Violetinis blyksnis Seime atnešė milijoną | kl.lt

VIOLETINIS BLYKSNIS SEIME ATNEŠĖ MILIJONĄ

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

"Grįžtu pačiu laiku – prieš 2020 m. rinkimus", – viename interviu pareiškė Neringa Venckienė. Tiesa, sėkmė jai neprognozuojama. Juolab ir jos politinis debiutas nebuvo toks įspūdingas.

Jos bendražygių politinė sėkmė baigėsi sulig jų kadencijos Seime pabaiga. Vis dėlto trumpas politinis epizodas vos vegetuojančią "Drąsos kelio" partiją padarė milijoniere.

Garliavos Klonio gatvė prieš dešimtmetį, kilus vadinamajam pedofilijos skandalui, buvo žymiausia Lietuvoje – čia mitingavo minios, įžymūs atlikėjai rengė koncertus, tai netruko savireklamai panaudoti ir politikai – vorele važiavo įsiamžinti reikiamu laiku reikiamoje vietoje.

Bet kai vienos šeimos tragediją nutarta panaudoti politinei partijai steigti, 2012 m. Seimo rinkimuose balsuoti atėję kai kurie garliaviškiai, kalbėdami priešais TV kameras, stebėjosi – palaikome kaimynus, bet prie ko čia politika?

Ne partijos nariai

2012 m. kovą įsteigtos partijos "Drąsos kelias", žadėjusios teisėsaugos pertvarką, kovą su oligarchija, politiniai lūkesčiai gerokai skyrėsi nuo realybės. Vizijose ji save matė šluote nušluojančią sistemines partijas, o partijos pirmininkę, buvusią teisėją  N.Venckienę – net valstybės prezidente. Pagal mitingų gausą gal ir buvo galima prognozuoti, kad įmanoma pakartoti bent jau prieš tai buvusių rinkimų debiutantės Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partijos rezultatą – šešiolika vietų Seime. Bet vienmandatėse apygardose rinkėjai violetine vadintai partijai nesuteikė nė vieno mandato, o daugiamandatėje, daugiausia Kauno ir Kauno rajono rinkėjų balsais, – septynis, kaip tik tiek, kiek pagal Seimo statutą minimaliai reikia frakcijai Seime suformuoti.

"Drąsos kelio" frakcijoje tebuvo vos du šios partijos nariai – pati N.Venckienė ir kunigas Jonas Varkala. Kiti penki – violetinį judėjimą palaikantys visuomenėje gana žinomi asmenys. N.Venckienė pakvietė drauge į politiką žengti žurnalistą Valdą Vasiliauską, šis prišnekino dar kitus savo pažįstamus. Frakcijoje atsidūrė anksčiau skirtingose ideologinių barikadų pusėse buvę asmenys: 1990–2000 m. Sąjūdžio ir Krikščionių demokratų frakcijoms priklausęs Seimo narys Algirdas Patackas, su konservatoriais 2007 m. į Neringos tarybą ir 2008 m. į Seimą patekusi architektė-restauratorė Aurelija Stancikienė, LDDP veikėjas – 1992–2000 m. Seimo LDDP frakcijos narys, užsienio reikalų ministras, po to pasitraukęs iš politikos ir partinės veiklos Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Povilas Gylys, europarlamentaro Rolando Pakso padėjėjas žurnalistas Vytautas Matulevičius.

Bene aktyviausiai buvusią teisėją ir toliau palaiko P.Gylys ir V.Matulevičius. (V.Skaraičio, T.Lukšio/Fotobanko nuotr.)

Tačiau "Drąsos kelio" partijos nariais jie netapo, o ir stoti į ją niekas neragino. Tad taip ir buvo: partija – sau, o jos frakcija – sau.

Bet frakcijos gyvenimas ilgas nebuvo. Nepraėjus nė penkiems mėnesiams, 2013 m. balandį panaikinta N.Venckienės teisinė nepriklausomybė ir tuo pat metu jos pasigesta Lietuvoje. Nors frakcijoje neliko būtinų bent septynių narių, iki N.Venckienės apkaltos 2014 m. birželį formaliai ji tebebuvo frakcijos narė, tad galėjo egzistuoti ir frakcija. Iki apkaltos jos nariai neišsilakstė ir toliau laikėsi išvien neatsižadėdami savo lyderės. O kai jos mandatas buvo panaikintas, automatiškai neliko ir frakcijos. Jos nariai prisišliejo prie Mišrios Seimo narių grupės, V.Vasiliauskas ir P.Gylys pabuvo ir "Tvarkos ir teisingumo" frakcijoje.

Į atsilaisvinusią Seimo nario vietą turėjo ateiti pirmas už brūkšnio rinkimų sąraše likęs Mykolo Romerio universiteto profesorius Gintaras Aleknonis, bet atsisakė mandato. Po jo įrašytas lenktynininkas Stasys Brundza karjerą Seime pradėjo su "tvarkiečiais", o baigė su socialdemokratais. 2015 m. mirusį A.Patacką pakeitęs ekspertai.eu koordinatorius Audrius Nakas priklausė Mišriai Seimo narių grupei.

Sėkmė buvo momentinė

Su kadencijos pabaiga kartu baigėsi ir į Seimą su "Drąsos keliu" patekusiųjų politinė karjera. Vieni patys grįžo prie savo ankstesnių darbų, už kitus taip nusprendė rinkėjai. Vienintelis su "Drąsos keliu" bandęs grįžti į Seimą J.Varkala patyrė fiasko. Nesėkmingi buvo ir V.Vasiliausko bandymai patekti į Seimą su "tvarkiečiais", o vėliau į Vilniaus savivaldybę – su visuomeniniu komitetu "Gedimino miestas". A.Nakui nepavyko grįžti į Seimą su Liaudies partija.

Bet nė vienas buvęs "Drąsos kelio" frakcijos narys nepuolė atsiriboti nuo N.Venckienės ir aktyviai ar pasyviai, bet ją toliau palaikė. J.Varkala visus tuos metus vadovavo kad ir daug gyvybės ženklų nerodančiai, bet oficialiai registruotai partijai. V.Matulevičius net liudijo JAV svarstant N.Venckienės atvejį, su jos sūnumi jis vysto portalą abi.lt, skirtą N.Venckienei ir su ja susijusioms naujienoms. P.Gylys taip pat lig šiol gina bendražygę.

Partija praturtėjo

Pastaruosius kelerius metus vos vegetuojanti "Drąsos kelio" partija apie save primena retai – patiria fiasko kokiuose rinkimuose, ir vėl apie ją nieko negirdėti. 2016 m. Seimo rinkimuose, sudariusi sąrašą jau iš vidinių resursų – be kviestinių žvaigždžių, ji liko paskutinė. Jai pavyko surinkti vos 0,27 proc. balsavusiųjų, arba 3 498 balsus, tik 1 000 su trupučiu daugiau, nei partija deklaruoja turinti narių. Net savo forposte Garliavoje, nors gavo daugiausia tarp visų apygardų, šią partiją palaikė vos 263 iš 32 732 šios apygardos rinkėjų.

Ne ką geriau sekėsi ir savivaldybių tarybų rinkimuose: 2015 m. sugebėjo iškelti kandidatus vos penkiose iš 60 savivaldybių ir per visas kartu paėmus gavo vos 1 243 balsus, perpus, nei deklaruoja turinti narių, ir nelaimėjo nė vieno mandato. Šiemet savivaldybių tarybų rinkimuose partija nedalyvavo.

Partijos populiarumas buvo momentinis ir ne toks jau didelis: visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" apklausų duomenimis, pikas buvo 2012-ųjų spalį, kai "Drąsos kelią" sakė remiantys 5,8 proc. gyventojų, bet kreivė vis linko žemyn, ir po metų rėmėjų skaičius jau nesiekė nė 1 proc., o kadencijos pabaigoje jų tebuvo 0,1 proc.

"Drąsos kelyje" pirmais jo gyvavimo metais buvo 1–1,5 tūkst. narių, bet, įstatymu nustačius, kad partijoje turi būti ne mažiau kaip 2 tūkst., sugebėjo surasti trūkstamą skaičių ir dabar turi 2,4 tūkst.

Iš partijos tinklalapio galima suprasti, kad visa veikla apsiriboja naujienų apie N.Venckienę publikavimu ir prašymais paremti partiją, jai skiriant pajamų mokesčio dalį. Dabar violetinėmis raidėmis skelbia tokią paralelę: "Amerikiečiai 1970-ų lapkričio 23 d. atidavė disidentą Simą Kudirką, o 2019-ų lapkričio 5 d. susidorojimui atiduoda Neringą Venckienę."

Tačiau, nepaisant to, kad N.Venckienė Seime pabuvo vos kelis mėnesius, o jos frakcija – kiek daugiau nei pusantrų metų, "Drąsos kelias" gavo valstybės dotacijas visą kadenciją. Tad mokesčių mokėtojai šią vegetuojančią partiją, galima sakyti, padarė milijoniere: kaip suskaičiavo Vyriausioji rinkimų komisija, per kadenciją jai skirta 1 mln. 95,2 tūkst. eurų.

Partija tapo palyginti nemažu darbdaviu: pavyzdžiui, 2015 m., kai Seime jau net nebuvo "Drąsos kelio" frakcijos, jos aparate dirbo net 25 darbuotojai. Palyginimui: dešimtkart daugiau narių ir skyrius visoje Lietuvoje turintys socialdemokratai tais metais buvo įdarbinę penkiolika darbuotojų.

Turtingas tapęs "Drąsos kelias" nutarė investuoti ir į nekilnojamąjį turtą – nusipirko savo būstinei 188 kv. m patalpas pačiame Kauno centre, Kęstučio gatvėje. Delfi.lt skelbė, kad neseniai nekilnojamojo turto pardavimo portale pasirodė skelbimas, kad šios patalpos parduodamos už 180 tūkst. eurų. Partijos pirmininkas J.Varkala patvirtino, kad lėšų reikia pasirengti kitais metais vyksiantiems Seimo rinkimams.

2016 m. vienintelis su "Drąsos keliu" bandęs grįžti į Seimą J.Varkala patyrė fiasko.

Fenikso neprognozuoja

Tačiau politologai neduoda daug šansų, kad partija prisikels iš numirusiųjų. Tiesa, N.Venckienė pareiškė ketinanti suvienyti mažas partijas į antisisteminę koaliciją. Interviu portalui abi.lt išvardijo ir, jos požiūriu, geruosius bei bloguosius politikus vadinamajame pedofilijos skandale.

Pasak jos, dėl vaiko likimo ir jos persekiojimo labiausiai išgyveno Lenkų rinkimų akcijos, Darbo partijos ir kai kurie Tvarkos ir teisingumo partijos nariai, išskyrus Remigijų Žemaitaitį. N.Venckienė giria Vytautą Landsbergį, kuris buvo nuoširdus, o jo pozicija dėl pedofilijos bylos ir N.Venckienės, šios įsitikinimu, nesutapo su konservatorių partijos nuomone, tačiau jis pasirinko tylą, kad nesugadintų anūkui karjeros. Pasak jos, konservatoriai ir socialdemokratai į "Drąsos kelią" žvelgė kaip į konkurentus, atimančius balsus.

Gintarą Songailą, Saulių Stomą, Naglį Puteikį, Rytą Kupčinską, Nijolę Oželytę, Petrą Gražulį ji mini kaip žmones, kuriems rūpėjo vaiko likimas.

Pastaruosius kelerius metus vos vegetuojanti "Drąsos kelio" partija apie save primena retai – patiria fiasko kokiuose nors rinkimuose.

Tarp neigiamų N.Venckienės herojų – ne tik Dalia Grybauskaitė ir Saulius Skvernelis. Pasak jos, Darius Kuolys kūrė "Lietuvos sarašo" partiją tik tam, kad suskaldytų "Drąsos kelio" rinkėjus. Ji sako, kad D.Kuolys, Kristupas Krivickas, Rūta Janutienė prieš rinkimus buvo kviečiami į "Drąsos kelią", bet tai jų nedomino.

Tad klausimas, kas galėtų būti tie politikai, kurie norėtų būti N.Venckienės suvienyti, o ir jai pačiai atrodytų tinkami, bei, svarbiausia, gebėtų peržengti barjerą į Seimą. Tam gal tiktų N.Puteikis, bet jis ką tik pranešė į Seimo rinkimus kitąmet eisiantis su atnaujinto pavadinimo "Centro partija – gerovės Lietuva" kartu su K.Krivicku ir R.Janutiene, kuriuos N.Venckienė priskyrė prie neigiamų herojų. N.Puteikis žada kviesti jungtis ir kitus, anot jo, viešojo intereso gynėjus, taip pat ir Arvydą Juozaitį. N.Venckienė dar gyrė "tvarkiečius", bet ši partija dabar pati išgyvena perturbacijas, ir neaišku, kuo jos baigsis.

Beje, su N.Puteikio komanda į rinkimus pareiškė eisiąs ir buvęs "Drąsos kelio" frakcijos narys Povilas Gylys. Kitas buvęs N.Venckienės bendražygis Seime V.Vasiliauskas ką tik tapo "Respublikos" laikraščio redaktoriumi ir sako politikoje nedalyvaujantis. A.Stancikienė irgi pasitraukusi iš politikos. Tad belieka J.Varkala ir V.Matulevičius. Pati N.Venckienė Seimo rinkimuose kandidatuoti negalės, nes Konstitucija to neleidžia apkaltos būdu iš Seimo pašalintam asmeniui. Net jei Seimas priimtų Konstitucijos pataisą, kad toks draudimas galioja dešimt metų, N.Venckienei 2020 m. rinkimus tektų praleisti, nes jos apkalta vyko 2014 m.

Tad violetinio fenikso, bent kol kas, kylant nematyti.

N. Venckienei Kauno teisme paskirtas dviejų mėnesių suėmimas

Vilmanto Raupelio nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (56)

Heil Wenzkiene !

Žavimės Kedyte ! Puikiai prasisuko , ant galvažudžio lavono sukūrė partijėlę Seiman patekti . Gudriai suorganizavo priešą ---- filų klaną , sakant . Primena draugą Leniną , tas priešu nustatė buržujus . Primena draugą Hitlerį , anas priešu apskelbė žydus . Ir šitaip sumobilizavo rinkėjus .

Prasivardžiavimai

niekada nebuvo gėri. Tai dažniausia. prasto intelekto žmonių burnojimo priemonė. Prasivardžiuoja tinginėliai mokinukai, „vyrai"-paaugliai. o kartais ir pradinės nebaigę seneliai. dabartiniuose „komentaruose" ypač daug tokių „krištoliukų".

to Zigmas dar..........\\\\\.../////

Ponas zigmeme,pagal tavo pezejima,atleisk man:tu esi ir pedas,ir pedrastas.|||||||||||||||||||||
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS