DĖL PADĖJĖJŲ STYGIAUS TEISĖJA J. VĖGELIENĖ IŠ VILNIAUS KELIASI DIRBTI Į ŠIRVINTAS

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Vėgelienė viešai per Teisėjų tarybos posėdį pareiškė, kad teisėjų padėjėjais neretai dirba reikiamos kvalifikacijos ir kompetencijos neturintys studentai. Dėl to teisėjai tenka dirbti viršvalandžius, kenčia sveikata.

Ši teisėja paprašė Teisėjų tarybos pritarti jos perkėlimui dirbti į Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus. Po ilgų atkalbinėjimų kolegos pritarė tokiam teisėjos apsisprendimai ir per pastarąjį Teisėjų tarybos posėdį patarė prezidentui perkelti teisėją J. Vėgelienę iš Vilniuje esančio teismo į teismą regione.

„Priežastys yra kelios, asmeninio pobūdžio. Kaip pagrindinę įvardinčiau savo sveikatą. Vilniaus apygardos administraciniame teisme dirbu trejus metus, kolegijose posėdžiai vyksta tris–keturias dienas per savaitę, dideli darbo krūviai, sudėtingos bylos. Nuolat reikia dirbti su reikiamos kvalifikacijos kompetencijos neturinčiais padėjėjais, studentais, kurie neturi ne tik kompetencijų, bet ir reikiamos kvalifikacijos. Esant tokiai situacijai, nuolat reikia dirbti viršvalandžius, o mano sveikata jau to neleidžia“ ,– per Teisėjų tarybos posėdį sakė J. Vėgelienė.

Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė stebėjosi, kad teisėja nori grįžti karjeros keliu atgal.

55 metų J. Vėgelienė Vilniaus universitete yra įgijusi teisininko kvalifikaciją, 1993 metais ji dirbo referente Vyriausybės aparate, paskui trejus metus Seime – vyresn. konsultante, 1996–2000 metais buvo teisėjo padėjėja Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

2000-aisiais ji pradėjo dirbti Vilniaus miesto apylinkės teisme, nuo 2017 metų ir iki šiol yra Teisėjų garbės teismo narė.

Nuo 2019 metų ir iki šiol I. Vėgelienė dirba Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Prezidento patarėja teisės klausimais Inga Žukovaitė per Teisėjų tarybos posėdį pripažino, kad teisėjos prašymas reiškia, jog ji nori dirbti pakopa žemesniame teisme.

„Toks prašymas yra galimas, turi teisę prašyti, prezidentas prašo patarimo dėl skyrimo į Širvintų rūmus“, – sakė I. Žukovaitė.

Kai kurie teisėjai ragino kol kas nebalsuoti, palaukti, atidėti klausimo svarstymą kitam  posėdžiui, nes nėra taip paprasta teisėjui padaryti karjerą.

„Labai sudėtinga situacija su teisėjų padėjėjais, dabar neturiu nuolatinio padėjėjo, prieš tai dirbau su studente, labai sudėtinga padėtis, turbūt žinote“, – kalbėjo J. Vėgelienė.

Kolegos jai sakė, kad teisme Širvintose kol kas dirba du padėjėjai ir trys teisėjai.

Teisėjų tarybos narė Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Diana Butrimienė negailėjo gerų žodžių kolegei, kurią pažįsta daugiau nei 20 metų.

„Su stipriomis vertybėmis, žino, kas yra teisingumas ir kaip jis vykdymas, atidėkime šį klausimą“, – ragino D. Butrimaitė.

Kiti kolegos J. Vėgelienę ragino pagalvoti apie kelionės išlaidas, važinėjant dirbti  iš Vilniaus į Širvintas ir atgal – į abi puses daugiau nei 80 kilometrų.

Tačiau J. Vėgelienė paaiškino, kad dabar į darbą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, esančiame sostinės centre Žygimantų gatvėje, iš savo namų ji važiuoja valandą, o Širvintas pasiekia per 25 minutes.

Pastaruoju metu teismuose ypač dažnai keliami darbo užmokesčio dydžio, personalo kvalifikacijos klausimai. Pareigas paliekantys teisėjai viešai kelia klausimus dėl darbo užmokesčio, likę dirbti dėl algų pradeda bylinėtis su valstybe.

Neseniai vykusiame Teisėjų visuotiniame susirinkime priimta rezoliucija, kad jau daugelį metų teismų sistemos finansavimas yra kritiškai nepakankamas ir ženkliai mažina teisėjo profesijos patrauklumą, todėl verčia rinktis kitą profesinę veiklą, teismai susiduria su teisėjų ar teismo personalo trūkumu, lėšų nepakankamumu atsiskaitant už teisingumo vykdymui būtinas paslaugas.

Po 2019 metų neskirta lėšų teismų personalo atlyginimų koeficientams didinti, todėl jų atlyginimas artėja prie minimalios mėnesinės algos.

Rezoliucijoje nurodoma, kad teisėjų ir kitų teismų darbuotojų darbo užmokestis turi atitikti jų profesinę kvalifikaciją, atsakomybę, viešąsias pareigas ir užtikrina pareigų orumą, o darbo užmokesčio augimas garantuojamas kylant šalies ekonomikai.