VSD nedetalizuoja, kodėl rekomendavo „aušriečiui“ D. Bradauskui nesuteikti leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

„Dėl nustatytų aplinkybių kyla pagrįstos abejonės, ar tikrinamajam asmeniui patikėta įslaptinta informacija bus tinkamai apsaugota, ar jis tinkamai, sąžiningai vykdys asmens, kuriam išduotas leidimas, pareigas, nepažeis teisės aktuose įslaptintos informacijos apsaugai numatytų reikalavimų“, – BNS perduotame komentare teigia VSD.

Apie tai, kad Seimo pirmininkas S. Skvernelis gavo neigiamą žvalgybos išvadą BNS penktadienį patvirtino parlamento vadovo atstovė Ramunė Muzikevičiūtė-Narmontienė.

„Patvirtinu, kad Seimo pirmininkas gavo neigiamą išvadą, sprendimą priims pirmadienį“, – BNS teigė ji.

Departamentas nurodo, kad leidimo rekomendavo nesuteikti, vadovaudamasis dviem Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo punktais.

„VSD atliko (... ) D. Bradausko tikrinimą dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija ir nustatė aplinkybes, nurodytas įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11 ir 20 punktuose“, – teigia departamentas.

11 punkte nurodoma, kad asmuo nuslėpė ar per pastaruosius penkerius metus yra nuslėpęs arba jį tikrinančioms institucijoms pateikęs melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui.

Tuo metu 20 punkte rašoma, kad tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius trejus metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

Pasak VSD, D. Bradausko klausimynas, skirtas asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, gautas pernai gruodžio 13 dieną, tuomet pradėtas „aušriečio“ patikrinimas.

Buvusiam Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovui D. Bradauskui leidimo dirbti su slapta informacija reikėjo, nes jis šioje kadencijoje priklauso Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai.

Šios komisijos nariams, pagal Seimo pirmininko potvarkį, reikia leidimo susipažinti su įslaptinta informacija.

BNS rašė, kad anksčiau, atsižvelgęs į VSD rekomendaciją, Seimo pirmininkas neišdavė leidimo dirbti su slapta informacija ir „Nemuno aušros“ lyderiui R. Žemaitaičiui.

VSD pateiktą išvadą grindė Konstitucinio Teismo sprendimu, kuriuo R. Žemaitaitis pripažintas sulaužęs priesaiką, taip pat politiko lengvabūdiškumu ir neatsakingumu.

D. Bradauskas sako, kad jam nepalanki VSD išvada susijusi su praeities įvykiais

„Pasakysiu tik tiek, ką ir visiems sakau, tai susiję su dešimt metų senumo įvykiais. Na ir tiek. Apie kuriuos visi žino, apie kuriuos jau daug rašyta buvo, nagrinėta, tai ką aš galiu daugiau pridėt“, – BNS penktadienį sakė parlamentaras.

„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis atsisakė komentuoti VSD rekomendaciją.

„Nelabai ką ten žinau, tai ir neturiu ką komentuoti“, – BNS sakė „aušriečių“ vedlys.

BNS rašė, kad D. Bradauskas VMI vadovo posto 2017 metais neteko dėl savo pokalbių su tuometiniu koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG grupė“) viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.

Prieš R. Kurlianskį buvo taikomos kriminalinės žvalgybos priemonės korupcijos byloje, taigi, jam bendraujant su D. Bradausku buvo fiksuoti ir pastarojo pasisakymai.

D. Bradauskas „MG Baltic“ atstovui tvirtino turintis normalius santykius su konservatoriais, liberalais ir socialdemokratais, o „darbiečius“ bei „tvarkiečius“ jis teigė paėmęs „už konkolų“.

Pokalbius įvertinusi Finansų ministerijos komisija nustatė, kad D. Bradauskas savo veiksmais menkino VMI autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sukūrė išskirtines sąlygas konkrečiam mokesčių mokėtojui.

„Ką aš galvoju, tai čia jau, kaip sakoma, jokio skirtumo. Vieni mano, kad tai (vis dar – BNS) aktualu, kiti mano, kad tai neaktualu. Ką aš daugiau galiu pasakyt, o koks dabar skirtumas“, – teigė jis.