Nors pavojaus varpai dėl modifikuotų produktų grėsmės užsienyje skamba jau seniai, Lietuvoje į tai nekreipiama dėmesio – šiuos produktus kasdien masiškai vartoja šalies gyventojai.
Papildais maitina ir vaikus
Tuštėjančios kišenės daugelį verčia rinktis kuo pigesnius maisto produktus, o visuomeninės maitinimo įstaigos ar vaikų darželiai, mokyklų valgyklos jauniausią kartą tylomis farširuoja maistu, kuriame yra prieštaringai vertinamų genetiškai modifikuotų produktų (GMP).
Maisto produktų, kuriuose daug genetiškai modifikuotų žaliavų, pilna ir populiariausiuose Lietuvos prekybos centruose.
Tikinama, kad nedidelį kiekį modifikuotų produktų leidžia vartoti ES. Neseniai paviešintame maisto produktų, kuriuose aptikta genetiškai modifikuotų žaliavų, sąraše rikiuojasi patys populiariausi ir pigiausi maisto produktai – 22 pavadinimų augaliniai aliejai, 8 rūšių saldumynai, 6 pavadinimų margarinai, 2 pavadinimų majonezai, net greitai paruošiami makaronai ir maisto papildai.
Mokslininkai kol kas neturi vienos nuomonės dėl ilgalaikio modifikuoto maisto poveikio organizmui, tačiau viešinti tyrimų rezultatai – šiurpina.
Rapsai išžudė bites
Didelį visuomenės pasipriešinimą sukėlęs JAV bendrovės "Monsanto" bandymas masiškai auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus žlugo.
Lietuvoje padėtis – visiškai kitokia. Seimo nario Dailio Alfonso Barakausko žiniomis, Biržų rajone prieš dvejus metus keli laukai buvo užsėti kontrabanda atgabentų genetiškai modifikuotų augalų sėklų.
"Būnant Biržuose žmonės viešai prabilo, kad genetiškai modifikuoti augalai auginami iš nelegaliai įvežtų sėklų. Gyventojai pasakojo, kad prieš dvejus metus genetiškai modifikuotų rapsų laukuose žuvo visos bitės ir skruzdės. Iš tiesų genetiškai modifikuoti organizmai (GMO – red. past.) jau yra arti mūsų", – tikino Seimo narys.
Gims nevisaverčiai žmonės?
"Amerikos medikų asociacija jau kreipėsi į JAV prezidentą ir paprašė uždrausti tokius maisto produktus, kuriuose yra GMP. Medikai siekia, kad jais nebūtų šeriami ir gyvūnai. Asociacija remiasi mokslininkų išvada, kad GMP sukelia alergines reakcijas, o vartojant šiuos produktus antra karta tampa nevaisinga. Mokslininkai daro prielaidą, kad jie skatina vidaus organų irimą", – aiškino D.A.Barakauskas.
Austrų mokslininkų tyrimai įrodė, kad genetiškai modifikuoti produktai kenkia. Šio tyrimo užteko penkioms valstybėms apsispręsti uždrausti auginti GMO. Neseniai Vokietija taip pat atsisakė auginti GMO. Lenkija taip pat pareiškė to atsisakanti.
Šių produktų atėjimas į Lietuvą priklausys tik nuo teisinių formuluočių.
"Padėtis byloja, kad GMO atėjimas į šalį – visiškai tikėtinas. Net panašu į tai, kad tam atviri keliai. Kol kas ES komerciniams tikslams auginama tik viena kukurūzų rūšis. Tad lengviau uždrausti vieną konkretų augalą nei GMO apskritai. Todėl pasiūlymas Seimui paskelbti bent laikiną moratoriumą GMO Lietuvoje nesulaukė valdžios palaikymo. Kaip ir bandymas inicijuoti GMO turinčių produktų žymėjimą viešo maitinimo įstaigų valgiaraščiuose. Juk tai būtų reikalinga, kad žmogus galėtų rinktis. Kol kas sunkiai įsivaizduojama, kad prekybos centruose galėtų būti atskiri skyriai produktams, pagamintiems iš GMO turinčių žaliavų", – tikino žaliųjų judėjimo atstovas Andrius Gaidamavičius.
Latvija jau svarsto tokį nurodymą prekybininkams, kaimynai rengia įstatymo pataisas, kad būtų įvardijami atskiri regionai, kuriuose būtų draudžiama auginti GMO.
Vištoms – GMP lesalai
Šiuo metu Lietuvoje pusė visų užauginamų gyvulių šeriami GMP turinčiais pašarais, o šalies paukštynuose auginami vien tokiais lesalais lesinami paukščiai. Koks bus poveikis šių gyvūnų mėsą valgantiems žmonėms, sunku nuspėti.
Pati ES nurodo ženklinti GMP turinčius gyvulių pašarus, o štai žmonėms, valgantiems taip nupenėtus gyvulius, informacija neprieinama.
"Inicijavau pataisas, įpareigosiančias maisto gamintojus nurodyti, ar gyvuliai buvo šerti genetiškai modifikuotais pašarais. Kalbama apie žmogaus teisę žinoti ir teisę rinktis tokius produktus savo stalui", – teigė D.A.Barakauskas.
Aplinkos ministerijos Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus specialistė Neringa Šarkauskienė tikino pati valganti aliejų, pagamintą iš modifikuotų sojų ir rapsų.
"Todėl, kad jis – pigiausias. Kita vertus, jei ES leidžia, vadinasi, šis produktas saugus. Kadangi su ES turime bendrą rinką, dėl komerciniams tikslams naudojamų GMO sprendimą šalys priima bendrai. Tik dėl bandymų tikslais auginamų GMO šalis narė savarankiškai priima sprendimą. ES dešimčiai metų išduotas leidimas auginti modifikuotą kukurūzų rūšį šiuo metu persvarstomas. GMO atsisakyti gali tik tos šalys, kurių teritorijoje jis buvo augintas ir kurių šalių mokslininkai juos tyrė. Mūsų šalis – vienintelė Europoje, kuri nusistatė tokias griežtas sambūvio su augmenija taisykles. Pavyzdžiui, iki artimiausio bitininkystės ūkio GMO laukai turi būti nutolę ne mažiau nei 5 km. Atstumai tokie dideli, o šalis tokia maža, kad kažin ar čia atsiras norinčių auginti GMO tokiomis griežtomis sąlygomis", – tvirtino N.Šarkauskienė.
Šiuo metu Seimo stalčiuose tebegulinčiame Saugomų teritorijų įstatyme numatyta, kad bus draudžiama auginti GMO. Bet tik saugomose teritorijose.
"Ūkininkai turi teisę vienytis ir pagal "iš apačios" atėjusią iniciatyvą tam tikrus regionus galima paskelbti nuo GMO laisvomis zonomis. Tai žemdirbiams buvo sakyta ne kartą, jie gali nelaukti ir patys vienytis, o ne tuščiai šnekėti", – kalbėjo Aplinkos ministerijos specialistė.
Gresia gaivališkas plitimas
Iš 27 Europos valstybių net 23 pradėjo procedūras, siekdamos atsisakyti auginti genetiškai modifikuotus augalus.
"GMO atsisakanti šalis per šešis mėnesius Europos Komisijai turi įrodyti, kad tai gali pakenkti gyvajai gamtai. Europos reikalų komitetas jau pritarė Austrijos siūlymui pakeisti tris ES teisės aktus, kurie leistų pačioms šalims apsispręsti, įsileisti GMO ar ne, – neslėpė D.A.Barakauskas ir priminė: – Pasaulyje jau fiksuojami atvejai, kai modifikuoti augalai išplito į aplinką. Nuo to kenčia Japonija, Meksika. Genetiškai modifikuoti rapsai ar kukurūzai išplito į aplinką, susikryžmino su natūraliais augalais ir padėtis tapo nebevaldoma. Europos reikalų komitetas gauna informacijos, kad šalys, kurios įsileido GMO, jau griebiasi už galvos", – priminė Seimo narys D.A.Barakauskas.
Žaliųjų judėjimo atstovas A.Gaidamavičius stebėjosi, kad prieš dešimtmetį skelbta idėja, esą gentiškai modifikuotais augalais bus pamaitintos alkstančios trečiosios šalys, virto nežabota nauda bendrovėms monopolininkėms.
"Genetiškai modifikuoti augalai neaugina sėklų. Todėl ūkininkas, kartą jų įsigijęs, sėklų turės pirkti kasmet, nes užsiauginti ar pasilikti jų kitiems metams nebegalės. Tai – kaip narkotikas. Iš to pelnosi tik bendrovės, nes su jomis sudaromos nuolatinės sutartys. Išvedami ir chemikalams atsparūs augalai. Tačiau herbicidais nuolat purškiant pasėlius, atsiranda grėsmė atsirasti jiems atsparioms piktžolėms", – pabrėžė A.Gaidamavičius.
Gamtosaugininkas atkreipė dėmesį, kad prieš dešimtmetį medikų alergiškiems žmonėms rekomenduotos sojos šiuo metu gali tapti visišku nuodu.
"Skelbiama, kad 30 proc. padaugėjo alerginių ligų. Tai vyksta dėl nenatūralaus maisto. GMP tam turi didelę reikšmę, nes nemodifikuotos produkcijos jau nebeįmanoma įsigyti", – sakė A.Gaidamavičius.
Superka šalies žemes
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas pripažįsta, kad tarnyba atskleidžia vis naujus atvejus, kai bandoma į šalį įvežti maisto gaminius nuslepiant, kad juose yra gentiškai pakeistų produktų.
"Prieš trejetą metų buvome nustatę net 40 tokių pažeidimų. Pernai atlikome 453 patikrinimus ir rasti 6 GMO ženklinimo taisyklių pažeidimai. Šiemet atlikus 23 patikrinimus, nustatyta pora pažeidimų. Tačiau mes nekontroliuojame sėklų įvežimo, tai atlieka šiuo metu reorganizuojama Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba", – priminė V.Paulauskas.
Žaliųjų atstovas A.Gaidamavičius prognozuoja, kad 2011 m. leidus Lietuvoje žemę įsigyti užsieniečiams, bus dar sunkiau sukontroliuoti GMO atsiradimą.
"Jau dabar užsienio kapitalo įmonės masiškai superka žemes. Pagal laikiną žemės įsigijimo įstatymą galima įsigyti iki 2 tūkst. ha žemės, jei įmonė registruota šalyje. Vienas argumentų – esą auginant gyvulius reikalingi pašarai, ganyklos. Kas jiems uždraus auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus? Valdininkai jau pripažįsta, kad jie uždrausti negali, tačiau ir kontroliuoti nesugeba", – baisėjosi A.Gaidamavičius.
Vaikų alergologė Jolanta Savickienė tvirtino, kad šalies valdžia pirmiausia turėtų uždrausti, kad GMP nepatektų į vaikų įstaigas.
"Tokių produktų atsiradimas ant mažiausiųjų stalo yra smerktinas. Kūdikių maiste modifikuotų sojų produktai labai dažni. Niekas iki galo taip ir nepasakė, ar jie saugūs. Apie tai, kokias ligas jie gali sukelti, manau, nutylima sąmoningai. GMO įsileisti į šalį – tai tik didinti didžiųjų bendrovių pelną. Žmoniją kamuojančių alerginių ligų šaknys – genetiškai svetimas maistas", – tikino vaikų alergologė.
Modifikuoti maisto produktai, kuriais prekiaujama Lietuvoje
8 pavadinimų saldumynai:
šokoladinė plytelė "Dinastija", "Samari",
šokoladiniai vafliai "Smakdown",
saldainiai "Vkus leščiny-siurpriz",
šokoladinis kremas "Cikonella",
riešutinis tepamasis kremas "Finetti".
22 pavadinimų augaliniai aliejai:
"Brolio", "Lankų", "Sodžiaus", "Kolumbo", "Tėviškės", "Augalinis aliejus", "Dolores", "Maxima", "Optima linija", "Perla", "Karolina", "Žemaičio", "Aukselis", "Saulutė", "Omili", "Huilor", "Oilio", "Vitela", "Luccija", "Jasmine", "Caroli", "Zitos sojų aliejus".
6 pavadinimų margarinai: "Optima linija", "Aukselis", "Aima", "Lisette", "Extra", "Osrini".
2 pavadinimų majonezas: "Sodžiaus", "Provans".

Redakcijos archyvo nuotr. Laisvi: Europos žemėlapį kasmet papildo GMO atsisakiusios šalys. Lietuvos tarp jų nėra.
Naujausi komentarai