G. LANDSBERGIS: VALDŽIOS PRIIMTUOSE SPRENDIMUOSE DAUG CHAOSO IR NEPASIRUOŠIMO

„Vienas – įvežtinis. Dar vienas yra prekybos centro „Rimi“ darbuotojas, tačiau apie šį atvejį jau vakar minėjau, o trečiasis yra Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro darbuotojas“, – sakė NVSC Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė.

„Dėl Psichikos sveikatos centro – į vietą išvyko specialistai, aiškinasi situaciją“, – pridūrė ji.

Anot NVSC atstovės, taip pat vienas koronaviruso atvejis nustatytas Kaune, kur infekcine liga užsikrėtė Kauno klinikinės ligoninės gydytojas. 

Vėliau antradienį vykusioje Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) konferencijoje R. Lingienė pridūrė, kad gydytojas taip pat dirba ir Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinyje, tačiau šioje įstaigoje jis nesilankė nuo karantino paskelbimo pradžios, kai buvo atšauktos planinės operacijos.

R. Lingienė informavo, kad šis gydytojas sąlytį turėjo su 30 pacientų ir devyniais sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojais.

Konferencijoje specialistė pateikė daugiau informacijos ir apie įvežtinį atvejį. R. Lingienė teigė, kad tai – įvežtinis atvejis iš Norvegijos. Asmuo į Lietuvą atvyko iš Rygos oro uostą, sieną kirto per Saločių punktą.

Naujausiais antradienio NVSC duomenimis, Lietuvoje iš viso patvirtinti 1639 užsikrėtimo koronavirusu atvejai.

Tebeserga 401 užsikrėtusysis, pasveiko – 1165.

Nuo COVID-19 mirė 65 žmonės, dar aštuoni susirgusieji mirė dėl kitų priežasčių.

Parlamentaro įsitikinimu, toks aptarimas būtinas, atsižvelgiant į vos prieš kelis mėnesius įvykusį milžinišką ekologinį skandalą.

„Nerimą kelia tai, kad bendrovė „Grigeo Klaipėda“, be pateikto prašymo atnaujinti taršos leidimus, kol kas neatliko jokių realių papildomų veiksmų, kurie užtikrintų, kad vanduo bei aplinka tikrai nebūtų teršiama. Todėl labai svarbu įsitikinti, kad taršos leidimų atnaujinimas būtų įvykdytas laikantis aukščiausių aplinkosaugos standartų. Neturime jokios teisės leisti pasikartoti praeities klaidoms”, – pranešime cituojamas S. Gentvilas.

Parlamentaras atkreipia dėmesį į tai, kad prokuratūra kol kas nepanaikino bendrovei valymo įrenginių arešto ir neleido jų rekonstruoti, taip pat „Klaipėdos vanduo“ nepratęsė gegužės 15 dieną nutrūkusios nuotekų valymo sutarties.

Taršos neįtaria

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas tikino, jog pranešimą apie kritusias žuvis gavo pirmadienį.

"Pranešta, kad ties Kairių gatve, Kuršių marių pakrantėje, yra kritusių žuvų. Važiavau pats apžiūrėti situaciją tiek pirmadienio vakarą, tiek antradienio rytą. Per naktį nepadaugėjo žuvų, panašu, jog kai kurios ten kritusios dar prieš savaitę" – aiškino V.Marozas.

Kol kas įtarimų, jog žuvys gaišta dėl kažkokios taršos išmetimų į vandenį, nėra.

Specialistai įtaria, jog žuvų kritimą paskatino suvešėję melsvadumbliai.

"Kol kas įtarimų, jog žuvys gaišta dėl kažkokios taršos išmetimų į vandenį, nėra. Nors vandens tyrimus prašysiu atlikti. Nepanašu, jog priežastis – teršalai. Nors žmonėms dabar tai labai aktualu ir skaudu. Kiekvieną pavasarį pasitaiko melsvadumblių suvešėjimų. Vienais metais pasitaiko gausesni žuvų kritimai, kitais metais – mažesni", – aiškino V.Marozas.

Aplinkosaugininkai pastebėjo, jog daugiau kritusių žuvų pastebėta žemyniniame marių krante.

"Vyravo vakarų vėjai. Vaizdas nėra geras. Kadangi vėjai sunešę žuvis į vieną kranto pusę, žmonėms kyla nemalonus įspūdis", – pastebėjo V.Marozas.

Vitalis Marozas. Vytauto Petriko nuotr.

Masiškai krenta karšiai

Jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė kėlė dar vieną versiją, kodėl krenta žuvys.

"Kiek mačiau, šiemet kritusių žuvų tikrai yra daug. Tačiau tarp jų daugiausiai yra karšių. Tai yra dviejų metų amžiaus karšiai. Bet jie tokie išsekę ir liesi, kad panašu, jog vis tik žuvys sunkiai išgyveno žiemą, nors jos ir nebuvo. Kritę karšiai, panašu, nesimaitino kelis mėnesius. Sunku nuspėti, kokios priežastys tai lėmė. Arba jie buvo prisirinkę ligų, arba jiems nepavyko išgyventi žiemą, nors ji buvo šilta. Gali būti, jog žuvys rudenį nespėjo įmisti", – pastebėjimais dalijosi R.Dailidė.

Muziejaus biologas kritusių žuvį tikino radęs net ir jūros pakrantėje.

"Srovės jas išneša pro uosto vartus į jūrą. Vadinasi, kritusių žuvų bus ir paplūdimiuose. Tai nėra kuo nors ypatinga situacija, pavasarinių kritimų pasitaiko, tačiau po įmonės "Grigeo" skandalo aš atidžiai stebiu situaciją ir man labai įdomu, kas bus šiemet", – kalbėjo R.Dailidė.

Badas – dėl šilumos

Gamtininkas aiškino, jog melsvadumblių suvešėjimui nebūtinai reikia šilto vandens.

"Jiems reikia saulės ir maisto medžiagų. O saulės šiomis savaitėmis buvo. Tačiau pats vanduo dar yra labai šaltas, žuvys nesimaitina. Tai reiškia, kad jos yra nusilpusios. Tačiau situacija labai paradoksali – ką tik stebėjome tiek pamaryje, tiek nerijoje didžiulius uodų trūklių spiečius. Atrodytų, žuvims tai galėjo būti puota, visos marios buvo pilnos uodų trūklių lervų, bet žuvys nesimaitino, nes buvo šalta. Marios neįšilusios", – sava įžvalga dalijosi R.Dailidė.

Jis prisiminė, jog prieš keletą metų krantus buvo nukloję ešerių kūnai.

"Tada tai reiškė, jog ešeriai išneršė ir buvo nusilpę. Šiemet nematyti jų tarp kritusių žuvų, spėju, kad bus visai sėkmingai išneršę", – mano R.Dailidė.

2011 metais jūros pakrantėje buvo rastos tonos kritusių brėtlingių.

„Šio apdovanojimo tikslas buvo pagerbti ne tik medikus. Yra žmonių, kurie medikams padeda, nebūdami medikais, – tai savanoriai, kurie budi karštojoje linijoje, yra kiti žmonės, kurie prisideda šitoje situacijoje, kariai. Jiems neturime atskirų savų apdovanojimų, nes mūsų (Sveikatos apsaugos ministerijos medaliai – BNS) teikiami specifiškai tik medikams. Dėl to atsirado idėja sukurti atskirą apdovanojimą“, – antradienį Seime žurnalistams sakė A. Veryga.

Jis tvirtino naują apdovanojimą sugalvojęs būtent šiai ypatingai – kovos su koronavirusu – situacijai prisiminti.

„Kadangi tai šalies ir žmogaus gyvenime yra išskirtinis įvykis, tai turėti kokį nors simbolinį dalyką, kuris primintų tą laiką ir būtų simbolinė padėka, manau, kad yra visai gražu ir įdomu, bet tai nėra jokia prievarta. Žmonės, kurie jų nenori, niekas jiems prievarta nesegs ir neteiks“, – teigė ministras.

Šio apdovanojimo tikslas buvo pagerbti ne tik medikus. Yra žmonių, kurie medikams padeda, nebūdami medikais.

Anot jo, ministerija prašys, kad įstaigos ir organizacijos nominuotų savo žmones apdovanojimui.

„Gausime pasiūlymus, matysime, ar galime išpildyti visus norus, ar ne, ar reikės papildomai ženklų užsakyti“, – teigė A. Veryga.

Šiuo metu pagaminta apie 570 apdovanojimų.

Minėtą medalį praėjusią savaitę savo „Facebook“ paskyroje A. Veryga pranešė sukūręs pats, nes šiemet dėl pandemijos nebuvo galima surengti tradicinės Mediko dienos minėjimo.

Jis teigė su komanda ieškojęs, kokius apdovanojimus siūlo gamintojai, bet neradęs nieko tinkamo.

„Tad vieną vakarą, likęs po ilgai trukusios darbo dienos, nupiešiau keletą eskizų. Į juos sudėjau medikams gerai žinomus simbolius – lazdą apsivijusią gyvatę. Atrinktas eskizas buvo pateiktas dizaineriams. Na, o šią savaitę mus pasiekė ir galutinis produktas!“ – pranešė ministras.

„Finansiškai 2019 metai buvo kaip niekad geri, augo pagrindinių ir kitų veiklų pajamos, pagal bendrovei akcininko keliamus ekonominius rodiklius viršijome beveik visus lūkesčius“, – sakė Vaidas Ramanauskas, bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“ generalinis direktorius.

Pernai KAP pasiekė rekordinę 9 153 016 eurų apyvartą ir uždirbo 248 207 eurų grynojo pelno. Taip pat 2019 m. bendrovė atnaujino transporto priemones – miesto keleivių pervežimui įsigijo 18 naujų ekologiškų dujinių ir 2 elektrinius autobusus, laimėjo konkursus uostamiesčio gatvių valymui ir privežamiesiems priemiesčio maršrutams, kurių aptarnavimui irgi įsigyti nauji mažieji 23 vietų autobusai.

„Esame ne tik savivaldybės kontroliuojama, bet ir į miesto bendruomenės lūkesčius įsiklausanti įmonė. Todėl nesiekiame tik maksimalaus pelno. Pavyzdžiui, investuoti į naujus dujinius ar elektrinius autobusus bendrovei nėra ekonomiškai naudinga, tačiau visi žinome, jog transportas yra vienas iš didesnių miesto oro teršėjų, todėl perkame naują brangią, bet ekologiškiausią techniką“, – aiškino V. Ramanauskas.

Vadovas akcentavo, jog, nepaisant prastų šių metų pradžios tendencijų, bendrovė laikosi stabiliai ir tikisi sėkmingo vasaros sezono. Nors akivaizdu, kad dėl kruizinių laivų atšaukimo ir sustabdytų kelionių į užsienį autobusų nuomos rinka šiemet bus labai menka, vilties teikia atsigaunantis tarpmiestinių pervežimų sektorius. Kaip ir pernai, KAP vėl laimėjo „Lietuvos geležinkelių“ sezoninės paslaugos konkursą keleivių pervežimui į Palangos ir Neringos kurortus.

Pagal daugiametes tendencijas KAP finansiškai pelningiausi būna 2 ir 3 ketvirčiai. Per 1 šių metų ketvirtį bendrovė patyrė daugiau nei 104 000 eurų nuostolį.

Bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“ 2019 m. veiklos faktai:

· KAP aptarnavo 19 miesto, 5 priemiesčio, 23 tolimojo susisiekimo ir 3 tarptautinius maršrutus.

· Bendrovės autobusų parką sudarė 125 autobusai, kurių vidutinis amžius – 9 metai.

· 2019 m. bendrovės autobusų rida – 8,686 mln. km (2018 m. – 8,374 mln. km).

Pasak R. Lingienės, gydytojas taip pat dirba ir Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinyje, tačiau šioje įstaigoje jis nesilankė nuo karantino paskelbimo pradžios, kai buvo atšauktos planinės operacijos. 

R. Lingienė informavo, kad šis gydytojas sąlytį turėjo su 30 pacientų ir devyniais sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojais. 

„Iš tiesų ledai yra perkami ištisus metus, žinoma, mažiausi pardavimai būna žiemą – gruodžio mėnesį. O štai didžiausius pardavimus pastebime nuo balandžio iki rugsėjo, tai rodo paskutinių penkerių metų duomenys“, – dalijasi „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Beje, įdomu tai, kad 2019 m. ledų parduota keliais procentais mažiau nei 2018 m. O 2018 m., palyginti su 2017 m., ledų pardavimai išaugo net 29 proc. Pernai viso parduota virš 38 mln. porcijų ledų.

„Pernai populiariausi buvo ledai puodelyje be augalinių riebalų, ledai ant pagaliuko be augalinių riebalų bei ledai puodelyje su augaliniais riebalais. Veganiški ledai mūsų asortimente atsirado prieš kelerius metus, tačiau matome, kad jų pardavimai jau spėjo išaugti“, – priduria V. Drulienė.

O štai „Maximos“ maisto gamybos ekspertė Brigita Baratinskaitė dalijasi nesudėtingu, tačiau išskirtiniu ledų receptu.

Braškiniai ledai su mėtomis, šokoladiniu glaistu ir riešutais

Jums reikės:

– 2 puodelių pieno;

– 2 puodelių riebios grietinėlės;

– 100 ml grietinėlės;

– 1 puodelio cukraus;

– žiupsnelio druskos;

– 2 puodelių trintų braškių;

– saujos metų lapelių;

– 200 g pieniško šokolado;

– saujos migdolų.

Visus ingredientus, išskyrus šokoladą ir riešutus, sudėkite į dubenį ir gerai išplakite iki vientisos masės. Sudėkite į ledų aparatą ir sušaldykite. Jei ledų aparato neturite, ledų masę sukrėskite į indrą, tinkamą laikymui šaldymo kameroje. Kas pusvalandį masę pamaišykite, šitaip joje bus mažiau ledo kristalų. Indą geriau rinkitės plastmasinį, jame ledai stings tolygiai.

„Migdolus susmulkinkite, paskrudinkite įkaitintoje sausoje keptuvėje. Dubenyje virš garų vonelės ištirpinkite šokoladą ir grietinėlę. Ledų rutuliukus patiekite dubenėlyje, užpylę tirpdytu šokoladu ir apibarstę skrudintais migdolais. Skanaus!“, – dalijasi B. Baratinskaitė.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Laura Valauskienė BNS sakė, kad pranešimas apie gaisrą antrajame Aukštaičių gatvėje esančio devynaukščio namo aukšte buvo gautas maždaug pusę dvylikos.

Pasak L. Valauskienės, 11.39 iš buto buvo išvesta senyvo amžiaus moteris, ji perduota medikams.

Ugniagesiai gaisrą likvidavo gana greitai, bute apdegė lova ir namų apyvokos daiktai. 

„Airbus“ atsiuntė 11 ekspertų komandą, kurie suteiks techninę pagalbą Orlaivių nelaimių tyrimo tarnybai“, – sakė oro linijų „Pakistan International Airlines“ (PIA), kurių lėktuvas praeitą savaitę sudužo Karačyje, atstovas Abdullah Hafeezas Khanas.

Jo teigimu, PIA padės „tarnybai ir „Airbus“ komandai nustatyti tikrą sudužimo priežastį“.

Ekspertai taip pat apžiūrės oro uostus ir lėktuvo sudužimo vietą. Atvykusiems ekspertams bus perduoti ir lėktuvo savirašiai.

„Airbus A320“ orlaivis penktadienį sudužo mėgindamas nusileisti Karačyje. Lėktuvu skrido iš viso 99 žmonės, dviem iš jų pavyko išgyventi katastrofą. Nors nukritęs lėktuvas apgadino daugiau nei 20 pastatų, nežuvo nė vienas juose buvęs žmogus.

Vienas iš dviejų nelaimę išgyvenusių vyrų Muhammadas Zubairas vietos televizijai sakė, kad pirmasis lėktuvo bandymas nusileisti nepavyko, o nelaimė įvyko bandant leistis antrą kartą.

Pakistano premjeras Imranas Khanas nurodė tyrėjams kuo skubiau nustatyti katastrofos priežastis. Jo vadovaujama Vyriausybė taip pat suteiks pinigines kompensacijos žuvusiųjų šeimoms ir dviems išgyvenusiems vyrams.

Pakistanas gegužės 15 d. atnaujino vidaus skrydžius. Tarptautiniai skrydžiai yra uždrausti iki gegužės pabaigos.

„Biuras biurui nelygu, jeigu biure žmonės dirba tie, kurie kiekvieną dieną bendrauja, tai yra kolektyvas, kuris matosi kiekvieną dieną, nelabai ir būtinybė yra tokiam kolektyve kaukes dėvėti, nes žmonės bet kokiu atveju nuolat susitinka“, – Seime žurnalistams antradienį teigė A. Veryga.

Visgi sveikatos apsaugos ministras akcentuoja, kad biuruose, kuriuose aptarnaujami klientai, veido kaukes dėvėti vis dar reikia.

„Bet jeigu tai yra klientų aptarnavimas, tai taip, nes tokiu atveju žmogus bendrauja, daug kontaktų, kurie jiems nėra įprastiniai, nėra tinkami, tada ta logika išlieka. Ir ten, kur yra aptarnavimas, kol kas kaukių reikalavimas išlieka“, – akcentavo ministras.

A. Veryga taip pat atkreipia dėmesį, kad kaukes visuose biuruose rekomenduojama dėvėti rizikos grupėms priklausantiems asmenims.