SEIMO PIRMININKĖ: NEBALSUODAMA DĖL BIUDŽETO OPOZICIJA PARODĖ, KAD NĖRA BRANDI

Balsuodama už biudžetą opozicija galėjo parodyti savo politinę brandą, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Aktyvesnis opozicijos dalyvavimas, bent jau paskutiniame balsavime, būtų taip pat parodęs, tam tikrą politinę brandą. Vakar to nebuvo“, – trečiadienį LRT Radijui sakė parlamento vadovė.

Anot jos, opozicinėms parlamento frakcijoms neabejotinai tenka tokia pati atsakomybė už biudžetą kaip ir valdantiesiems.

„Biudžetas yra ne vien valdančiosios koalicijos dalis ir klausimas. Tai absoliučiai kiekvieną Lietuvos gyventoją ir žmogų paliečiantis klausimas“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, toks visų parlamentarų siūlymų biudžetui svarstymas, koks vyko antradienio rytinio posėdžio metu, Seime vyksta kasmet, ir to, kad jame nedalyvavo valdantieji, V. Čmilytė-Nielsen nesureikšmino.

Biudžetas yra ne vien valdančiosios koalicijos dalis ir klausimas. Tai absoliučiai kiekvieną Lietuvos gyventoją ir žmogų paliečiantis klausimas.

„Nesureikšminčiau valdančiosios daugumos skaičiaus žmonių vienu ar kitu momentu, juolab, priminsiu, kad pandeminėmis sąlygomis dirbančiamame Seime apskritai rekomenduojama Seimo nariams stebėti posėdžius iš savo kabinetų tais atvejais, kai jie neketina pasisakyti ar balsuoti“, – pažymėjo ji.

Seimas antradienį tik per plauką priėmė 2022 metų valstybės biudžetą. Priimti kitų metų valstybės finansinį planą pasiryžo 71 parlamentaras, 4 susilaikė.

Reikšdami nepasitenkinimą tuo, kad svarstant Seimo narių pasiūlymus posėdžių salėje beveik nebuvo koalicijos parlamentarų, opozicija balsavime nedalyvavo, išskyrus susilaikiusius „darbiečius“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narį Antaną Vinkų.

Balsavime nedalyvavo konservatoriai Vytautas Juozapaitis, Gabrielius Landsbergis, Žygimantas Pavilionis ir Arvydas Anušauskas, o biudžeto patvirtinimą nulėmė A. Vinkaus balsas „už“.

Kitų metų valstybės biudžete numatytos išlaidos, įskaičius ir Europos Sąjungos (ES) lėšas, iš viso sieks 16,63 mlrd. eurų, pajamos – 14,38 mlrd. eurų. Tuo tarpu biudžeto deficitas sudarys 3,3 proc.

Daugiausia lėšų, 4,47 mlrd. eurų, biudžete bus skiriama socialinei apsaugai ir užimtumui, virš 2,1 mlrd. eurų švietimui, mokslui ir sportui. Išlaidos valstybės saugumui ir gynybai sudarys 1,28 mlrd. eurų, sveikatai – 1,2 mlrd.

Pasigenda vieningos opozicijos nuomonės dėl sankcijų trąšoms

V. Čmilytė-Nielsen mano, kad siūlymas steigti laikinąją tyrimo komisiją, turėsiančią išsiaiškinti „Belaruskalij“ trąšų tranzito skandalo detales, yra natūralus opozicijos veiksmas. Vis tik parlamento vadovė akcentuoja norinti išgirsti aiškią, vieningą opozicijos poziciją dėl JAV sankcijų baltarusiškoms trąšoms.

„Mes parlamente esame matę labai skirtingų laikinųjų tyrimų komisijų ir nemaža dalis jų buvo tokios butaforinės, nelabai konstruktyvios, kai kurios buvo skirtos raganų medžioklei, ypač praėjusi kadencija pasižymėjo tokiomis“, – LRT radijui teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Tai štai to vieningumo ar aiškios pozicijos, vieningos pozicijos sankcijų klausimu aš kaip tik ir pasigendu.

„Aš manau, Seimas apsispręs dėl šio siūlymo, kuris kyla iš opozicijos, kuris yra natūralus opozicijos veiksmas šioje situacijoje“, – pridūrė ji.

Vis tik V. Čmilytė-Nielsen teigia norinti išgirsti aiškią opozicijos nuomonę dėl to, ar Lietuva turėtų laikytis amerikiečių įvestų sankcijų baltarusiškoms trąšoms. Nes, pasak Seimo pirmininkės, socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė, viena vertus, pasisakė už užsienio reikalų ministro bei susisiekimo ministro atstatydinimą, tačiau, kita vertus, teigė, kad sankcijų Lietuva neturėtų laikytis.

„Nes tai, ką girdžiu šiandien, yra ir nuomonė už sankcijas, ir nuomonė prieš sankcijas, kai viena iš opozicinių partijų pirmininkių, viena vertus, reikalauja ministrų atsistatydinimo, kita vertus, sako, kad sankcijų Lietuva neturi laikytis. Tai štai to vieningumo ar aiškios pozicijos, vieningos pozicijos sankcijų klausimu aš kaip tik ir pasigendu“, – sakė parlamento vadovė.

Premjerė antradienio vakarą pareiškė, kad po skandalo, kilusio dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito, Vyriausybės sudėtis nesikeis. Pasak jos, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis liks užimamuose postuose, o Vyriausybė toliau tęs darbus, nes, akcentavo premjerė, šiuo metu Seime nėra matoma jokia reali alternatyvi dauguma, kuri galėtų imtis lyderystės ir iniciatyvos.

Poziciją dar prieš priimant sprendimą išsakė prezidentas

Kritiką Vyriausybei dėl nesustojusio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą praėjusią savaitę išsakė prezidentas Gitanas Nausėda. Jis teigė, kad apie pasiruošimą trauktis paskelbę ministrai kitose šalyse jau būtų pasitraukę, o ne lauktų premjerės įvertinimo.

Tačiau premjerei pirmadienį pareiškus, kad gali trauktis ir visa Vyriausybė, prezidentas antradienį pažymėjo, kad nereikia skubotų sprendimų.

„Svarbiausia, kad nebūtų daromi karštligiški ar skuboti sprendimai, kurie komplikuotų situaciją, kai mums to mažiausiai reikia, įvertinus visas tarptautines aplinkybes“, – portalui 15min sakė G. Nausėda.

Baltarusiškų trąšų skandalas pareikalavo „Lietuvos geležinkelių“ vadovo kėdės

Antradienio vakarą „Lietuvos geležinkelių“ valdyba pranešė nutarusi, kad įmonės direktorius Mantas Bartuška pasitrauks iš posto po pereinamojo laikotarpio.

Anot valdybos pirmininko Kęstučio Šliužo, šis bendras valdybos ir M. Bartuškos sprendimas priimtas „siekiant deeskaluoti situaciją ir minimizuoti reputacines rizikas, susijusias su įmone, visų suinteresuotų šalių labui ir verslo tęstinumui“.

ELTA primena, kad Vyriausybėje krizė kilo, kai pastarąją savaitę įsigaliojus Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijoms Baltarusijos valstybinei kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, šios įmonės produkcijos tranzitas per Lietuvą nesustojo.

Kaip atskleidė M. Bartuška, Baltarusijos bendrovė „Lietuvos geležinkeliams“ pervedė avansinį mokėjimą už trąšų tranzitą už lapkritį, gruodį ir pusę sausio mėnesio.