– Turbūt moksleiviams jau laikas ruoštis naujiems mokslo metams? Ar iš tokio pasiruošimo bus naudos?

– Vasaros atostogos sietinos su maloniu laiku, poilsiu ir laisve, tačiau jos taip pat gali reikšti vaiko gebėjimų skaityti, rašyti, skaičiuoti, logiškai mąstyti suprastėjimą. Kad vaikai išliktų giliai mąstantys, būtina derinti poilsį su naudingomis vasaros ugdymosi veiklomis. Rugpjūtis tokioms veikloms ypač palankus, nes vaikai jau atostogavo daugiau nei mėnesį, todėl tiek fiziškai, tiek emociškai yra pailsėję. Nesvarbu, kur vaikas leidžia atostogas – namuose, lauke, pas senelius ar bendruomenėje, yra daugybė būdų, kaip padėti prisiminti ir palaikyti jau įgytus kognityvinius gebėjimus.

Vasara – puikus laikas suderinti žaidimus ir naudingą mokymąsi. Pasirinkdami patrauklias vasaros edukacines veiklas, tėvai gali padėti vaikams išvengti vasaros atostogų metu prarandamų žinių ir gebėjimų ir sukurti patyrimą, kurio prireiks ateinančiais mokslo metais. Nesvarbu, tai pomidorų auginimas, pasakų sekimas ar konstravimas – kiekvienas vasaros projektas suteikia galimybę ugdyti mokinių gebėjimus, įvairios veiklos leidžia vaikams visą vasarą būti užsiėmusiems, smalsiems, tyrinėti pasaulį. Esant tinkamai pusiausvyrai, vasaros atostogos tampa augimo ir atradimų sezonu.

– Jei iki šiol vaikas taip ir nerado laiko paimti knygos į rankas, gal jau verta tėvams pasistengti, kad pagaliau vaikas bent kažką paskaitytų? Leisti skaityti, ką pasirenka pats, ar geriau programines knygas?

– Vasara yra toks metas, kai rekomenduojama skaityti tai, kas patinka, ką vaikai pasirinko patys. Svarbu, kad tai būtų daroma sistemingai ir reguliariai. Programinių knygų turinys dažnam vaikui gali būti per sudėtingas, nes gali prireikti pastangų, kad vaikas skaitomą turinį teisingai suprastų, ypač jeigu skaitomos istorinės, archajinės kalbos kupinos knygos. Rekomenduojama jas skaityti kartu su suaugusiaisiais, kurie galėtų paaiškinti ir padėti suprasti nežinomų žodžių ar knygos kontekstų reikšmę ir prasmę. Jeigu vaiko skaitymo gebėjimai yra vidutinio lygio, skaitydamas sudėtingą knygą, kurios nesupranta, jis praranda pasitikėjimą savo jėgomis, o tokiu atveju knygos jį dar mažiau domina.

Dėl skaitymo laiko – niekada nebūna per vėlu pradėti skaityti. Jeigu vaikas visą liepą nieko neskaitė ir tik ilsėjosi, būtų pats laikas prie to susitelkti bent rugpjūtį. Labai svarbu, kad skaitymo gebėjimai būtų ugdomi vasaros atostogų metu, nes, jeigu jie yra visiškai neugdomi, pasitaiko, kad ir septintų–devintų klasių mokiniai, vasarą visiškai neskaitę, rudenį skiemenuoja lyg pirmus žingsnius žengiantys skaitytojai, todėl labai sulėtėja mokymosi tempas ir tenka dėti pastangų ne tik norint suprasti skaitomą tekstą, bet ir įvaldant skaitymo techniką. Be to, patys vaikai žino: jeigu skaitys vasarą, rudenį jiems bus žymiai lengviau grįžti į mokymosi ritmą. O būdų sudominti knygomis tikrai yra.

Viena iš efektyviausių vasaros mokymosi veiklų – šeimos skaitymo vakarai, kuriuos galite paįvairinti varžybomis ar diskusijomis apie perskaitytas knygas. Nustatykite bendrą tikslą: kiek puslapių, skyrių ar knygų jūsų šeima gali perskaityti per vasaros atostogas. Šis bendras iššūkis kelia susidomėjimą ir ugdo skaitymo įpročius, kurie padeda išvengti skaitymo gebėjimų susilpnėjimo ar praradimo vasaros atostogų metu. Kiekvienas vaikas gali vesti skaitymo dienoraštį, stebėti mėgstamus personažus ar net vertinti knygas. Įvairovės galite pridėti įtraukdami garsines knygas, grafines noveles ar kultūriškai įvairias istorijas. Maži vaikai gali piešti mėgstamus įvykius, o vyresni skaitytojai – rašyti trumpas recenzijas ar lyginti perskaitytas knygas pagal sutartus kriterijus.

Daiva Jakavonytė-Staškuvienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Sukurkite patogią vietą kasdienėms ar savaitinėms skaitymo sesijoms – tai gali būti jaukus kampelis namuose su pagalvėlėmis, laukas, palapinė, sodas. Perskaitytas knygas aptarkite šeimos rate, tuomet individualus skaitymas taps bendru mokymusi. Tai yra nesudėtingas ir labai veiksmingas būdas praturtinti žodyną, supratimą ir rašymo gebėjimus, kartu kuriant ryšius tarp istorijų ir idėjų.

Kartu su vaiku keliaukite į biblioteką. Daugelis bibliotekų vasarą siūlo įvairių skaitymo programų, kurios patiks visiems. Bibliotekoje pasikalbėkite su darbuotoja, papasakokite, kuo domisi jūsų vaikas – tuomet galite tikėtis daugiau patarimų, kokios knygos jam galėtų būti įdomios.

Net ir vasarą skaitymas gali tapti kasdienės rutinos dalimi. Pavyzdžiui, prieš miegą, popietinę pertraukėlę ar prieš vakarienę. Skaitymo laikas gali būti trumpas (iki 20 minučių), bet jei tai daroma kasdien, jūsų vaikas pajus naudą. Būkite pavyzdžiu ir skaitykite kartu su juo arba atskirai. Jei vaikas matys jus skaitant, jam taip pat norėsis skaityti.

Pasiimkite knygą į kelionę. Keliaujant automobiliu, traukiniu ar lėktuvu galima skaityti ir diskutuoti apie knygų turinį, iliustracijas, veikėjų charakterius ir pan. Galite skatinti vaikus skaityti bet kur: paplūdimyje, piknike, kieme ar parke po medžiais, automobilyje, – viskas leidžiama! Be to, skaitymas neapsiriboja tik ramia skaityba. Galite eiti į žygį nešini knygomis apie medžius ir augalus arba paskatinti vaikus ieškoti informacijos veiklai ar atostogoms planuoti, žaisti edukacinius žaidimus ir dar daugiau... Visa tai taip pat yra skaitymas!

– Kaip prie mokslų grąžinti vaiką neskausmingai, nesukeliant didelio streso ir nesugadinant atostogų pabaigos?

– Mokymosi veiklas siekite su maloniomis vaikui veiklomis. Svarbu, kad mokymosi turinys būtų pateiktas tam tikrame kontekste. Pavyzdžiui, važiuojant automobiliu galima pasakytus žodžius skaidyti garsais arba iš garsų spėti žodžius, o tai jau – parengiamieji skaitymo žingsniai, tinkami ir netgi būtini vaikams, kurie pradeda skaityti. Lygiai taip pat galima pasivaikščiojimo metu kartoti ir prisiminti daugybą ar dalybą, įvairių skaitinių reiškinių mintiną skaičiavimą ir pan. Jei šios ir panašios veiklos paverčiamos žaidimu, vaikai jaučia didesnį susidomėjimą ir moyvaciją.

Kad vaikai išliktų giliai mąstantys, būtina derinti poilsį su naudingomis vasaros ugdymosi veiklomis.

Be to, svarbūs yra susitarimai, dienotvarkė ir rutina. Susitarkite į dienos rutiną įtraukti skaitymą ir rašymą, susitarkite, kaip bus aptariamos tokios veiklos, kiek laiko bus darbuojamasi ir pan. Jeigu veiklos pasitvirtina, svarbu jas tęsti ir įsibėgėjus mokslo metams.

Dėl skatinimo priemonių taip pat reikėtų tartis su vaiku, aptarti ir parinkti tokias, kurios tikrai motyvuoja. Pavyzdžiui, galite kartu pažiūrėti vaikui patinkanti filmą, apsilankyti jo išsvajotoje vietoje ar drauge atsigerti vaiko mėgstamos burbulinės arbatos.

– Vasarą daugelio dienotvarkė išsiderina. Kada vertėtų grįžti prie tos dienotvarkės, kuri įsivyraus prasidėjus mokslo metams?

– Pasiruošti grįžimui į mokyklą svarbu. Reikia pasirūpinti, kad vaikas grįžtų prie įprasto grafiko ir eitų miegoti anksčiau bent jau dvi savaites prieš naujus mokslo metus. Svarbu atkurti dienos ir nakties ritmą, kurį daugelis vaikų per atostogas prarado. Pradėkite nuo, pavyzdžiui, maudymosi, vakarienės ir miego laiko nustatymo.

Keletą dienų prieš mokslo metų pradžią aptarkite su vaiku teigiamus dalykus, pavyzdžiui, kad jis pereis į aukštesnę klasę, susipažins su naujais mokytojais ir bendraklasiais ir pan. Taip pat galite kalendoriuje pažymėti mokslo metų pradžios datą ir kartu su vaiku skaičiuoti, kiek dienų liko iki mokyklos.

Svarbu savaitę ar dvi prieš mokslo metų pradžią šeimoje aptarti (ypač jei turite kelis skirtingo amžiaus vaikus) metų planus, namų tvarkymą, popamokines veiklas ar prie ekrano leidžiamą laiką. Vaikai turi gauti orientyrus per atostogas, o ne savaitę po mokslo metų pradžios. Tai leidžia ramiai pradėti mokslo metus, pasidalyti informacija ir susitarimais, kurie svarbūs visiems šeimos nariams. Rekomenduojama leisti vaikui išsakyti savo nuomonę. Taip parodoma, kad jam suteikiama atsakomybė ir juo pasitikima.

Kartu su vaiku paruoškite būtinas mokymo priemones. Susidėkite kuprinės turinį, aprangą. Aptarkite kelionės iki mokyklos maršrutą. Tai reikėtų padaryti likus kelioms dienoms iki mokyklos. Tuomet vaikas nepatirs streso rugsėjo 1-osios rytą. Jei į mokyklą eisite pirmą kartą, galite kartą ar kelis kartus su vaiku nueiti maršrutą, kuriuo jis eis į mokyklą. Apžiūrėkite mokyklą iš išorės, kad vaikas jau šiek tiek susipažintų su vieta, kur jį paliksite ir pasiimsite po pamokų ir pan.

– Kaip naujiems mokslo metams ruošti pradinukus? Galbūt tą reikėjo daryti gerokai anksčiau?

– Laikykite vaikų miegą prioritetu – 21 val. visi miega! Paskutinę atostogų savaitę pabandykite tris–keturias dienas keltis anksčiau – tada vakare vaikai savaime eis miegoti anksčiau. Vyresniems vaikams rekomenduojama miegoti aštuonias–dešimt valandų per naktį, o mažiems – dešimt–dvylika valandų. Nepamirškime, kad nuovargis gali turėti įtakos nuotaikos ir koncentracijos sutrikimams, sukelti nerimą, depresiją ar antsvorį.

Kontroliuokite vaikų praleidžiamą laiką prie ekranų. Paauglių dienos po atostogų bus labai įtemptos: kelionės iki mokyklos, pamokos, namų darbai ir neformali veikla, todėl jie turės labai mažai laiko praleisti prie ekranų. Patariama nežiūrėti į ekranus bent valandą ar net dvi prieš miegą, o norint, kad miegas būtų gilus ir ramus, rekomenduojama naktį kambaryje, kuriame miega vaikas, nelaikyti telefonų.

Paruoškite vaiko darbo vietą. Tai labai svarbu norint skatinti vaikų, nepriklausomai nuo jų amžiaus, koncentraciją ir efektyvumą. Nepamirškite šios erdvės individualizuoti keliais dekoro elementais, pavyzdžiui, įrėmintomis nuotraukomis, paveikslais, knygų lentynomis, kad vaikai jaustųsi patogiai ir norėtų čia leisti laiką. Paties vaiko įtraukimas į savo darbo kampelio įrengimą stiprina jo atsakomybės jausmą ir norą mokytis.

Organizuokitės patys! Mes, tėvai, gerai žinome, kad vaikų mokslo metų pradžia yra ir tėvų veiklų pradžia. Reikia susiorganizuoti, kad viskas vyktų sklandžiai, nepaisant mūsų profesinių įsipareigojimų. Pirmiausia, iš anksto nupirkite mokyklos reikmenis, sportinę aprangą ir mokyklai skirtus drabužius ar uniformą, iš anksto susitarkite su aukle, kuri prižiūrės vaikus po mokyklos iki jūsų grįžimo namo (jeigu jos reikės). Galiausiai, stenkitės negrįžti namo per vėlai ir pirmosiomis dienomis ribokite darbo ar kitokias keliones, kad galėtumėte būti kartu su vaikais. Nors daugeliui iš mūsų tai kelia stresą, per keletą dienų jūsų vaikas pripras ir jūs nusiraminsite.

Jeigu vaikas tik pradės eiti į mokyklą, pasikalbėkite su juo apie įvairius dienos laikotarpius, nuo privalomo išsiskyrimo ryte iki malonaus susitikimo vakare, apie valgyklą, kurioje jis nebus verčiamas valgyti to, ko nemėgsta, apie buvimą su kitais bendraamžiais ir pan. Kuo geriau vaikas bus pasiruošęs ir kuo labiau jaus jūsų ramybę, tuo lengvesnis jam ir jums bus šis svarbus etapas.