DISKUSIJA APIE REAGAVIMĄ Į HIBRIDINES GRĖSMES: KAS BUS, JEIGU PROTESTUOTOJAI UŽIMS MINISTERIJAS?

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį su ekspertais ir atsakingų institucijų pareigūnais diskutavo dėl Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ir jos atsakomybėje esančių struktūrų veiklos, valstybei susiduriant su hibridinėmis grėsmėmis. NSGK nariai, įvertinę hibridinių grėsmių potencialą, vieningai nutarė Vyriausybei pasiūlyti didinti finansavimą VRM statutinių įstaigų veiklai.

Kaip posėdyje teigė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, VRM sistemos pareigūnai, kilus hibridinėms grėsmėms, atsiduria priešakinėse linijose.

„VRM sistemą reikia suvokti ne tik kaip teisėsaugos institucijas, bet ir kaip saugumo ir netgi gynybos institucijas. Todėl siūlome suplanuoti ir padidinti asignavimus VRM valdymo srities statutinių įstaigų veiklai 2022 metais“, – teigė politikas.

Tuo tarpu Seimo komiteto posėdyje dalyvavęs Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis pasiūlė įvertinti ir esamą sprendimų priėmimo logiką, kai valstybė susiduria su iššūkiais, galimai dar tik turinčiais hibridinių grėsmių pobūdį. Pasak jo, tokiais atvejais būtų kur kas efektyviau, jei sprendimus, reaguojant į valstybės mastu neišsikleidusias įtampas, būtų galima priimti ne politiniu, bet instituciniu lygmeniu. 

„Labai svarbu, kad tokiuose minkštuose klausimuose nereikėtų – čia pamąstymui – sprendimų priėmėjams, politikams... kad nereikėtų jų įsikišimo priimant sprendimą“, – NSGK posėdyje svarstė M. Akelaitis.

Viešosios policijos valdybos viršininko teigimu, kur kas efektyviau būtų, jeigu į kilusias hibridinio pobūdžio grėsmes galėtų pirmiausia reaguoti ne politikai, bet atsakingų institucijų pareigūnai. Tokiu būdu, leido suprasti pareigūnas, tarsi būtų sumažinta rizika valstybei patirti „visuomenės pasitikėjimo eroziją“. O būtent tai gali būti hibridinių atakų pirminis tikslas.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

„Mes manome, kad reikėtų per simuliacijas (...) identifikuoti tas vietas, kuriose būtų tikslinga deleguoti sprendimų priėmimą ne politinio lygmens sprendimo priėmėjams, o institucinio arba taktinio lygmens. Tokiu metu atsirastų galimybė, kad tas pasitikėjimas valstybe patirtų mažesnę eroziją“, – teigė jis, prisimindamas 2018 metų įvykius, kai protestuojantys mokytojai užėmė Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją.

Jo teigimu, jeigu sprendimus panašioms krizėms suvaldyti turi priimti politikai, situacijos suvaldymas tampa sudėtingesnis.

„Švietimo ir mokslo ministerijos užėmimas, kai apsigyveno protestuojantys mokytojai, ten reikėjo jau tam tikro vadovo sprendimo, kad tuos mokytojus pašalintų. Bet mes, kaip praktikai, keliame klausimą: kas bus jei 2-3 ministerijose įsitaisys kažkokie protestuotojai ir kaip kis pasitikėjimas valstybe bei institucijomis, nes vėl reikia politinio lygmens sprendimo priėmėjo, kad juos iš ten pašalintų“, – sakė M. Akelaitis.

„Suprantame, kad institucijos gali neproporcingai pasinaudoti tais įgaliojimais, tačiau jei mes kalbame apie hibridą (hibridinę grėsmę – ELTA), tai kai jis išvirs į visiems suvokiamą grėsmę – tuomet jau yra ir vėlu, ir sunku reaguoti“, – teigė pareigūnas.

NSGK pirmininkas savo ruožtu apibendrinamas  Viešosios policijos valdybos viršininko svarstymus pažymėjo, kad į išsakytas pastabas tam tikru lygiu reaguojantys sprendimai jau yra pakeliui.

„Reikalai pajudėjo į priekį dėl integruotos krizių valdymo sistemos. Rengiami įstatymo projektai, kur atsiras vienas integruotas krizių valdymo mechanizmas su centru prie Vyriausybės, su analitiniais, prognostiniais gebėjimais ir su sprendimų priėmimo svoriu“, – sakė L. Kasčiūnas.