Darbo rinkoje – naujovė: darbuotojai laukia, darbdaviai – piktinasi

Atlyginimas – tema, apie kurią kalbama puse lūpų, bet galvojama nuolat.

„Čia jų reikalas, mano reikalas, kiek aš uždirbu“, – kalbėjo praeivis.

„Žmonės komunikabilūs, jie tarpusavyje pasišneka, ir jeigu vienas daugiau gauna, iškart kiti žino“, – teigė kitas.

„Įdomu, kiek kitas uždirba dirbdamas daugiau, tada galvoji – gal reikėtų padirbėti. Iš tos prizmės tai jo, gal ir įdomu, kiek padidėtų tavo alga, jei dirbčiau tiek, kiek dirba kitas žmogus“, – tvirtino vyras.

Nuo birželio 7-osios klausti apie atlyginimą bus drąsiau. Lietuvoje įsigalios naujos skaidraus atlygio taisyklės.

LNK stop kadras

„Darbuotojai labai užsivedę, jie laukia, nes galvoja, kad turi daugiau teisių“, – sakė advokatas Artūras Tukleris.

Ministerija tikina, kad darbuotojai galės lengviau gauti informaciją apie algas.

„Kartais žmonės negali reikalauti teisingo užmokesčio, nes jie nežino, kas yra teisingas užmokestis, kiek uždirba kiti, dirbdami tokį darbą“, – teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Vita Baliukevičienė.

Europinės direktyvos tikslas – skaidrumas ir mažesni atlyginimų skirtumai. Dabar Lietuvoje vyrų ir moterų atlygis skiriasi beveik dešimtadaliu.

„Nepaisant to, kad moterys dirba beveik tiek pat, kiek vyrai, mes esame antroje vietoje pagal moterų užimtumą“, – pažymėjo V. Baliukevičienė.

P. Peleckio/ BNS nuotr.

Tačiau darbdaviams tai kvepia rimtu iššūkiu.

„Papildomas darbas, papildomas sugaištas laikas“, – teigė Darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė.

Pagal naują tvarką visos įmonės turės darbuotojus grupuoti ne tik pagal pareigas, bet ir pagal įgūdžius, atsakomybes, pastangas.

„Ar gamyba, ar IT – aš turiu sumaišyti obuolius, apelsinus, bananus į vieną vietą, kurie man yra vienodos vertės, ir jiems nustatyti tą patį režimą“, – aiškino advokatas A. Tukleris.

O darbuotojai galės reikalauti konkrečių skaičių – kiek vidutiniškai uždirba kolegos, kiek uždirba vyrai, kiek – moterys.

„Tai bus vidutinis toje pareigybių grupėje, ne visos įstaigos vyrų ir moterų“, – paaiškino V. Baliukevičienė.

P. Peleckio/ BNS nuotr.

„Darbuotojas prašo: prašau pateikti man informaciją apie vidutinį valandinį užmokestį ir grupes. Darbdavys išsitraukia iš „Sodros“ sistemos ir pateikia darbuotojui“, – sakė A. Tukleris.

Iki šiol, esą, taip nebuvo.

„Iki šiol darbo užmokestis buvo laikomas konfidencialia informacija – darbuotojas negalėjo net kitam atskleisti savo darbo užmokesčio“, – teigė V. Baliukevičienė.

Ir tai dar ne viskas. Darbuotojai galės klausti: kodėl gaunu mažiau nei kiti?

„Jeigu darbuotojas ar darbuotoja manys, kad neteisingas jos arba jo gaunamas atlygis, galbūt tai diskriminacija, galės kreiptis į darbdavį“, – nurodė Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Direktyva pasako: 5 procentų skirtumas – normalus, jei daugiau – jau kažkas, dėl ko reikia klausti, kodėl“, – pridūrė V. Baliukevičienė.

Našta pagrįsti atlyginimų skirtumus grius ne tik ant įmonės vadovo. Atsakymo darbuotojas galės reikalauti ir iš Lygių galimybių kontrolieriaus, ir iš Darbo inspekcijos.

„Tuomet būtų galima nagrinėti tokį ginčą ir darbo ginčų komisijoje“, – kalbėjo Š. Orlavičius.

Už nepagrįstai mažą atlygį grės ir baudos. Tiesa, ne tokios, kurios smarkiai įbaugintų darbdavius.

„Tos baudos – mažokos, 400–700 eurų“, – tvirtino A. Tukleris.

LNK stop kadras

Verslas sako: Lietuva tik užsidės varnelę, bet praktiškai – jokios naudos.

„Nėra didelės naujovės, kad skaidrumo direktyva totaliai viską pakeis“, – teigė A. Maldutytė.

Ir dabar darbuotojų, esą, įmonės nediskriminuoja.

„Niekas ir nesako, kad atlyginimai negali skirtis – turi būti objektyvūs kriterijai“, – pabrėžė A. Maldutytė.

Neaišku ir kiek Lietuvai kainuos įgyvendinti Briuselio norus, mat biurokratijos bus nemažai. Darbdaviai privalės atsiskaityti „Sodrai“, ši analizuos duomenis, o tada pati atsiskaitys darbdaviams.

S. Lisausko/ BNS nuotr.

„Sodra“ surinks duomenis iš draudėjų, darbdavių ir dalį informacijos pateiks viešai, o dalis informacijos apie darbo užmokestį, jų vidurkius, skirtumus bus prieinama tik darbdaviams“, – teigė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.

Verslas ragina atidėti startą. Iki jo – pusantro mėnesio, bet net Seimas neskuba ir dar nepakeitė Darbo kodekso.

„Darbdaviai negali būti pasiruošę, nes dar nėra priimti teisės aktai“, – kalbėjo A. Maldutytė.

„Šiek tiek informacijos trūksta ir „Sodrai“, kaip praktikoje bus įgyvendinta“, – nurodė M. Kozič.

Tačiau ministerija neatsitraukia – naujovės startuos laiku.

„Aš manau, kad didžioji dalis darbdavių yra pasirengę“, – apibendrino V. Baliukevičienė.