Iš pareigų atleidžiamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) direktorius Adas Jakubauskas teigia patekęs tarp politinių girnų, o patį procesą Seime vadino susidorojimu.

Ketvirtadienį parlamentarai pradėjo svarstyti Seimo valdybos siūlymą atleisti A. Jakubauską iš pareigų, nes šiam nepavyksta užtikrinti sklandaus institucijos darbo.

Kreipdamasis į parlamentarus A. Jakubauskas sakė, kad jis nėra kaltinamas, kad vadovaudamas Genocido centrui būtų padaręs kokį nors administracinės teisės nusižengimą ar tarnybinį pažeidimą.

„Turbūt pagrindinė priežastis, kodėl stoviu čia, yra bandytos pradėti centre vykdyti reformos, pradėti daryti tas reformas mane įpareigojo buvusio Seimo valdybos sudarytos darbo grupės išvados“, – sakė A. Jakubauskas.

„Jaučiuosi patekęs tarp politinių girnų, tiksliau tarp dviejų Seimų valdybų – anos kadencijos Seimo valdybos ir šios valdybos – girnų“, – teigė jis.

A. Jakubauskas sakė, kad prieš trejus metus LGGRTC paskelbus KGB agentų registracijos žurnalą su kardinolo Vincento Sladkevičiaus, dirigento Sauliaus Sondeckio, aktoriaus Donato Banionio pavardėmis, Seimo valdyba sudarė darbo grupę ištirti centro darbą.

Jaučiuosi patekęs tarp politinių girnų, tiksliau tarp dviejų Seimų valdybų – anos kadencijos Seimo valdybos ir šios valdybos – girnų.

Pasak A. Jakubausko, pernai vasarą pradėjęs vadovauti LGGRTC jis ėmėsi įgyvendinti šios darbo grupės išvadas ir taisyti nurodytus trūkumus. Direktorius tvirtino sugriežtinęs viešinimo taisykles, pradėta kalbėti, kaip gerinti tyrimų kokybę ir pan.

„Tai sukėlė šeštadalio darbuotojų nepasitenkinimą“, – sakė A. Jakubauskas.

Didelė kaita, mažos algos

Jis tvirtino, kad pradėjęs dirbti ir susipažinęs su padėtimi centre, likęs priblokštas padėtimi ten. Anot direktoriaus, vienas įstaigos darbuotojas ją apibūdino kaip apimtą gangrenos.

„Seimo nariai, įsiklausykite – 543 centro darbuotojai išėjo iš centro per 24 metus, vadinasi, kasmet vidutiniškai darbuotojų palikdavo 16 darbuotojų. Tokia darbuotojų kaita būtų normali, kai įstaigoje dirba 500 ar 1000 žmonių, o ne 142“, – ketvirtadienį kalbėjo A. Jakubauskas.

Jo duomenimis, Genocido centras mažiausiai finansuojamas tarp 23 Seimui pavaldžių institucijų.

„Centro darbuotojų atlyginimai daug metų tik nežymiai viršijo minimumą. 2015 metais vidutinis darbuotojų atlyginimas buvo plius minus 370 eurų“, – tvirtino A. Jakubauskas.

Jis priminė, kad LGGRTC darbuotojai anksčiau ne kartą kreipėsi į Seimą dėl prastos finansinės būklės, tačiau nė karto nereaguota.

A. Jakubausko teigimu, tuomet tokiu būdu siekta numarinti centrą.

Įžvelgia norus suvesti sąskaitas

Dabar jam mestus kaltinimus įstaigos vadovas vadino susidorojimu.

Genocido centro vadovas atmetė kaltinimus dėl mobingo. A. Jakubauskas tvirtino, kad dirbdamas dėstytoju niekada nėra pakėlęs balso ir panaudojęs kreipinio „tu“.

„Mobingas du mėnesius taikomas man ir mano šeimai“, – teigė centro vadovas.

Jis sakė, kad siekiant normalizuoti mikroklimatą įstaigoje žadama kviesti mediatorių.

A. Jakubauskas taip pat teigė, kad permainos LGGRTC būtinos, nes galiojančios tvarkos – ydingos.

Mobingas du mėnesius taikomas man ir mano šeimai.

Jo duomenimis, istorikų parengtos pažymos teikiamos teisiai centro direktoriui apeinant skyriaus ir departamento vadovus.

„Generalinis direktorius negali būti visų galų meistras ir kaišyti skyles“, – teigė Genocido centro vadovas.

Jis pasakojo asmeniškai sustabdęs kelias darbuotojų klaidas, kurios būtų sukėlusios rezonansą visuomenėje.

„Pats asmeniškai sustabdžiau dvi kliurkas, kurios būtų labai negarbingos – viena apie žydų gelbėtoją, kita apie sušaudytus žmones, kurie neatėjo balsuoti į LTSR Aukščiausiąją Tarybą ir buvo primestas šešėlis partizanams“, – sakė A. Jakubauskas.

Jis pasakojo taip pat neleidęs paversti žinomo gamtininko Tado Ivanausko KGB bendradarbiu.

„Kažkodėl pažymą apie Tadą Ivanauską patikėta parašyti ne iškiliam istorikui, o buvusiai žurnalistei Daivai Vilkelytei. Ji parašė ne pažymą, o 52 puslapių žurnalistinį tyrimą ir bandė prakišti, kad tą tyrimą direktorius pasirašytų. Aš pažiūrėjęs, kad tai nėra pažyma, o kad tai yra citatos iš įvairių sovietmečio laikraščių, pasiūliau padaryti dviejų-trijų puslapių koncentratą. Garbioji žurnalistė baisiai užpyko ir pasakė, kad spaudžiame ir darome mobingą“, – tvirtino A. Jakubauskas.

Jis sakė, kad pasitaiko, jog LGGRTC bandoma pasinaudoti suvedant asmenines sąskaitas.

„Tokie paklausimai net neturėtų būti priimami, kada bandoma apdergti kažkurio žmogaus vardą“, – teigė A. Jakubauskas.

Konfliktą ne sprendžia, o gilina

Teikdama Seimui siūlymą atleisti LGGRTC vadovą Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad Seimo valdybos sudaryta darbo grupė konstatavo, jog A. Jakubauskui dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos nepavyksta užtikrinti sklandaus centro darbo.

„Centre dėl darbo atmosferos, informacijos teikimo darbuotojams ir darbuotojų teisės laisvai reikšti savo nuomonę ir įsitikinimus ribojimo yra susiklosčiusi konfliktinė situacija tarp centro generalinio direktoriaus Ado Jakubausko ir dalies darbuotojų“, – sakė ji.

Parlamento vadovė priminė, kad kovo 12 dieną iš pareigų atleista istorikė Mingailė Jurkutė. Pasak V. Čmilytės-Nielsen, darbo ji neteko iš esmės dėl pareikštos nuomonės apie centro vadovybę.

„Su centru atsisako bendradarbiauti universitetai ir Lietuvos istorijos institutas dėl dabartinės vadovybės, nes jos veikla neatitinka mokslinių standartų“, – teigė Seimo pirmininkė.

„Pastaruoju metu centro vadovybei ne tik nepavyko šios situacijos išspręsti, bet ji dar labiau paaštrėjo. Centro vadovui Adui Jakubauskui nepavyko išspręsti iškilusių problemų konstruktyviai, pasirinktas veikimo būdas tik padidino įtampą ir susipriešinimą jo vadovaujamame centre“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Dėl vadovo veiksmų ir įtampos įstaigoje į Seimą metų pradžioje kreipėsi 17 Genocido centro darbuotojų.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad po Genocido centro direktoriaus interviu Krymo totorių televizijai ATR šis pareigūnas vargiai galėtų likti vadovauti Europos Sąjungos valstybės narės institucijai.

Praėjusią savaitę interviu Krymo totorių televizijai A. Jakubauskas tvirtino, kad jo vadovaujamas LGGRTC atstovauja tradicinėms pažiūroms ir susiduria su „leftistinių pažiūrų“ grupių spaudimu. Jis taip pat sakė turintis „sveikos Lietuvos visuomenės“ palaikymą ir neabejoja, kad Seime nepakaks politinės valios jį atstatydinti.

Vėliau Lietuvos žiniasklaidai jis sakė apgailestaujantis dėl išsakytų teiginių ir teigė taip kalbėjęs dėl nuovargio.

Kai kurios organizacijos, signatarai, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyviai ragina neskubėti atleisti centro vadovo.

Pagal įstatymą, LGGRTC direktorių skiria ir atleidžia Seimas.

A. Jakubauskas centro direktoriumi paskirtas pernai vasarą.

Šis centras tiria visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžina laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą.