PENSIJOS Į NAMUS: KAIP ĮSITEIKTI RINKĖJUI?

Kas trečiam Lietuvos pensininkui pensija yra atnešama į namus. Per metus valstybei tai kainuoja 8 mln. eurų. Per dešimtmetį susidaro įspūdinga suma, kurią apmoka "Sodra" kitų pensininkų sąskaita. Šios ydingos praktikos jau ne vienerius metus siekiama atsisakyti, tačiau tam įnirtingai priešinasi politikai, ypač prieš rinkimus.

Įpročio kaina – 8 mln. eurų

Šių metų pradžioje Lietuvoje pensijas gavo apie 600 tūkst. gyventojų.

Iš jų apie 200 tūkst. žmonių jos įteikiamos "į rankas", taigi kas trečias senjoras pensijas gauna į namus grynaisiais pinigais.

Pagal nuostatas, pensijos į namus gali būti pristatomos asmenims, sulaukusiems 80 metų, neįgaliems arba tiems, kuriems reikalinga nuolatinė slauga, taip pat gyvenantiems vietovėse, kur nėra prieinamos finansinės paslaugos, bei tiems, kurie pensijų į namus pristatymo būdą buvo pasirinkę iki 2009 m.

Ši paslauga pensininkams nemokama.

Tačiau realiai nieko nemokamo nebūna, todėl pensijų išnešiojimą apmoka "Sodra" ir tai vien pernai kainavo apie 8 mln. eurų.

Kitaip tariant, pensijų pristatymas į namus kainuoja apie 1 proc. išmokamos sumos, o atsiėmimas mokėjimo įstaigoje, tai yra banke – apie 0,5 proc. sumos.

Paslauga turi būti apmokestinta

"Pensijų išnešiojimo į namus įpročiai yra dar nuo sovietmečio. Mano nuomone, į socialinio draudimo funkcijas pinigų nešiojimas į namus tikrai neįeina. Antra, yra be galo rizikinga nešioti grynuosius pinigus. Ir jei tai yra socialinė paslauga, ji turi būti apmokama iš kitų šaltinių", – mano buvęs ilgametis "Sodros" Klaipėdos skyriaus vadovas Valdemaras Anužis.

Esą draudimo kompanijai, kokia yra "Sodra", nuolat užkraunamos socialinės funkcijos.

V.Anužio teigimu, jei žmogui nėra jokio kito būdo, kaip tik gauti pensiją į namus, ji turėtų būti apmokama iš valstybės biudžeto.

Pensijų išnešiojimo nėra niekur ES, tik Lietuvoje ir Rumunijoje, čia mes ir esame broliai.

"Pažiūrėkime, kaip yra kitose šalyse. Pavyzdžiui, Estijoje nuo pat nepriklausomybės pradžios – nori gauti pensiją į namus, susimoki 15 eurų ir atneš. O pas mus ši paslauga atliekama visų kitų sąskaita. Pas mus yra švaistomi pinigai. Pensijų išnešiojimo nėra niekur ES, tik Lietuvoje ir Rumunijoje, čia mes ir esame broliai", ˜– nevyniojo žodžių į vatą V.Anužis.

Palanga naudojasi bankomatais

Sprendžiant pagal duomenis, kiek senjorų ir kokiose savivaldybių administruojamose teritorijose gauna pensijas į namus grynaisiais pinigais, galima manyti, jog jauniausi, inovatyviausi ir sveikiausi senjorai gyvena Palangoje.

Nes būtent šiame kurorte tik beveik 9 procentai arba 611 pensininkų gauna pensijas į namus, kiti moka naudotis bankomatais.

Panašūs skaičiai ir Kaune bei Kauno rajone, kur pensijų namuose sulaukia 12,5 proc. senjorų.

O štai Klaipėdoje tokių pensijų gavėjų yra per 20 proc. (17 342 asmenys), Klaipėdos rajone – 31,39 proc., Šilutėje – 30,68 proc., Kretingoje – 35 proc.

Vidutiniškai kas ketvirtam Klaipėdos regiono pensininkui pensija pristatoma į namus.

Klaipėdos mieste pensijų išnešiojimas per mėnesį kainuoja 23,4 tūkst. eurų. Šilutėje – 9,2 tūkst. eurų, Kretingoje – 7,9 tūkst. eurų, Palangoje – 900 eurų.

Iš viso Klaipėdos regione per mėnesį pensijų išnešiojimas "Sodrai" kainuoja 42 tūkst. eurų, o per metus – net 420 tūkst. eurų.

Nors, pavyzdžiui, Kaune pensijų gavėjų yra beveik perpus mažiau nei Klaipėdoje, pensijų pristatymo paslauga per pastaruosius 12 mėnesių Kauno mieste ir Kauno rajone kainavo 615 tūkst. eurų.

Tai yra trečdaliu daugiau nei Klaipėdos regione.

Nešiojasi tūkstančius eurų

Šios įspūdingos sumos, kurias "Sodra" kas mėnesį moka už pensijų išnešiojimą į namus, galėtų būti panaudojamos pensijoms kelti, mano buvęs "Sodros" Klaipėdos skyriaus vadovas V.Anužis.

Neabejojama, jog tikrai ne visi asmenys, kurie pareiškė norą, kad pensijas jiems atneštų grynaisiais pinigais ir įduotų į rankas namuose, yra tokie ligoti bei seni, jog jiems reikėtų tokios paslaugos.

Neretas atvejis, kai atėjęs pensijų išnešiotojas kliento namuose neranda.

Vadinasi, pilietis yra vaikštantis, tad kyla klausimas, kodėl jis negali pats pensijos pasiimti iš banko?

"Būdavo tokių keistų žmonių, kurie, sužinoję, kad jų kaimynui į namus pensiją atneša, užsimanydavo, kad ir jiems atneštų, nors jiems tokia paslauga nepriklauso. Tada jie užversdavo skundais "Sodros" valdybą ir dėl šventos ramybės jiems būdavo nuolaidžiaujama. Saugumo prasme tai yra pats nesaugiausias būdas gauti pensiją. Įsivaizduokite, žmogus be apsaugos nešioja grynuosius pinigus. Grynųjų pinigų išnešiojimas niekada nebus saugesnis už banko kortelę. O jau kam tikrai būtinai reikia, tesusimoka, ir jiems atneš į namus", – siūlė V.Anužis.

"Sodros" Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis patvirtino, jog "Sodra" pensijų pristatymo į namus paslaugą perka per viešuosius pirkimus.

"Paslaugos teikėjas įsipareigoja pensijas išmokėti visiems pagal suderintą grafiką ir prisiima paslaugos teikimo rizikas, todėl klausimai apie draudimą turėtų būti teikiami paslaugos teikėjams. Pati "Sodra" grynųjų pinigų neturi", – teigė S.Jarmalis.

Latviai ir estai racionalesni

Dienraščio žiniomis, "Sodros" valdyba ne kartą bandė kelti pensijų išnešiojimo klausimą, bet parlamentarai buvo kategoriški ir dažniausiai tas jų gerumas rinkėjams sustiprėdavo prieš rinkimus.

"Ar įsivaizduojate šių pinigų taškymo lygį? Ar tikrai tai yra socialinė funkcija? Ar tikrai tai yra būtinybė? Ar tikrai žmogus kitais būdais negali gauti tos pensijos, tik – į namus? Klausimų labai daug. Kodėl latviai ir estai tą klausimą išsprendė iš karto? Nes tai – ne katalikiški kraštai, ten elgiamasi racionaliai. O juk iš visų Baltijos šalių mes buvome geriausioje startinėje pozicijoje", – įsitikinęs V.Anužis.

Tačiau Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės pavaduotojas, "valstietis" Tomas Tomilinas nemano, kad tokia paslauga yra per brangi.

"Esu šalininkas, jog nereikia taikyti įvairių šoko terapijų. Jeigu žmonės turi lūkestį tokios socialinės paslaugos, kurią jie gaudavo ilgą laiką, mes nieko nekeisime. Neversime tų žmonių naudotis bankais, jeigu jie nenori. Ir tai yra socialinė paslauga, kuri yra būtina. Mažinti socialinių standartų mes pagrindo neturime. O juos riboti reikėtų labai rimtų argumentų ir tikrai ne labiausiai pažeidžiamų žmonių sąskaita. Kiek žmonėms reikės, tiek mes teiksime tą paslaugą", – tikino T.Tomilinas.

Politikas pabrėžė, jog Seimo valdantieji tuo klausimu jokių pokyčių daryti neketina, nepaisant to, kad tai brangu, bet esą socialiai teisinga.

Pinigus saugo pagalvėse

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, konservatorius Rimantas Jonas Dagys irgi mano panašiai.

"Šitas klausimas iškyla jau ne pirmą kartą. Bet realybė yra tokia, kad vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo stilius yra toks, jog pensijų išnešiojimas į namus yra beveik neišvengiamas, nes kai kurie jų nelabai toli nuo savo kaimo trobelės nukeliauja. Jei būtų galimybė to išvengti, tikrai "Sodra" to nedarytų. Socialinio nepasitenkinimo kaina yra labai didelė. Ir čia joks ne pataikavimas rinkėjams. Tačiau miestuose, kur žmonės kompaktiškai gyvena, sutinku, kad ne visais atvejais reikėtų atnešti pensijas į namus, mieste tikrai reikėtų optimizuoti pensijų išnešiojimą, čia nėra ko ginčytis", – kalbėjo R.J.Dagys.

Dar vienas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, socialdemokratas Algirdas Sysas pripažino, jog nors pensijų išnešiojimas į namus sukelia tam tikrų problemų, esą ne visi žmonės naudojasi bankų paslaugomis.

Žmonės turi teisę į tokią paslaugą, už kurią sumoka visi pensininkai.

"Man pačiam asmeniškai teko susidurti su keliais piliečiais, kurie nepripažįsta bankų ir kortelių. Jie reikalauja, kad jiems grynaisiais mokėtų ir kad jie grynaisiais galėtų atsiskaityti. Ir tokių žmonių procentas Lietuvoje gana didelis. Ir tas išnešiojimas apmokamas iš tų pačių pensininkų pensijų. Čia yra draudimo pinigai. Manau, reikia daugiau švietėjiško darbo, bet yra karta žmonių, kurie savo pinigus saugo pagalvėse, ir čia nieko nepadarysi. Prievarta – ne pats geriausias dalykas demokratinėje šalyje. Žmonės turi teisę į tokią paslaugą, už kurią sumoka visi pensininkai", – teigė A.Sysas.

Tačiau politikas pripažįsta, kad lėšas už pinigų išnešiojimą būtų galima panaudoti pensijoms didinti.

A.Syso teigimu, laikui bėgant šis klausimas esą išsispręs savaime.