SEIMO KOMITETE – GINČAI DĖL NARKOTIKŲ DEKRIMINALIZACIJOS

Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį surengė klausymus, kuriuose ekspertai aptarė Laisvės frakcijos narės Morganos Danielės iniciatyvą perkelti bausmes už mažą narkotinių medžiagų kiekį be tikslo platinti iš Baudžiamojo kodekso (BK) į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK). Ekspertai iš esmės palaikė idėją, tačiau ginčų kilo dėl šiuo metu taikomų bausmių apimties bei pagalbos nepilnamečiams asmenims gydant priklausomybes.

Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas pritarė, kad baudžiamoji atsakomybė negydo priklausomybių, kadangi prokuratūros statistika rodo, jog narkotinių medžiagų vartojimo poreikis po 2017 metų, sugriežtinus bausmes, iš esmės nepasikeitė, taip pat pastebimos ir tarp nepilnamečių augančios paklausos tendencijos. Tačiau prokuratūros atstovas akcentavo, kad, siekiant pokyčių, juos būtina įvertinti sistemiškai, o dabar taikoma baudžiamoji atsakomybė, jo nuomone, nėra per daug griežta, kadangi laisvės atėmimo bausmės taikomos išimtinai tik už pakartotinius nusižengimus.

„Nors yra labai smarkiai akcentuojama, kad jauni asmenys yra griežtai nubaudžiami už tai, kai juos teisėsauga pagauna su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nedideliais kiekiais savo vartojimui, tai turiu pastebėti, kad, jeigu asmuo buvo baustas pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pirma ar antrą dalį, visais atvejais, kuriais buvo pritaikytos arešto bausmės, taikyta tik tiems asmenims, kurie jau iš anksčiau turi galiojantį teistumą. Nepilnamečiai, pirmą kartą papuolę į teisėsaugos akiratį su narkotinėmis medžiagomis, tikrai nesulaukia valstybės per daug griežtos reakcijos“, – Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje teigė G. Ivanauskas, akcentuodamas, kad, net ir perkėlus bausmes į BK, baudžiamąja atsakomybe teistų asmenų beveik nepadaugėjo.

„Teisingai pastebėta, kad po 2017 metų pakeitimų, kai ANK nebeliko administracinės atsakomybės už narkotinių medžiagų įsigijimą ir liko tik BK 259 straipsnio antra dalis, numatanti šitą veiką, tai statistiškai padaugėjo už tai baustų asmenų, tačiau, žiūrint į tai, kas buvo iki 2017 metų ir suvestus duomenis, kiek buvo nubausta pagal administracinę atsakomybę ir kiek atitinkamai pagal baudžiamąją, tai ta statistika iš esmės labai smarkiai ir nesiskirtų“, – tikino prokuratūros atstovas, kartu pridurdamas, kad iš esmės palaiko dekriminalizavimo iniciatyvos esmę.

Visgi su tokiu požiūriu kategoriškai nesutiko Lietuvos teisės instituto atstovas dr. Skirmantas Bikelis, teigiantis, kad įsivaizdavimas, jog nėra kenkiama nepilnamečiui, jam pritaikius baudžiamąją atsakomybę, tačiau jo nepasodinus į kalėjimą, savaime yra žalingas, kadangi BK neapsaugo nepilnamečių, bet sukuria papildomų problemų.

Tėvai prašo, kad uždarytų vaiką bent kažkuriam laikui, kad jis atprastų ir nebevartotų narkotinių psichotropinių medžiagų, šiek tiek išsivalytų organizmas, nes jie jau nebežino ką daryti, kaip tą vaiką išgelbėti.

„Yra pasakymas, kad jų greičiausiai nepasodinsime į kalėjimą. Apskritai baudžiamosios justicijos įsitraukimas jau yra žalingas nepilnamečiui, kai tai galima išspręsti kitomis priemonėmis“, – Seimo nariams teigė S. Bikelis, akcentuodamas Austrijos pavyzdį, kai teisėsauga, siekiant kontroliuoti nepilnamečių priklausomybes, įsitraukia tik išskirtinais atvejais.

„Klausimas, ar baudžiamąja atsakomybe mes saugome nepilnamečius, ar kaip tik darome žalą. Austrijoje yra principas, kad net policija neturi įsikišti, jeigu pas kažką aptinkama narkotinių medžiagų, pirmiau sprendžia mokykla. Jeigu sprendimas nepavyksta, tada įsikiša policija“, – sakė Lietuvos teisės instituto atstovas.

Tačiau G. Ivanauskas nesutiko su tokiu mokslininko požiūriu. Prokuratūros atstovas tikino, kad blogų veiksmų, tokių kaip narkotikų vartojimas, nereikėtų toleruoti, o nepilnamečiams padėti, juos uždarant į kalėjimą, kartais neva prašo ir kai kurių priklausomų vaikų tėvai.

„Blogo veiksmo neturime toleruoti. Kitas dalykas, yra teisminės praktikos, kai tėvai prašo, kad uždarytų vaiką bent kažkuriam laikui, kad jis atprastų ir nebevartotų narkotinių psichotropinių medžiagų, šiek tiek išsivalytų organizmas, nes jie jau nebežino ką daryti, kaip tą vaiką išgelbėti“, – tikino G. Ivanauskas.

Tuo metu S. Bikelis pareiškė nuogąstavimus ir dėl kitos parlamentarų išsakomos idėjos – narkotikų dekriminalizavimo projektą palaikyti tik tuo atveju, jeigu administracinė atsakomybė būtų taikoma su sąlyga, kad teisėsaugos su neleistinomis medžiagomis sulaikytas asmuo privalėtų išduoti, iš ko jas įsigijo. Tačiau Teisės instituto mokslininkas tikina, kad toks reikalavimas sukeltų papildomą grėsmę su priklausomybe susiduriantiems asmenims.

„Girdžiu minčių apie bendradarbiavimą, nurodant, iš kur gautos narkotinės medžiagos, kaip atleidimo nuo atsakomybės priemonę, tai norėčiau pasidalinti tokia patirtimi. Pažįstu nepilnametį, kuris įsigijo kanapių ir policija iškvotė, iš kur jis įsigijo. Po to platintojai jo ieškojo namuose ir visur. Ir kai jo tėvai paklausė, ką daryti, buvo pasakyta: „Pabūk namuose savaitę, neik į mokyklą“. Tai čia yra tokie dalykai, kur negali užkrauti pareigos bendradarbiauti“, – kalbėjo S. Bikelis.