Seimas pertvarkė greitosios medicinos pagalbos sistemą – bus viena tarnyba | kl.lt

SEIMAS PERTVARKĖ GREITOSIOS MEDICINOS PAGALBOS SISTEMĄ – BUS VIENA TARNYBA

Seimas ketvirtadienį patvirtino greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemos pertvarką – nuo kitų metų liepos paslaugas teiks viena tarnyba.

Už tokių Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisų priėmimą balsavo 98 Seimo nariai ir 19 parlamentarų susilaikė. Numatyta, kad pataisos įsigalios nuo 2023 metų liepos 1 dienos.

Vyriausybės siūlymu pertvarkius sistemą greitosios medicinos pagalbos paslaugas Lietuvoje teiks viena Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, kai šiuo metu tai daro bent pusšimtis įstaigų.

Konservatorė Jurgita Sejonienė pasisakydama už pataisas pažymėjo, kad joms pritaria tiek medikų bendruomenė, tiek savivalda.

„Aš labai džiaugiuosi, kad tęstinis projektas, nes derybos pradėtos praėjusią kadenciją, šiandien duoda vaisių. Tikrai Lietuvos gyventojams reikia kokybiškos, vienodo standarto greitosios medicinos pagalbos paslaugų, džiaugiuosi, kad yra susitarimas tiek medikų bendruomenėje, tiek savivaldos“, – kalbėjo J. Sejonienė.

Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovas Petras Gražulis teigė, kad reikia vieningos greitosios medicinos pagalbos sistemos, nes „bus daugiau tvarkos ir efektyvumo“.

Seniai reikėjo vieningos sistemos, kad nebūtų keleto institucijų, kaip pasakyta liaudies patarlėje, devynios auklės ir vaikas be galvos.

„Kai yra logiški sprendimai, neprieštarauja tam ir opozicija. Seniai reikėjo vieningos sistemos, kad nebūtų keleto institucijų, kaip pasakyta liaudies patarlėje, devynios auklės ir vaikas be galvos“, – sakė P. Gražulis.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys anksčiau pristatydamas reformą sakė, kad jos tikslas – jog visoje šalyje GMP būtų teikiama pagal vienodą tvarką ir principus.

Anot ministro, siekiama, kad greitosios pagalbos medikai gyventoją mieste pasiektų per 15 minučių, užmiestyje – per 25 minutes.

GMP tarnyba greitosios medicinos pagalbos paslaugas teiks per teritorinius padalinius. Jų aptarnaujamas teritorijas, budinčių GMP brigadų skaičių aptarnaujamose teritorijose nustatys sveikatos apsaugos ministras.

Pagal paną, GMP brigadų skaičių planuojama padidinti nuo 231 iki 241, o budėjimo vietų skaičių – nuo 94 iki 123 visoje Lietuvoje.

Šiuo metu šalyje GMP paslaugas teikia 49 įstaigos: 17 savivaldybių taryboms pavaldžių viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigų (GMP stotys ir GMP centrai), 30 viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų padalinių ir dvi privačios įmonės.

Iš viso Lietuvoje paslaugas pernai teikė 231 GMP brigada.

Sveikatos apsaugos ministerija skaičiuoja, kad pagal esamą greitosios medicinos pagalbos brigadų išdėstymą 5 proc. Lietuvos gyventojų pagalbos sulaukia vėliau nei nustatytas laikas.

Pertvarką vadina neproporcinga, diskriminacine ir sumaištį visuomenėje keliančia

Rezoliucijos projektą „Dėl nepritarimo sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkai“ ketvirtadienį Seimui ketina pateikti Seimo narys socialdemokratas Eugenijus Sabutis.

Anot rezoliucijos projekto, sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarka yra „neproporcinga ir diskriminacinė atskirų regionų atžvilgiu ir kelia sumaištį visuomenėje“.

Pasak rezoliucijos iniciatoriaus E. Sabučio, nors ligoninių tinklo reforma dar svarstoma Seime, jau kalbama apie pirmąsias reformos aukas.

„Nuo gegužės akušerijos paslaugos nebeteikiamos Vilkaviškyje, Kėdainiuose, Ukmergėje, Kretingoje ir Trakuose. Šių miestų gimdyvės priverstos vykti į skyrius kaimyniniuose miestuose. Ministerija tikrai neapsiribos vien tik akušerijos ir ginekologijos paslaugų naikinimu. Didžioji dalis sveikatos paslaugų bus sukoncentruotos didžiųjų miestų įstaigose, o regionuose bus naikinami aktyvios chirurgijos, reabilitacijos, traumatologijos, vaikų ir kiti skyriai. Be budinčio chirurgo ar traumatologo nebeliks ir priėmimo skyrių“, – įspėja E. Sabutis.

Parlamentaro vertinimu, valdžia „skirsto pacientus į tuos, kurie labiau „nusipelno“ gydymo paslaugų, tuos, kurie jų nusipelno mažiau, ir tuos, kurie visai nenusipelno gydymo“. Jis piktinasi, kad reformos rengėjai ir vykdytojai „nepaisė savivaldybių prašymų ir pasiūlymų“.

„Iš savivaldybių atimama galimybė gydyti žmones jų gyvenamoje vietoje. Kaip pritraukti investicijas ar jaunus žmones, jeigu šiuose regionuose bus išnaikintos ligoninės, o paslaugos bus iškraustytos toli toli?“ – klausia E. Sabutis.

Pasak jo, gyventojams teks ilgai keliauti pas gydytoją į kitą vietovę, bet iki šiol neaišku, kaip bus su transportu. „Svarbiausios paslaugos bus sukoncentruotos didžiuosiuose miestuose. Dėl pavėžėjimo kažką planuojama daryti tik 2024 m., nors gydymo įstaigų skyriai naikinami jau dabar“, – piktinasi E. Sabutis.

Anot parlamentaro, ministerija su savivaldybėmis šnekasi „iš galios pozicijų“, – pvz., daro didžiulį spaudimą naikinti gimdymo skyrius, grasina nebefinansuoti.

Seimo rezoliucijos projektu siūloma kreiptis į Vyriausybę, prašant „išsamiai išnagrinėti Lietuvos savivaldos ir regioninių įstaigų atstovų, medikų bendruomenės ir specialistų pasiūlymus bei pozicijas, siekiant išvengti neigiamų ilgalaikių socialinių pasekmių ir užtikrinti sveikatos paslaugų tinklo stabilumą“.

Rezoliucijos projekte Vyriausybė raginama atsiimti Sveikatos priežiūros įstaigų ir Sveikatos sistemos įstatymų pakeitimus ir „pradėti išsamų ir atvirą svarstymą, siekiant plataus sutarimo dėl sveikatos apsaugos sistemos ir įstaigų tinklo stiprinimo.“

Rezoliucijos projekto autoriai kviečia Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnus svarstymuose ir diskusijose elgtis pagarbiai rajonuose gyvenančių žmonių bei jiems atstovaujančių savivaldybių atstovų atžvilgiu.

„Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarka grindžiama tik ekonominiu efektyvumu, vadybiniais rodikliais ir valstybės biudžeto lėšų taupymo metodika, o ne vertybine, prieinama ir sklandžiai veikiančia sveikatos apsaugos sistema, apsaugančia gyventojus ir gydymo įstaigų darbuotojus regionuose“, – teigiama rezoliucijos projekte.

Jame akcentuojama, kad sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reforma yra nepriimtina socialinės atsakomybės aspektu, nes mažina sveikatos paslaugų prieinamumą regionuose, naikina daugelio Lietuvos savivaldybių sveikatos įstaigas ar jų padalinius ir mažina ligoninių lovų skaičių visoje šalyje.

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

Planas

Veš ten kur Dulkys, Šimonytė, Matulas nurodis - reformos esmė! O kai konservatoriai atsidurs šiukšlyne - tada veš ten kur nurodys nauji dispečeriai. Žodžiu - kuriama korupcinė sistema. Kuo toliau tuo daugiau matosi, kad žmogus - tai eksperimentinė pelė, o politikas - išprotėjęs niekšas.

ll

Ar tik neorganizuojama pertvarka su tikslu,kad toliau gyvenantys ligoniai nevyktų pas gydytojus, o juos jau tik išvežtų tiesiai į kapus.Tam ir bus pavežėjimo paslaugos.Jei jau dabar miestuose didelės eilės pas specialistus, kai reikia turėti daug sveikatos,kad juos ratais,kvadratais pasiektum ,nėra vietų ligoninėse,tai kaip tas stebuklingu būdu išsipręs apie tai Dulkys tyl i,Kalba kaip turi būti,bet praktiškai tas nepatikrinta,o kada bus pertvarka pačioje ministerijoje, kurioje jau neliko specialistų tik verslo vadybininkai kaip finansų ministerijoje ir kada prisiims atsakomybė už savo darbus, projektėlius?

šulcas

dabar nuveža ne ten kur reikia tai po pertvarkos įtariu veš tiesiai į kapus

SUSIJUSIOS NAUJIENOS