nei visiems matomų ir visur afišuojamų sužadietuvių, nuotraukas iš vestuvių gavo tik vestuvių dalyviai, nešaukiau ir nerašiau , kad myliu žmoną, kad ji man vienintelė ir nepakartojama...... 38 metai praėjo nuo to laiko kaip viena diena. O dabar. Susipažino - į snukiaknygę, žurnalus , laikraščius. Sutouktuvių žiedas stadione ar arenoje, rodant per kūbą. Vestuvės - sunkaiu rasti kur apie tai nerašome. Lities atskleidimas - vėl kur reikia ir nereikia. Vaikas - vėl tas pats. Ir bac.... po kelių metų - mūsų keliai išsiskyrė.
kODEL ZURNALISTAI NEVIESINA DARBUS ,KIEK KAS ISVOGE,KAS KA PRIGAVO,BET LENDA I ZMONIU ASMENINI GYVENIMA,RASO PLIOTKUS KAI KAIMO MOBUTES,NEGI NERA RIMTU TEMU,KAS DAROS LIETUVOJE,RASO TAM ,KAd nukreiptu demesi nuo vagysciu,rimtu problemu,cia ne zurnalistai,o plotkininkai,neturi jokios samprotavimo,nemoka dirbti,tik dauguma parsidavineja konservatams ,liberalams,,,,,pateliskes lietuvos.
Kuoktelėję ilgus metų metus gulinėja, atsibosta jau vienas kitam, paskui apskelbia apie savo jungtuves spaudai, atšoka vestuves, galvodami, jog taip perlips per save, pagyvena(prasitampo) porą mėnesių ir jau vėl per spaudą padaro pranešimą tautai, kad nesutapo abiejų egoizmas. Pats pačiausias įdomumas yra skaityti kokie jie tapo laimingi po skyrybų, kiek patirčių ir kompetencijų įgijo 3 mėnesių trukmės santuokoje, kokie buvo didieji mokytojai vienas kitam ir taip toliau ir panašiai, net koktu skaityti, kaip moka raides dėlioti kurpiant mokslišką tekstą. Eikite po velnių ir su savo santuokomis ir su savo išsiskyrimais, nelygu kaip sueina musės viena su kita ant lango.
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)