L. Balandžio / BNS nuotr.

VRK VADOVĖ: EP ARTĖJIMAS PRIE RINKĖJŲ LEIDŽIA TIKĖTIS DIDESNIO AKTYVUMO RINKIMUOSE

2024-03-19 14:01
Greta Zulonaitė, BNS

Didesnio aktyvumo birželio 9 dieną vyksiančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose leidžia tikėtis tai, kad ši institucija yra šiek tiek arčiau rinkėjo nei 2009-aisiais, sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė.

Taip ji reagavo paklausta, kaip tikimasi padidinti EP rinkimų aktyvumą jiems šiemet nesutapsiant su prezidento rinkimais.

„Aš manau, kad Europos Parlamentas yra šiek tiek arčiau dabar rinkėjo nei buvo 2009 metais“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo L. Petronienė.

„Sakyčiau, nuo 2009 metų tikrai yra situacija šiek tiek pasikeitusi – ar tai Europos Parlamento nariai daugiau dirbo, ar Europos Parlamento biurai, bet tikrai yra daugiau informacijos apie Europos Parlamento veiklą, Europos Sąjungą, yra išleistos informacinės medžiagos“, – pridūrė VRK pirmininkė.

2009-ieji buvo vieninteliai tokie metai, kuriais EP rinkimai nesutapo su šalies vadovo rinkimais. Juose tąsyk rinkėjų aktyvumas nesiekė 21 procento. Tuo metu 2019 metais vykusiuose EP rinkimuose dalyvavo 53,37 proc. rinkėjų, tačiau jie vyko tuo pat metu kaip ir prezidento rinkimai.

VRK pirmininkė taip pat kalbėjo besitikinti, kad aktyvesnės bus ir į EP kandidatuojančios politinės partijos.

Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė sakė, kad optimizmo dėl rinkėjų aktyvumo EP rinkimuose nėra daug dėl prieš juos vyksiančių prezidento rinkimų.

„Politikos teorijoje yra toks dalykas kaip rinkimų nuovargis ir, aišku, prezidento rinkimai bus sukaustę mūsų visą dėmesį ir būtent dėl to, kad Europos Parlamento rinkimai bus beveik visiškai iš karto po prezidento rinkimų, mes galime neturėti to galimo rinkėjų aktyvumo“, – kalbėjo politologė.

Ji taip pat pridūrė mananti, kad gegužės pabaigoje rinkėjai ima gyventi atostogų nuotaikomis, o tai gali blaškyti jų dėmesį.

Anot EP atstovo spaudai tarnybos vadovės Delphine Colard (Delfin Kolard), šie EP rinkimai vyks išskirtinėmis aplinkybėmis – susiduriant su Rusijos agresija Ukrainoje, prastėjančia situacija Gazos Ruože, žmonės nerimaujant dėl ekonominės padėties.

„Artėjantys Europos Parlamento rinkimai yra tarsi lemiamas momentas. Jie vyksta tuo metu, kai turime nustatyti, kokią kryptį pasirinksime svarbiausiose teisėkūros ar politikos srityse, taip pat ar Europa judės pirmyn, ar atgal ir ar nuties kelią, pavyzdžiui, Ukrainos plėtrai, ar ne“, – sakė ji.

Pirmadienį pasibaigus politinės kampanijos dalyvių registracijai dalyvauti EP rinkimuose, juose registruota 19 politinių partijų. Komitetų nėra registruota.

Daliai – dešimčiai politinių partijų – dar reikės surinkti 10 tūkst. rinkėjų parašų, kadangi jos nedalyvavo praėjusiuose EP rinkimuose.

Parašus galima rinkti iki balandžio 25 dienos. Visas kandidatų skaičius bus aiškus gegužės pradžioje.

Rinkimai į EP vyks birželio 6–9 dienomis Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Lietuva penkerių metų kadencijai į EP rinks 11 narių.