stabilų elektoratą. Tai tiesa, bet jei nori gerai pasirodyti rinkimuose, turi pritraukti ir dvejojančius. Valdančiųjų pozicija tam mažiausiai patraukli, o nenuoseklumas, emocingas kalbėjimas, krizė lygioje vietoje, – tokie sprendimai atsirūgsta. TS-LKD būtų dar labiau nukentėjusi, jei būtų įvykę pirmalaikiai rinkimai, bet iki eilinių dar nemažai laiko, matyt, jų rezultatus lems jau kitos aktualijos. Tačiau tokie dalykai, kaip dabar sukelta krizė, ne į naudą partijos stabilumui ir populiarumui“, – „Kauno dienai“ pabrėžė M. Baltrukevičius.

Tačiau nežinau, ar taryba pagelbės, nes ji steigiama ne todėl, kad jos valdantieji nori, – ne iš meilės, o iš reikalo.

Bus skaidriau

Galų gale, ar ši krizė bent jau išsprendė tą problemą, dėl kurios ir įsisiūbavo – ar nebeliks ydingos savivaldybių tarybų narių veiklai skiriamų lėšų naudojimo ir apskaitos tvarkos, tiksliau, netvarkos? Specialiųjų tyrimų tarnyba atsitiktine tvarka atrinktose 23-iose savivaldybėse nustatė, kad dabar vadinamųjų kanceliarinių išlaidų išmokos skiriasi net 25 kartus: nuo 43 eurų Plungės rajone iki 1 018 eurų Kauno rajone ir 1 072 eurų Kauno mieste. Daug kur neaiškios atsiskaitymo už šias lėšas kontrolės sistemos.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą dar apmokama ir už tarybos narių darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas. Pagal Seime antradienį priimtas šio įstatymo pataisas tarybų nariams bus mokamas fiksuotas atlygis ir panaikintos kanceliarines išmokas. Tarybos narys gaus penktadalį atitinkamos savivaldybės mero atlyginimo – maždaug nuo 640 iki 805 eurų „į rankas“. Jei įstatymą pasirašys prezidentas, naujas reglamentavimas įsigalios jau nuo liepos 1-osios.

„Jokia paslaptis: daug metų tos išmokos už kanceliarines išlaidas egzistavo dėl savivaldos skurdumo, nes taip tarybos nariui buvo mokamas atlyginimas išvengiant „Sodros“ ir kitų mokesčių“, – „Kauno dienai“ sako Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

Jis pasakoja, kad dabar Šiauliuose reikia net atskiro etato tų išmokų kontrolei, o segtuvų su čekučiais – kalnai. Tad meras džiaugiasi, kad nauja tvarka įneš skaidrumo ir išvaduos nuo biurokratijos.

Tiesa, mažųjų savivaldybių merai skėsčioja rankomis, iš kur paimti lėšų, nes pagal naują tvarką sumos bus didesnės, nei dabar mokama.

A. Visocko skaičiavimu, didieji miestai panašiai tokias sumas ir skirdavo, tad jiems problemų nekils. Mažųjų savivaldybių tarybų nariams jis siūlo tokią išeitį: jei lig šiol užtekdavo 50 eurų, tai gal pusmetį iki naujo biudžeto jie galėtų pakentėti ir atsisakyti dalies didesnio atlygio.

Eurai: A. Visocko skaičiavimu, pagal naują tvarką didžiosios savivaldybės mokės panašias sumas kaip ligi šiol, o mažosiose reikės daugiau lėšų. Tačiau, jei tarybų nariai lig šiol gaudavo po 50 eurų, gal iki naujo biudžeto jie galėtų atsisakyti dalies atlygio. T. Biliūno/BNS nuotr.

„Reikia išspręsti čekučių problemą, nes ji sukuria didelę žalą. Dabar ir pas mus bus taip, kaip seniai yra Europoje“, – džiaugiasi A. Visockas.

Jei ši problema, apie kurią visi puikiai žinojo, būtų išspręsta anksčiau ar bent jau, kai tik dėl to kilo skandalas, gal nebūtų reikėję ir viso šio pastarojo laiko politikos cirko.