V. BLINKEVIČIŪTĖ: DĖL LIETUVOS PILIEČIŲ IZRAELYJE BUVO STENGIAMASI, BET PADARYTA IR KLAIDŲ

Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako mačiusi Lietuvos ambasados ir ministerijos pastangas sugrąžinti Izraelyje esančius šalies piliečius, tačiau teigia mačiusi ir klaidų, iš kurių ateityje reikėtų pasimokyti.

„Tiek, kiek informacijos yra pateikiama, iš tikrųjų stengėsi ir ambasada, ir Užsienio reikalų ministerija – tikrai esu labai dėkinga privačiai iniciatyvai už tai, kad skyrė lėktuvą palyginti operatyviai ir žmonės buvo saugiai pargabenti į Lietuvą“, – Žinių radijui penktadienį sakė ji.

„Mano supratimu, buvo stengiamasi, dedamos visos pastangos, bet kai kurių kabliukų yra, kurie kartais yra neišvengiami ir reikėtų iš tų klaidų pasimokyti“, – kalbėjo politikė.

Viešumoje skambėjus Izraelyje buvusių lietuvių kritikai dėl prasto ambasados darbo, V. Blinkevičiūtė sako, jog nėra keista, kad karo zonoje atsidūrę ir namo išvykti negalintys žmonės reaguoja jautriai.

Vis dėlto europarlamentarė atkreipė dėmesį, kad padėti juos nuraminti galėjo gyvas bendravimas telefonu.

„Kadangi tie žmonės, kurie atsidūrė šitoje zonoje, sako skambinę į ambasadą Izraelyje, ten atsiliepė atsakiklis – tai gal tokiu atveju vis dėlto reikėtų susimobilizuoti ir tiesiog, nežiūrint į tai, kad tai yra savaitgalis, ambasada turėtų dirbti. Gyvas žodis, gyvas pabendravimas telefonu tikrai kitokį poveikį padarytų žmonėms“, – kalbėjo ji.

Grupuotė „Hamas“ praėjusį savaitgalį netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas. Izraelis surengė atsakomuosius smūgius Gazos Ruožui. Per konfliktą žuvo tūkstančiai žmonių tiek Izraelyje, tiek Gazos Ruože.

Siekiant evakuoti Izraelyje esančius lietuvius, trečiadienį įvyko „Avia Solutions Group“ įmonės „Skyllence“ organizuotas skrydis, kai privačiu orlaiviu iš Izraelio pargabenta daugiau kaip 140 žmonių, tarp jų – beveik šimtas Lietuvos piliečių. Didesnei daliai keleivių jis buvo mokamas.

Dar apie 70 žmonių dviem skrydžiais į Turkiją iš Izraelio pergabenti Lietuvos kariuomenės orlaiviu „Spartan“.

Grįžę lietuviai kritikavo institucijų darbą, teigdami, kad jiems trūko informacijos, jautėsi apleisti, ambasadoje atsiliepdavo autoatsakiklis, o galimybė grįžti suorganizuota vėliau nei kitų šalių piliečiams.

Užsienio reikalų ministerija teigia, jog darbas, siekiant padėti tautiečiams grįžti į Lietuvą, nenutrūkstamai vyko nuo šeštadienio ir neteisinga sakyti, kad ji ar kitos institucijos padarė per mažai.