COVID-19 testų tiekėjus parenka pareigūnai? | kl.lt

COVID-19 TESTŲ TIEKĖJUS PARENKA PAREIGŪNAI?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Neseniai imta skambinti pavojaus varpais, kad daugelio COVID-19 tyrimams reikalingų medžiagų neužteks iki Kalėdų. Dėl to suskubta medžiagas pirkti neskelbiamų derybų būdu, jau pasirašytos ir pirmosios sutartys.

STT šešėlis

Šie veiksmai jau dabar sulaukia kritikos – Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nurodo, kad Viešųjų pirkimų įstatymas nenumato pirkimų patobulintų neskelbiamų derybų būdu. Ir tai jau ne pirmas atvejis, kai pirkimus organizuojanti Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) linksniuojama dėl netinkamo pirkimų planavimo.

Į VPT kritiką sureagavo ir laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jis tikina, kad COVID-19 valdyti reikiamų priemonių kiekį ateičiai sunku nuspėti dėl nuolat besikeičiančios situacijos. Anot jo, jei priemonių rezerve būtų per daug, būtų keliami klausimai dėl iššvaistytų biudžeto lėšų.

Po pavasarį skubiai įsigytų testų ir kitų reikalingų medžiagų, pasibaigus karantinui, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadai suskubo pasigirti pradėtais ikiteisminiais tyrimais, primenančiais linčo teismus.

Siekdami to išvengti, dabar NVSPL atstovai pakvietė pareigūnus dalyvauti pirkimų procese ir prižiūrėti, kad viskas būtų skaidru. Tačiau STT ir FNTT vadovai atsakomybės kratėsi ir teigė, tik galintys suteikti pagalbą. Pareigūnai tarsi tarpininkai parenka tinkamą tiekėją be jokios atsakomybės?

Lapkričio 30-ąją įvyko pirmasis patobulintų neskelbiamų derybų būdu vykęs pirkimas. NVSPL duomenimis, konkurso metu į skirtingas pozicijas sulaukta 18 pasiūlymų, kuriuos pateikė 11 skirtingų tiekėjų. Jau pasirašytos ir pirmosios sutartys. 

Medžiagų, reikalingų COVID-19 tyrimams, suskubta nupirkti patobulintu neskelbiamų derybų būdu. (freepik.com nuotr.)

Kalba, bet nedaro

Per pirmąją koronaviruso bangą visuomenininkas, verslininkas ir teisininkas Šarūnas Narbutas padėjo, kai reikėjo skubiai įsigyti trūkstamų priemonių. Dėl to jis atsidūrė STT taikinyje. Dabartinę situaciją įvertinęs vyras sako, kad istorija kartojasi – galime sulaukti dar ne vieno linčo teismo.

– Lyginant su pirmąja koronaviruso banga, kaip vyksta reikalingų priemonių, COVID-19 testų viešieji pirkimai šiuo metu? Pavasarį valstybė prašė verslo paramos. Jūs buvote vienas iš tų, kuris tuomet aktyviai dalyvavote. Ar pati valstybė tvarkosi gerai?

– Galiu remtis tik tuo, ką matau viešumoje. Šiuo metu viskas vyksta pagal įprastai taikos sąlygomis vykdomus viešuosius pirkimus, kurie užtrunka kelis mėnesius, kol viską įvertina specialistai. Kai paskelbiamas konkursas, duodamas mėnesis laiko tiekėjams pateikti siūlymų. Tačiau, kai tie siūlymai gaunami, juos vertina du, tris ar keturis mėnesius. Ir šie terminai vadinami skubiais. Negana to, kai jau išrenkama mažiausia kaina ir pasirašoma sutartis, tuomet joje dar nurodoma, kad tam tikros priemonės turi būti pristatytos per du, tris ar šešis mėnesius. Būna atvejų, kai, vienai kuriai nors kompanijai laimėjus konkursą, likusieji šį sprendimą skundžia. Tuomet vyksta teisminiai procesai, kurie vėl užtrunka mėnesius, per kurį jokių sutarčių negalima sudaryti ir priemonių neįsigysi.

Buvo viešųjų pirkimų, kurių konkursus skelbė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ekstremalių sveikatos situacijų centras, vykdytų po pirmosios bangos, kažkur gegužės mėnesį, kurie skelbti aprūpinti valstybės rezervą, o sutartys su tiekėjais pasirašytos tik rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje. Apie tai jau buvo garsiai paskelbta, kad nupirkome antbačių, apsauginių veido kaukių. Tačiau tai tik dalis priemonių, o kaip sekasi su kitomis – kombinezonais, pirštinėmis – klausimas lieka atviras.

Taip pat, NVSPL viena vertus perka testus, reagentus, terpes ir mėgintuvėlius ne tik sau. Tačiau visa tai atskirai turi pirkti ir gydymo įstaigos, kurios pačios organizuojasi viešuosius pirkimus. Kaip sekasi kiekvienai gydymo įstaigai, mes negirdime ir nežinome, todėl apie trūkumus konkrečioje gydymo įstaigoje sunku vertinti.

Valstybinė paslaptis?

– Susidaro toks įspūdis, kad, apskritai, nėra žinoma ar bent viešai neskelbiama, kiek Lietuva yra sukaupusi rezervo?

– Atskiros ligoninės priemonių rezervai yra kažkodėl valstybinė paslaptis, ir mes, visuomenė, to nežinome.

Dar pavasarį SAM ir Vyriausybė siūlė įstatymo projektą, pagal kurį atskiros savivaldybės priemonėmis turi aprūpinti sau pavaldžias institucijas, gydymo įstaigos turi rūpintis savo situacija, o tik tuomet, kai jau kažko nebeužtenka, kreiptis į valstybės rezervą.

Šis įstatymas patvirtintas lapkritį ir dar garsiai apie tai pasidžiaugta. Tačiau ką jis reiškia? O reiškia tai, kad centrinė valdžia nusimetė atsakomybę dėl apsaugos priemonių, nes jie pagal įstatymą tai padaryti įpareigojo savivaldybes ir gydymo įstaigas. Nesakau, kad šis įstatymas yra blogas – logiška, kad savivaldybės ir gydymo įstaigos pačios turi žinoti ir stebėti informaciją, tačiau kažkodėl apie tai niekas nekalba, niekas nežino, kokia situacija būtent jose, o pasakoma tik tiek, kad valstybės rezervas visko turi pakankamai, nors jis net nėra pagrindas.

Paskutinė SAM viešai skelbtina informacija apie tai, kokių priemonių ir kiek yra paskirstyta gydymo įstaigoms, buvo balandžio 21 d. Tai kodėl mes visos situacijos nematome dabar, nors kalba eina apie mokesčių mokėtojų leidžiamus pinigus priemonėms pirkti.

Prisiminkime, kad visai neseniai Prezidentas Gitanas Nausėda po susitikimo su suburta ekspertų grupe pasakė, kad reikalauja, jog būtų pateikta informacija apie visas apsaugos priemones – apie tai, kur ir kiek jų liko. Tačiau po tokio, sakykim, gan griežto Prezidento reikalavimo ir vėl stojo tyla, mes vis tiek nieko nežinome. Tai galima tik spėti, kad arba tiesiog nereaguojama į Prezidento prašymą, arba, pradėjus skaičiuoti priemonių likučius, nuspręsta nieko toliau nekomunikuoti. Kaip kovo mėnesį mes nežinojome realios padėties, taip ir dabar nežinome.

– Neseniai suburta Prezidento ekspertų grupė rekomenduoja pereiti nuo šiuo metu COVID-19 nustatyti naudojamų PGR tyrimų prie greitųjų antigeno testų.

– Atliekant antigeno greitąjį testą nereikia nei laboratorijos patalpų, ypatingos aplinkos, nereikia jokios laboratorinės įrangos, gydytojų ar laborantų. Šie testai gana aktyviai naudojami kitose Europos šalyse (su šepetėliu yra paimamas tepinėlis iš nosiaryklės, šepetėlis kelioms minutėms įdedamas į konteineriuką su tirpalu, paskui keli to tirpalo lašai užlašinami ant greitojo testo plokštelės su dviem langeliais. Per 15 min. pasirodo dvi juostelės, analogiškai kaip su nėštumo testu. Viena juostelė yra kontrolinė, kita – tyrimo juostelė. Testo interpretacija labai paprasta: dvi juostelės – tyrimas teigiamas, žmogus yra užsikrėtęs koronavirusu, jeigu atsiranda tik viena kontrolinė juostelė – neigiamas – aut. past.).

Nors auksinis standartas išlieka PGR testai, tačiau Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dabar jau rekomenduoja naudoti greituosius antigeno testus. Tokios rekomendacijos pasigirdo, kadangi testavimo apimtys labai išaugo – pavasarį per piką mūsų laboratorijos darė apie 8 tūkst. testų per dieną, o dabar matome, kad skaičius išaugo iki 13–15 tūkst. per dieną. Lietuva yra tarp penkių Europos valstybių, kurios testuoja daugiausia, tačiau tai nereiškia, kad problemų nėra. Mes matome, į kokią situaciją papuolėme – nesugebame ištirti visų per dieną gautų testų. Tyrimai atsilieka jau ne kelias valandas, o kelias ar daugiau dienų, o dėl to ir naujų atvejų atsekamumas tampa labai sudėtingas. O kuo ilgiau nežinome, kad ištirtas atvejis yra teigiamas, tuo didesnė rizika, kad toks žmogus yra grėsmė užkrėsti kitus.

Tačiau ir čia keista situacija – apie greituosius antigeno testus, apie jų reikiamybę, mes diskutuojame jau tikriausiai trečias mėnuo, tačiau jokių realių veiksmų juos pradėti naudoti nedaroma.

Daugelis Europos šalių juos naudoja, tačiau mes, net ir negebėdami suvaldyti situacijos, kažkodėl delsiame. Net jei dabar pradėtume viešųjų pirkimų procedūras, panašu, kad jų vis tiek dar ilgokai tektų laukti dėl visų įsigijimo procedūrų. O situaciją reikia spręsti čia ir dabar.

Susidaro įspūdis, kad ne tik neišmoktos pamokos po pirmosios bangos, bet rudenį atsirado ir naujų grėblių, ant kurių nenustojame laipioti.

Veikia skirtingai

– Kaip su pandemija šiandien tvarkosi Lietuva? Matome, kad naujų atvejų skaičius per dieną siekia ir po 2 tūkst., jau turėjome ir naują kiek didesnį nei 2,3 tūkst. atvejų rekordą. Bet ar tikrai viskas taip blogai?

– Ne viskas, nors per devynis mėnesius tikrai buvo galima pasiruošti geriau. Nors testavimo klausimas išlieka sudėtingas. Didėja testavimo apimtys, tačiau laboratorija nespėja visų testų patikrinti. Tiesa, galime pasidžiaugti, kad mobiliųjų punktų sistema veikia puikiai net ir labai sudėtingomis sąlygomis.

Tačiau turime žiūrėti realistiškai. Pirmąją koronaviruso bangą mes suvaldėme gerai, nes sprendimai buvo greiti, priemonės, kai jų reikėjo, buvo pristatomos greitai. Tada reikalingi testai buvo nupirkti greitai ir testavimo apimtys nesumažėjo. Žiūrint į dabartinę situaciją, yra beveik tokie patys karantino ribojimai, kokie ir buvo pavasarį, tačiau, pagal naujų atvejų skaičių, viruso plitimas nevaldomas.

Nenoriu kelti panikos, tačiau, žvelgiant į realius atvejų skaičius, kurie tenka 100 tūkst. gyventojų, mes esame beveik tame pačiame lygyje, kaip ir šalys, iš kurių pavasarį juokėmės ir sakėme, kad jie nesusitvarko – Italija, Jungtinė Karalystė ir net ta pati Amerika.

Antivakserių koziriai

– Lietuva su kitomis ES valstybėmis dalyvaus įsigyjant visas kuriamas COVID-19 vakcinas, dėl kurių derasi Europos komisija (EK). Viešai skelbiama, kad jų užteks paskiepyti 70 proc. gyventojų. Ar nebus taip, kad susipirksime daug vakcinų, tačiau nebus tiek norinčių skiepytis?

– Mano akimis, visi tie žingsniai, kurie daromi ES lygiu, yra teisingi ir protingi. Tačiau yra ir tam tikros rizikos – tiek ES, tiek Lietuva perka katę maiše. Mes kalbame apie preliminarias sutartis, kad, kai tik vakcina bus registruota, mes ją perkame.

Šioje vietoje norėčiau priminti apie tai, ką dar vasarą sakė SAM – kad Lietuva nieko pati nepirks, o lauks, ką nupirks ES. Tačiau tai dar nereiškia, kad mes vakciną gausime tuo pat metu, kaip ir, tarkim, prancūzai ar vokiečiai. Mes ją galime gauti ir po pusės metų, o laikas čia pats svarbiausias. Tai kodėl prancūzai ar vokiečiai jas gautų pirmiau? Kadangi šalia europinių sutarčių jie vis tiek derasi tiesiogiai su ta pačia kompanija. Lietuva anksčiau sakė, kad mes to nedarysime. O praėjus Seimo rinkimams, nuomonė pasikeitė ir SAM teigia, kad Lietuva pati derasi dėl vakcinų. Susiprasti prireikė beveik keturių mėnesių. Todėl tik dabar ėmus derėtis, klausimas, kada vakcinos visgi pasieks mūsų šalį.

Kitas svarbus dalykas – vakcinos efektyvumas. Kai vakcina bus įregistruota, bus tikrinamas jos saugumas. Tačiau tie saugumo duomenys bus labai preliminarūs. Nes taip, mes galime matyti, kad žmogus, turėdamas gretutinių ligų ir būdamas vakcinuotas, nenumirė, jam nepasireiškė kokių nors sudėtingų komplikacijų. Tačiau kartu negalime įvertinti, ar visi išvardyti dalykai vakcinuojant vis naujus žmones nepasireikš po metų, dvejų ar trejų. Ir va būtent tai yra antivakserių koziriai. Tačiau, grįžtant prie vakcinos saugumo, tikrai tarsi atsiduriame tarp kūjo ir priekalo – ar lauksime metus, dvejus, kol saugumo duomenys bus visiškai tikslūs, ar prisiimame tam tikrą riziką, kad su vakcinomis kas nors gali būti ne taip.

Kalbant apie tai, kada vakciną turėsime Lietuvoje, tai anksčiau buvo manoma, kad iki šių metų pabaigos. Amerika, panašu, ją tikrai iki šio termino turės, tačiau tai visai kitokia rinka, kuri vadovaujasi visai kitokiais saugumo reikalavimais. ES jokių išimčių teigia nedarysianti, ir saugumą laiko pačiu svarbiausiu kriterijumi. Todėl galima manyti, kad visiems patikrinimams, saugumui įvertinti prireiks dar metų.

Manau, kad lygtyje dėl vakcinų dar yra daug nežinomųjų. Nes ką mes žinome dabar – tai, kad vakcina suveikia, t.y., jog žmonės koronavirusu neužsikrečia, kai jie pasiskiepija. Bet mes neturime duomenų, kiek tas efektyvumas išlieka. Mes nežinome, ar žmogus, praėjus, tarkim, trims mėnesiams, pusei metų, lygiai taip pat nebegali užsikrėsti. Tačiau nepaisant viso šio sudėtingo scenarijaus, geras žingsnis tas, kad mes, kaip maža šalis, visgi nusprendėme patys derėtis su atskiromis kompanijomis.

Dabartinę situaciją įvertinęs Š.Narbutas sako, kad istorija kartojasi – galime sulaukti dar ne vieno linčo teismo. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

– Kadangi vakcinas perkame iš skirtingų tiekėjų, jas gavę pradėsime kritiškai vertinti – kad gal kažkuri veikia geriau, kažkuri ne tokia veiksminga?

– Taip tikrai bus, neišvengiamai. Iš tikro vakcinos skirtingai ir veiks, kadangi jų pagrindas nevienodas. Tačiau turėtume suprasti, kad tomis vakcinomis, kurios bus įregistruotos Europos vaistų agentūros, efektyvumu ir saugumu galime pasitikėti. ES reguliavimas, šiuo atveju, yra kone pats griežčiausias pasaulyje, griežtesnis nei kituose žemynuose, įskaitant ir JAV ar Kanadą.

Išmokta pamoka

– Pamenu, kai garsiai kalbėjote apie onkologinius ligonius ir jiems laiku neteikiamą ypač reikalingą pagalbą pirmojo karantino metu. Kokia situacija dabar?

– Šioje vietoje tikrai galiu pasidžiaugti, kad pirmosios koronaviruso bangos pamokos yra išmoktos. Pirmąją dieną, kai buvo paskelbtas antrasis karantinas, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) paklausė visų onkologinius ligonius gydančių įstaigų, ar bus ribojamos pacientų apimtys dėl karantino. Visi labai operatyviai, geranoriškai, aiškiai iškomunikavo, kad paslaugos nebus stabdomos, kad visa reikalinga pagalba yra perorganizuojama taip, kad pacientai ją gautų.

Pavienių istorijų, žinoma, pasitaiko ir jų išgirstame, tačiau net ir tuomet, kai pasigirsta, kad planinės operacijos gali būti stabdomos, onkologų bendruomenė stengiasi suteikti pagalbą onkologiniams ligoniams maksimaliomis pastangomis.

– Kas padėtų suvaldyti COVID-19 mūsų šalyje?

– Padidėjus testavimo apimtims, reikia imtis visų priemonių, kad testavimas vyktų greitai. Tai padaryti galima naudojant greituosius antigeno testus. Tuomet matytume realią padėtį, turėtume tikslius reikalingus duomenis, kurie yra svarbūs kontaktams atsekti ir neužsikrėsti kitiems asmenims.

Visuomenė turėtų grįžti prie tokios pat rimties, kuri buvo pirmojo karantino metu. Dabar matome, kad nuo suvaržymų pavargę, gal kai kuo nusivylę žmonės nelinkę laikytis rekomendacijų, o būtent jos ir padėjo, kad dar pavasarį padėtį buvo galima kontroliuoti.

Didelė dalis rezultato priklauso nuo Vyriausybės komunikavimo su visuomene, gebėjimo įtikinti, kad štai, pabūkime rimtyje kurį laiką ir tada galėsime gyventi laisviau, virusą pavyks suvaldyti. Dabartinė situacija neįtikinama, nes chaoso yra ir su statistiniais duomenimis, klystama su testavimo rezultatais, o tai didina nepasitikėjimą.

Kol kas antroji koronaviruso banga yra orientuota tik į proceso valdymą, tačiau ne į rezultatą. Būtų gerai, kad bent tie vykdomi procesai veiktų tinkamai, tačiau taip nėra. Vien tai, kad kol kas negirdime apie priemonių trūkumą, nėra joks nuopelnas. Nes mes nežinome, ar apsaugos priemonių ir testų nepritrūks metų pabaigoje, nežinome, ar žiemos šventes sutiksime be karantino.

– Praėjusią savaitę NVSPL viešai paskelbė, kad daugelio COVID-19 tyrimams reikalingų medžiagų, pagal dabartines testavimo apimtis, neužteks iki Kalėdų, todėl jos bus perkamos patobulintų neskelbiamų derybų būdu. Lapkričio 30-ąją jau vyko vokų atplėšimas, pasirašytos pirmosios sutartys. Toks sprendimas priimtas, nes kitu atveju priemonės greičiausiai būtų pristatytos tik 2021-ųjų pradžioje. Kaip vertinate tokį sprendimą? Ar jis užtikrins skaidrų priemonių pirkimą?

freepik.com nuotr.

– Sunku komentuoti, kas yra patobulintos neskelbiamos derybos, nes tai nėra teisinis terminas. Kai jos buvo nepatobulintos,  pirkimai įvyko, prekės buvo pristatomos per savaitę, bet kartu prisistatė ir specialiosios tarnybos.

Iš NVSPL vadovo viešo komentaro supratau, kad visi tiekėjai yra raginami pateikti savo siūlymus ir iš jų bus renkamasi, kas siūlys greičiausią pristatymo terminą ar geriausią kainą. Dabar ir buvusioji, ir naujoji valdžia atvirai sako, kad visi tarnautojai ar vadovai bijo dėti parašą ant sutarčių. Gerai, kad ieškoma naujų būdų, kaip įsigyti prekių per kelias savaites, o nelaukti pusės metų, kaip įprasta atvirų tarptautinių pirkimų atveju. Nes kitaip noras griežtinti karantino ribojimus gali atsirasti vien dėl to, kad priverstinai mažės testavimo apimtys. O ar tai nesibaigs linčo teismais, – parodys laikas.


Asmeninė atsakomybė

NVSPL vadovas Danas Bakša praėjusią savaitę teigė, kad kai kurių medžiagų, reikalingų tyrimams, neužteks nė iki Kalėdų, todėl šios medžiagos bus perkamos patobulintu neskelbiamų derybų būdu.

Pirkimas tokiu būdu, anot NVSPL, leis greičiau įsigyti reikalingų priemonių ir jas pristatyti gydymo įstaigoms, laboratorijoms bei mobiliesiems punktams.

Toks sprendimas, pasak laboratorijos, priimtas dėl to, kad, vykdant įprastas viešųjų pirkimų procedūras, priemonės greičiausiai būtų pristatytos tik 2021-ųjų pradžioje.

D.Bakša pakvietė dalyvauti STT ir FNTT pareigūnus lapkričio 30-ąją vykusiame vokų atplėšime ir kitose tolesnėse pirkimo procedūrose. Tačiau abi tarnybos pareiškė nedalyvausiančios pirkimų procese. Tik pažadėjo, kad gali suteikti pagalbą.

NVSPL duomenimis, lapkričio 30-ąją vykusio konkurso metu į skirtingas pozicijas sulaukta 18 pasiūlymų, kuriuos pateikė 11 skirtingų tiekėjų. Jau pasirašytos ir pirmosios sutartys.

D.Bakša teigė besiimąs "asmeninės atsakomybės dėl skaidraus ir greitesnio priemonių įsigijimo koronaviruso tyrimams".

Jis vienai svarbiausių koronaviruso situacijos valdymo įstaigų vadovauja nuo spalio mėnesio.

D.Bakša pastaruoju metu kritikavo VPI, kai, užsitęsus pirkimų procedūroms, įstaigoje buvo likę nedaug mėgintuvėlių, reikalingų testams atlikti.

Šaltinis: BNS

GALERIJA

  • Stebi: dabartinę situaciją įvertinęs Š.Narbutas sako, kad istorija kartojasi – galime sulaukti dar ne vieno linčo teismo.
Rašyti komentarą
Komentarai (12)

Nuomonė

Netiek baisus koronavirusas, kiek iš jo besipelnantys šakalai.

Cia tas S. Narbutas, kuris buvo ismastes

gerokai asmeniskai is dideles salies krizes pasipelnyti, net negarantuojant prekiu kokybes? O dabar jau, atseit, spevialiuoju liudytoju tapo ir nebus teisiamas? Skamba kaip reguliarus "patriotas" su ofsoriniais interesais tada!

Taip dirba FNTT ir STT struktūros.

FNTT ir STT struktūrose sprendžia jų vadai ką tirti ką ne .Eilinis tyrėjas negali atlikti ar baigti tyrimo jei negauna vadų sutikimo .
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS