SUSITARIMĄ DĖL UŽSIENIO POLITIKOS APSUNKINA DISKUSIJOS DĖL KINIJOS

Surasti bendrus vardiklius apibrėžiant tai, kaip atnaujintame partijų susitarime turėtų atrodyti Lietuvos užsienio politikos gairės Kinijos atžvilgiu nebus lengva.

Kai Seimo socialdemokratai, jų teigimu, vis dar laukia, kol Vyriausybė imsis taisyti pašlijusius santykius su Pekinu, konservatoriams priklausanti Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė leidžia suprasti, kad atnaujinamame susitarime Lietuvos santykiai su Kinija turėtų būti įrašyti grėsmių kontekste. Kaip teigia parlamentarė, panašu, kad išsiskyrusias nuomones dėl Lietuvos santykių su šia šalimi lemia skirtingas politikų informuotumas. O tai, tikina L. L. Andrikienė, gali pasikeiti dar šį pirmadienį, kai susitarimą dėl užsienio politikos ruošiančių partijų atstovų susitikime ji pateiks naują – požiūrį į Kiniją suvienodinti galinčią informaciją.

Tuo tarpu kiek mažiau nesutarimų Ukrainą užpuolusios Rusijos atžvilgiu. Prasidėjus diskusijoms dėl būsimų užsienio politikos gairių, panašu, kad politikai sutaria, kad jokie santykiai su Kremliumi bent jau dabartinėje perspektyvoje negalimi. Diskusijos galbūt suksis tik dėl to, kokio griežtumo formuluotės galėtų atsidurti partijų ruošiamame dokumente.

L. L. Andrikienė teigia, kad ieškant susitarimo dėl užsienio politikos svarbiausia, kad partijos sugebėtų tinkamai įvertinti pasikeitusią tarptautinę realybę.

„Yra nauja realybė, su kuria mes dabar susiduriame“, – Eltai teigė konservatorė.

„Naujoje realybėje, kurioje mes gyvename, turime suformuluoti savo užsienio politikos tikslus, įvertinti grėsmes bei tai, kaip mes – visos partijos, sutelkusios pečius – stengsimės tas grėsmes sumažinti ir įveikti“, – sakė L. L. Andrikienė.

Kalbėdama apie „naujojoje realybėje“ Lietuvai gręsiančias grėsmes politikė pirmiausiai minėjo Rusiją ir Kiniją.

Naujoje realybėje, kurioje mes gyvename, turime suformuluoti savo užsienio politikos tikslus, įvertinti grėsmes bei tai, kaip mes – visos partijos, sutelkusios pečius – stengsimės tas grėsmes sumažinti ir įveikti.

„Jeigu mes matome Rusiją kaip grėsmę, jeigu mes matome Kiniją kaip grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui – kaip sisteminį varžovą, tai šitą reikia numatyti ir būtent šiame kontekste savo užsienio politikos tikslus formuluoti. Aš manau, kad pozicija ir opozicija tai turi suvokti“, – sakė ji.

„Jei net dabar, kai Kinija agresijos kontekste stoja į Rusijos pusę, kai kurie nesugeba šito įvertinti. Tai yra aklumas“, – pridūrė politikė.

Ir nors opozicijoje Lietuvos santykiams su Kinija piešiamas šiek tiek pozityvesnis vertinimas, L. L. Andrikienė teigia turinti vilties, kad po pirmadienio vyksiančio partijų atstovų susitikimo tai pasikeis.

Konservatorės teigimu, skirtingus santykių su Kinija vertinimus gali lemti tiesiog skirtingas politikų informuotumas. Tad, užsiminė ji, pasidalinus su parlamentinių partijų atstovais paskutine informacija – laikysena Pekino atžvilgiu gali staiga suvienodėti.

„Aš labai ramiai žiūrėčiau į tai, kad pirmadienį pozicijos bus pakankamai skirtingos. Ir čia vienas momentas – nevienodas informuotumas. Yra tam tikrų poslinkių ir Kinijos pozicijoje mūsų atžvilgiu. Mes turime apie tai su kolegomis pasikalbėti ir, aš manau, po to bus pozicijų suartėjimas“, – optimizmo neslėpė parlamentarė.

Opozicijoje dėl Kinijos – kita nuomonė

Savo ruožtu socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas kalbėdamas apie tai, kokios formuluotės dėl Kinijos turėtų atsirasti rengiamame susitarime, laikėsi kiek kitokios nuomonės. Nors, aiškino politikas, sunku pasakyti, dėl kokių gairių partijoms pavyks susitarti, jo nuomone, būtina galvoti apie įsiplieskusio konflikto su Kinija mažinimą.

Kol kas, konstatavo politikas, akivaizdu tik viena – skirtingi požiūriai dėl Kinijos Lietuvos politinėje realybėje toliau egzistuoja. Dėl šios priežasties G. Paluckas neatmetė galimybės, kad partijų paruoštame galutiniame susitarimo variante gairės Kinijos atžvilgiu bus tiek abstrakčios, kad neprieštaraus nei opozicijos, nei pozicijos užimtai laikysenai.

„Yra vienas bazinis principas, dėl kurio visi sutinka – tai yra oficiali Lietuvos pozicija. Tai yra „Vienos Kinijos“ principo gerbimas ir palaikymas“, – sakė jis.

Politiko manymu, tokia bendra formuluotė iš esmės nieko nespręstų ir santykiai su Kinija toliau liktų imlūs skirtingų vyriausybių interpretacijoms.

„Mūsų galva būtų geriau išspręsti tą klausimą su Kinija. Įrašyti į susitarimą, kad ateityje išvengtume tokių vienašališkų sprendimų, mažai derintų tarp institucijų. Bet suprantu, kad ypač konservatoriai norės išlaikyti orumą ir stengsis užsitikrinti tęstinumą to, ką padarė“, – teigė G. Paluckas, pridurdamas, kad esamas santykių status quo su Kinija yra netinkamas.

„Aš kol kas nematau jokių žingsnių, kad mūsų Vyriausybė bandytų daryti kažkokius veiksmus, jog situacija normalizuotųsi diplomatiniuose santykiuose. Mes neturime atstovybės Pekine, o Pekinas čia turi kažkokią kvazi atstovybę. Tai nėra gerai“, – apibendrino socialdemokratas.

Partijų susitarime svarstomos ir „lanksčios“, ir „griežtos“ formuluotės

Tuo tarpu diskusijos dėl Lietuvos užsienio politikos gairių Rusijos atžvilgiu po Kremliaus pradėto karo Ukrainoje pritilo. Iš pirmo požiūrio, nebeliko ir nesutarimų dėl to, koks artimiausiu metu turėtų būti Lietuvos ir Rusijos santykių pobūdis. Panašu, kad net socialdemokratai šį kartą sutinka – bent jau dabartiniu metu santykiai su Rusija turėtų būti „jokie“.

Yra vienas bazinis principas, dėl kurio visi sutinka – tai yra oficiali Lietuvos pozicija. Tai yra „Vienos Kinijos“ principo gerbimas ir palaikymas.

„Akivaizdu, kad šiandien tų santykių tęsimas – kultūrinių, ekonominių, sportinių, energetinių – yra neįmanomas, kai visas pasaulis mėgina izoliuoti Rusiją. Turiu galvoje Europą, JAV ir visus kitus“, – sakė G. Paluckas.

Griežtą formuluotę susitarime dėl Lietuvos santykių su Rusija žada ir L. L. Andrikienė.

„Aš dabar neturiu jokio dokumento, kad pasakyčiau konkrečią formuluotę, bet ji neabejotinai bus griežtesnė ir priemonės, kurias mes siūlysime, bus griežtesnės, kai kurios naujos“, – teigė politikė ir tikino pastebinti svarbius pokyčius vertinant Rusiją tiek šalies viduje, tiek už jos ribų.

Šiame kontekste ji prisiminė kritiką, kurios kone du pastaruosius dešimtmečius susilaukė jos atstovaujama partija dėl griežtos laikysenos Rusijos atžvilgiu.  

„Mes girdėjome visokių epitetų Lietuvoje: apie mūsų elgseną, kodėl mes tokie rusofobiški. Bet man lakmuso popierėlis yra dabartinė parlamentarų iš kitų valstybių pozicija“, – sakė ji, tikindama, kad girdinti net kai kurių ES valstybių politikų, supratusių kas iš tikrųjų yra Rusija, atsiprašymus.

„Tie, kurie kalė mus prie kryžiaus, kurie sakė, kokie mes rusofobai ir kokį šleifą mes iš praeities nešamės, jie vienas po kito dabar stojosi ir atsiprašinėjo. Sakė – jūs buvote teisūs. Aš girdžiu panašių balsų ir Lietuvoje. Aš iš tikrųjų džiaugiuosi, kad daugeliui atsivėrė akys. Tik gaila, kad tam prireikė tūkstančių žmonių žūčių“, – aiškino parlamentarė.

Ir nors požiūriai dėl Rusijos tarp kairės ir dešinės suvienodėjo, negalima sakyti, kad socialdemokratai šimtu procentu perėmė konservatorių požiūrį į Rusiją. Pavyzdžiui, G. Paluckas, net ir akcentuodamas, kad šiuo metu santykiai su Rusija neįmanomi, kėlė mintį, jog vis dėlto reikėtų ieškoti lanksčių sprendimų. Pirmiausiai tam, kad visiškai izoliuota Rusija nevirtų dar viena Šiaurės Korėja.

Tie, kurie kalė mus prie kryžiaus, kurie sakė, kokie mes rusofobai ir kokį šleifą mes iš praeities nešamės, jie vienas po kito dabar stojosi ir atsiprašinėjo. Sakė – jūs buvote teisūs.

„Išeinant iš dabartinių aktualijų, emocijų ir visa kita, dėl vykstančio karo Ukrainoje, vis tiek turime mėginti žiūrėti į ateitį su viltimi“, – sakė jis.

„To reikia, jeigu mes norime išlaikyti galimybę kartu su ES arba per ES ir kitus įvairius instrumentus, kažkada daryti įtaką tiems procesams į Rytus. Tai yra tam tikra ambicija. Nes izoliuotis ir izoliuoti – tai pats tiesiausias ir lengviausias kelias šiuo atveju. Tai grindžiama emocijomis. Bet kur nukeliaus pasaulis, jei mes visi atitrauksime rankas ir įsivaizduosime, kad į Rytus daugiau nieko nebėra“,– sakė G. Paluckas.

„Reikia lanksčios prieigos, kad priklausomai nuo demokratijos perspektyvų lygio santykių apimtys galėtų atsinaujinti ir plėtotis“, – pridūrė politikas, leisdamas suprasti, kad šiuo metu rengiamame susitarimo projekte būtent jo minima „lanksti prieiga“ yra alternatyva L. L. Andrikienės minimai „griežtai pozicijai“.

„Yra įvairių formuluočių: vienos griežtos, kitos švelnesnės, kurios leidžia lanksčiai reaguoti į aplinkybes“, – apibendrino G. Paluckas.

Susitarimą planuojama parengti per mėnesį

Nacionalinio susitarimo dėl užsienio politikos tekstą planuojama parengti maždaug per mėnesį, sako Seimo URK pirmininkė konservatorė L. L. Andrikienė.

„Mes galvojam, kad iki balandžio pabaigos-gegužės pradžios turėtumėm turėti tą susitarimą, preliminarų dokumentą, kurį galėtumėm pateikti partijų vadovybėms, juk partijos įvairiuose formatuose jam dar turėtų pritarti“, – po susitarimą rengiančios darbo grupės susitikimo pirmadienį žurnalistams sakė L. L. Andrikienė.

Pasak jos, iki pirmadienio partijos teikė savo siūlymus susitarimui, pvz., Laisvės partija siūlo įvardinti konkretų užsienio politikai skiriamą bendrojo vidaus produkto (BVP) procentą – 0,5, o daugiausiai politinių jėgų nuomonės išsiskyrė dėl laikysenos Kinijos atžvilgiu.

„Buvo labai naudingas pokalbis, mes turėjom laiko aptarti pasiūlymus, galime matyti, dėl kurių klausimų mūsų nuomonės išsiskiria, dėl Europos strateginės autonomijos dar turėsime padiskutuoti, dėl mūsų santykių su Kinija ir Taivanu“, – teigė Seimo komiteto pirmininkė.

Po savaitės partijų atstovai rinksis aptarti suvestinio projekto varianto. „Turėsim bendrą dokumentą, į kurį bus įrašyti visi partijų pasiūlymai, viena dalis, dėl ko mes sutariam, ir kita dalis, gerokai trumpesnė, ir tai yra gerai, dėl to, kur mums reikia diskusijos“, – kalbėjo L. L. Andrikienė.

URK pirmininkės pavaduotojas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Giedrius Surplys po susitikimo sakė esantis nusiteikęs optimistiškai, o dėl diskusinių klausimų, tokių kaip Lietuvos ir Kinijos santykiai, anot jo, reikės ieškoti kompromiso.

„Po šios dienos susitikimo aš nusiteikęs optimistiškai, man svarbiausia, kad mes kalbėtumėmės ir rastumėm bendrus taškus, dėl kurių visi sutartume. Kaip pavyzdys Kinija, akivaizdu, kad jei į susitarimą įrašytumėm, kad Taivaniečių atstovybės pavadinimas yra nekeistinas, LVŽS tikrai po tokiu susitarimu negalėtų pasirašyti, bet ir įrašyti, kad pakeisim tą pavadinimą, negalim, nes nepasirašytų valdantieji. Ieškom formuluočių, kurios tiktų visiems“, – po susitikimo žurnalistams sakė G. Surplys.

Jis teigė pasiūlęs į susitarimą įrašyti „atskirą pastraipą apie Lietuvos ekonominę diplomatiją, nes kol kas panašu, kad pradiniame variante labiausiai nuėjome į aktualijų nulemtą orientaciją į saugumą“.

„Bet turime nepamiršti ir infliacijos, ir eksporto, ekonominė diplomatija yra labai svarbu“, – pažymėjo G. Surplys.

Seime yra sudarytos dvi darbo grupės parengti partijų susitarimus dėl gynybos ir užsienio politikos.

Politikai sako, kad poreikis pasirašyti naujus susitarimus kilo Lietuvai patiriant Kinijos spaudimą dėl Taivano atstovybės atidarymo ir Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą.