NATO lyderių Vilniuje sutartas gynybos finansavimo „grindų“ pakėlimas iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) sukels įtampos karinėje pramonėje, teigia Lietuvos krašto apsaugos ministras.

„Didesnė dalis NATO valstybių deklaruoja apie išlaidų gynybai didinimą iki 2 proc. ir daugiau. Dar yra sąlyga, kad 20 proc. būtinai turėtų būti skirta kariuomenėms modernizuoti, naujai ginkluotei pirkti. Su tais milijardais, dešimtimis milijardų, gal ir daugiau, kokia įtampa bus gynybos pramonei...“ – ketvirtadienį po uždaro Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetų posėdžio NATO viršūnių susitikimo rezultatams aptarti žurnalistams sakė Arvydas Anušauskas.

„Kiekviena Europos šalis norės įsigyti modernizuodama savo kariuomenę, be abejo, ir mes neturime vėluoti su savo poreikiais, užsakymais“, – pridūrė jis.

Vilniuje susirinkę Aljanso lyderiai sutarė, kad valstybės narės gynybai turi skirti ne mažiau 2 proc. BVP.

NATO viršūnių komunikate rašoma, kad šių lėšų reikia „tvariai vykdyti savo, kaip NATO sąjungininkių, įsipareigojimus“.

Lėšos turėtų būti naudojamos naujai įrangai įsigyti, kitoms karinėms reikmėms, susijusioms su naujais regioniniais gynybos planais.

Numatoma, kad kiekviena sąjungininkė mažiausiai 20 proc. gynybos biudžeto turi investuoti „į pagrindinę įrangą, įskaitant susijusius mokslinius tyrimus ir plėtrą“.

NATO duomenimis, šiuo metu 11 NATO narių jau pasiekė arba viršija 2 proc. BVP finansavimą gynybai.

Trijų dedamųjų biudžetas

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sakė, kad Lietuva kitąmet krašto apsaugai planuoja skirti 2,5 proc. BVP, papildomai bus numatytos išlaidos karinei infrastruktūrai įrengti ir dar papildomai – divizijai steigti.

Kiekviena Europos šalis norės įsigyti modernizuodama savo kariuomenę, be abejo, ir mes neturime vėluoti su savo poreikiais, užsakymais.

„Ar būsime 3 proc. zonoje, ar perlipsime 3 proc., paaiškės, kai pereisime į praktinį planavimą, bet mes jau nebūsime 2,5 proc. ribose“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė jis.

K. Budrys atkreipė dėmesį, kad didės išlaidos ir infrastruktūrai, nes Vokietijos brigada planuoja būti Lietuvoje dislokuota nuolat, o ne rotacijai, kaip žadėta anksčiau.

„Kad nuolatiniam dislokavimui atvyktų brigada, nepakaks to paties (tų pačių lėšų – BNS), kas būtų, jei atvyktų rotacijai. Vadinasi, reikės daugiau infrastruktūros, nes žmonės čia nuolat gyvens, jie turės šeimas ir pan.“ – teigė prezidento patarėjas.

Jis pabrėžė, kad kuriant diviziją taip pat numatoma nemažai įsigijimų – tankų, oro gynybos elementų, žvalgybos platformų.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sakė kėlęs klausimą dėl papildomų poligonų poreikio.

„Tikimės sulaukti atsakymų, koks yra tas poreikis, atsižvelgiant į tai, kad kuriame diviziją, atvažiuoja dar brigada“, – teigė jis.

Gynybos planai pildosi pajėgumais

Apžvelgdamas NATO susitikimo Vilniuje rezultatus A. Anušauskas teigė, kad bus pradėtas regioninių planų įgyvendinimas.

„Regioninių planų įgyvendinimas yra ne tik Lietuvos, tai – visų valstybių reikalas, kadangi tai yra kolektyvinės gynybos principo praktinis įgyvendinimas. Pajėgos, kurios generuojamos, turi būti pakankamos tų planų įgyvendinimui. Ir tų pajėgų generavimas vyks nuolat, kas ketvirtį. Valstybės tam skiria didelį dėmesį“, – sakė krašto apsaugos ministras.

L. Kasčiūnas teigė, kad šiuo klausimu neblogai judama į priekį. Anot jo, per pusmetį turėtų būti padarytas praktinis proveržis.

„Gynybos planai turės būti užpildyti realiais pajėgumais. Sužinojome, kad jau darbas vyksta, yra tokios pajėgumų generavimo konferencijos, jos vyksta kartą per tris mėnesius, po truputį pildosi tie planai, viename domene geriau, kitame – galbūt mažiau, bet iš principo viskas yra labai neblogai, judame į priekį“, – sakė parlamentaras.

Tai yra milžiniški pinigai. „Patriot“ sistemos kaina prasideda nuo 1,5 mlrd. eurų, kai Lietuvos gynybos biudžetas yra ne pilni 2 mlrd. eurai.

Ieškos partnerių oro gynybai

Kaip vieną svarbiausių darbų politikai nurodė ir rotacinio oro gynybos modelio praktinį užtikrinimą.

„Kadangi principas yra numatytas savanoriškumo pagrindu, todėl reikia žiūrėti, kalbėti, derėtis su šalimis, kad jos skirtų tokius pajėgumus“, – teigė A. Anušauskas.

Jis pabrėžė, kad kalbant apie oro gynybą, galvoje turimos ne tik antžeminės priešraketinės sistemos, bet gali būti ir kovos lėktuvai, ir jūroje dislokuoti oro gynybos pajėgumai.

„Čia reikia jau praktinio įgyvendinimo ir daug dvišalio darbo“, – tvirtino ministras.

Pasak L. Kasčiūno, nepaprasta bus rasti valstybių, kurios sutiks čia rotaciniu principu dislokuoti savo oro gynybos sistemas.

„Tų sistemų nėra daug NATO valstybėse, be to, yra ukrainiečių poreikiai, ir tai yra prioritetas. Stiprindami ir nacionalinius pajėgumus, ieškosime galimybių, kurios NATO šalys, turinčios oro gynybos sistemų, galėtų prisidėti prie mūsų oro gynybos rotacinio modelio“, – teigė NSGK pirmininkas.

Jo teigimu, tolimojo nuotolio oro gynybos sistemų turi Vokietija, Nyderlandai, Švedija, Italija, Ispanija, Prancūzija, kitos valstybės.

Anot L. Kasčiūno, Lietuvai įsigyti „Patriot“ sistemų nerealu, nes jos labai brangios.

„Tai yra milžiniški pinigai. „Patriot“ sistemos kaina prasideda nuo 1,5 mlrd. eurų, kai Lietuvos gynybos biudžetas yra ne pilni 2 mlrd. eurai“, – sakė jis.

Devyni mėnesiai iki Vašingtono

Po uždaro posėdžio Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis sakė, kad po Vilniaus susitikimo niekur nedingo ir Lietuvos užduotis toliau siekti, kad Ukraina iš tiesų būtų pakviesta į NATO.

„Mums liko devyni mėnesiai iki Vašingtono susitikimo, tai yra baisiai mažai. Atsižvelgiant į tai, kad Amerikoje kais rinkiminė situacija, turime susikoncentruoti į Vašingtoną. (…) Kad Vašingtone būtų pakvietimas. (...) Kaip gražiai pasakė (NATO generalinis sekretorius – BNS) J. Stoltenbergas, kad Ukrainai nereikės dviejų žingsnių, užteks vieno, tai mes tikimės, kad tas vienas žingsnis bus žengtas Vašingtone“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

Jo teigimu, liko įveikti du trečdalius kelio iki Ukrainos pakvietimo į Aljansą.

„Atsimename amerikiečių veidus, kai mes apie Ukrainos pakvietimą pradėjome kalbėti gruodžio mėnesį, paprastai sulaukdavome sukiojimo pirštu prie vienos galvos vietos. Šiuo metu jau nebesukioja, šiuo metu faktiškai turime daugumą NATO šalių, kurie yra su mumis“, – tvirtino Užsienio reikalų komiteto vadovas.

„Šiandien mes esame ukrainiečių balsas. Kaip jie neapleidžia tų tranšėjų, taip ir mes neapleisime“, – tvirtino jis.

Antradienį NATO lyderiai sutarė, jog kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir šalis įvykdys keliamas sąlygas.

Kartu nuspręsta atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) vykdymo, įsteigti Aljanso ir Ukrainos tarybą bei patvirtintas ilgalaikės paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms planas.