Gaudo vėją laukuose

Tęsiantis meteorologinių balionų atakoms, ekspertai ironiškai juokauja, kad dabar šalies valdžia vaikosi vėją laukuose, o nesiima realių veiksmų.

„Skamba keistai, bet šiandien pasikeitusi vėjo kryptis duotų geresnį rezultatą nei laikinas pasienio perėjų uždarymas ar apeliavimas į Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos gerą valią ir diplomatinių notų įteikinėjimas. Paprasta logika sako, kad neįmanoma pasiekti kitokio rezultato taikant tas pačias priemones.

Nestandartinės situacijos reikalauja nestandartinių sprendimų, tačiau tam, kad jie būtų priimti, reikia turėti drąsos, nes visada yra tikimybė, kad kas nors nesuveiks. Ne dabar reikia spręsti, o jau prieš metus ar dar anksčiau tai reikėjo daryti. Ir dabar laukiama, kad permainų atneš pasikeitusi vėjo kryptis, o ne konkretūs sprendimai. Juk iš pradžių net buvo ginčijamasi, kas atsakingas už oro erdvės kontrolę pasienyje, tada buvo sakoma, kad nėra pinigų, vėliau – kad neįmanoma įsigyti priemonių. Pasiteisinimų visada buvo ir, matyt, bus, todėl reikia konkrečių sprendimų. Protingi mokosi iš svetimų klaidų, neprotingi  nepasimoko ir ir savų“, – „Kauno dienai“ teigė Ukrainoje kariavęs savanoris Arūnas Kumpis.

Neišnaudotos galimybės

Ukrainoje karybos patirties įgavę ekspertai vardijo būdus, kaip būtų galima numušti balionus, saugiai ant žemės nuleisti krovinį ir užtikrinti Lietuvos oro erdvės saugumą.

Pašnekovų teigimu, jau seniai buvo pristatyta dronų sienos koncepcija, tačiau Lietuvos valdžia nesiteikė jos įgyvendinti. Tad dabar tenka bėgti paskui problemą ir tikėtis palankios vėjo krypties, kad vėl nereikėtų uždaryti šalies oro uostų.

„Šių metų pradžioje Valstybės sienos apsaugos tarnybai pristačiau Ukrainos patirtimi paremtą sienos stebėjimo strategiją. Tuomet balionai, nors ir skriedavo iš Baltarusijos, nepasiekdavo oro uostų arba jų paprasčiausiai dar nefiksuodavome, todėl didžiausias pasieniečių rūpestis buvo kontrabandininkų per valstybės sieną skraidinami bepiločiai orlaiviai“, – pasakojo A. Kumpis.

Ir dabar laukiama, kad permainų atneš pasikeitusi vėjo kryptis, o ne konkretūs sprendimai.

Jis siūlė balionų ir bepiločių orlaivių užkardymą organizuoti proaktyviais, Ukrainos pavyzdžiu paremtais veiksmais ir priemonėmis, o ne pasyviu reagavimu į jau įvykusius oro erdvės pažeidimus. Pasak Ukrainoje kovojusio savanorio, pirmiausia reikia neapsiriboti vien siauros pasienio juostos stebėsena ir reagavimu jau pažeidimui įvykus, o taikyti proaktyvius veiksmus – pasitelkus dronus su kokybiškomis optikos priemonėmis 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę stebėti Baltarusijos pusę, bent 10 km šios šalies teritorijos.

„Tai įmanoma daryti net niekur neskrendant, tik pakėlus droną į 200–300 m aukštį. Ką tai duotų? Leistų pastebėti įtartiną veiklą kitoje sienos pusėje dar prieš pažeidimo įvykį ir, žinant planuojamo pažeidimo vietą ir laiką, laiku reaguoti“, – pažymėjo A. Kumpis.

Pasak jo, tada reagavimui reikėtų naudoti tiek Ukrainoje pasiteisinusius dronus perėmėjus, tiek antidronines sistemas ir elektroninės kovos priemones.

Kaip kovoti su į Lietuvos teritoriją įskrendančiais balionais, įžvalgomis pasidalijo ir Ukrainos karius rengęs instruktorius Rimas Armaitis. Pasak jo, dronų sienos projekte buvo numatytos įvairių priemonių, kurios leistų tinkamai kontroliuoti oro erdvę.

„Buvome aprašę ne tik techninius įrenginius, paskaičiavę, kiek tai galėtų kainuoti, tačiau ilgą laiką valdžia tai neigė. Reikia paimti dronų sienos projektą ir įgyvendinti. Nieko naujo ten nesukurta, o nurodyta tai, kas naudojama ir veikia Ukrainoje. Jei radaras užfiksuoja baliono vietą, tada juos galima stebėti ir saugioje vietoje numušti. Yra kelių rūšių dronų – vieni su sraigtais, jie galbūt taip aukštai nepakils, bet kiti – su sparnais, lėktuvinio tipo. Jie gali ir kelių kilometrų aukštį pasiekti. Jie laisvai gali balionus numušinėti. Yra dronų, šaudančių adatomis ar šratais. Yra iš ko rinktis, tik reikia tai įgyvendinti“, – kalbėjo R. Armaitis.

Kritika: A. Kumpis valdžiai jau buvo pristatęs dronų sienos projektą, kuris galėtų apsaugoti šalies oro erdvę, tačiau jokie sprendimų iki šiol nepriimta. / S. Lisausko / BNS nuotr.

Pasitelkti meteorologus

Pasak Praeities žvalgu prisistatančio visuomenininko Šarūno Jasiukevičiaus, politiniu lygmeniu jau reikėtų inicijuoti 4-ąjį NATO sutarties straipsnį – konsultacijas. Tuomet susitarti su NATO partneriais, kad, turint informacijos apie palankias sąlygas atskristi balionams, Lietuva gautų žvalgybinę informaciją iš palydovų apie judėjimą galimose balionų paleidimo vietose, o tada – imtis realių veiksmų.

„Reikia suprasti, yra visas mokslas, kaip tinkamai paleisti meteorologinius balionus. Čia ne kontrabandininkų protui balionus paleisti, nes numatyti vėjo kryptį reikia mokėti. Skirtingame aukštyje skiriasi ne tik vėjo stiprumas, bet ir kryptis, ir viskas staigiai gali pasikeisti. Viso baliono skridimo maršrute reikia viską gerai suplanuoti, kad balionas pasiektų norimą vietą.

Jau dabar Lietuvoje yra sukurta prototipinė perspėjimo sistema, galinti prognozuoti ir numatyti oro srovių kryptį, prognozuoti, kokiame aukštyje, kokiu greičiu gali skristi tie oro balionai. Tad, remiantis meteorologiniais stebėjimais, Lietuva galėtų prognozuoti, maždaug kurioje vietoje balionai galėtų kirsti sieną, kokiame aukštyje jie skris“, – dienraščiui aiškino Š. Jasiukevičius.

Pasak visuomenininko, moksliškai apskaičiavus oro sąlygas, reikėtų imtis anksčiau ekspertų įvardytos taktikos ir algoritmo: užfiksuoji objektą dar jam esant Baltarusijos teritorijoje, jį seki iki saugios vietos ir numuši, kad keliasdešimties kilogramų krintantis krovinys nepridarytų bėdų.

„Ties siena reikėtų pastatyti kilnojamuosius radarus. Tokių mūsų valstybė jau turi. Balionus gali fiksuoti 10 km spinduliu. Vadinasi, mes apie juos žinosime likus 10 km iki sienos. Gavę žvalgybinės informacijos apie galima judesį galimose balionų paleidimo vietose, ties valstybės siena galėtume pakelti žvalgybinius dronus, kurie stebėtų balionų paleidimo vietas. Patvirtinus balionų paleidimus, radarai sektų jų trajektoriją ir tik pasiekus valstybės sieną pereitume prie numušimo algoritmo“, – kalbėjo Praeities žvalgas.

Pozicija: R. Armaitis teigė, kad balionus būtų galima stebėti, palydėti į saugią vietą ir numušti. / J. Kalinsko / ELTA nuotr.

Ar turi įrangos?

Klausantis valdžios pasakymų, kai šie aiškino matę į Lietuvos teritoriją įskrendančius dešimtis balionų, o vėliau rado vos kelis nusileidusius, kyla klausimų, kur tada balionai pasimeta, jei, jiems kirtus sieną, pametamos koordinatės, nebeaišku, kur jie skrenda.

„Tai taip ir mato tuos balionus, jei negali nustatyti, kur jie skrenda. Kai įskrido dronai, taip pat dvi savaites jų ieškojo. Atrodo, kad Lietuva gali stebėti aviaciją, bet neturi įrangos stebėti dronų ar balionų skrydžių krypties. Tiesiog ilgą laiką valdžia ignoravo šią problemą, nieko nedarė ir galvojo, kad mus kas nors kitas apgins“, – nuomonę išsakė R. Armaitis.

Kaip tik savaitės pradžioje buvo sušaukta Valstybės gynimo taryba. Po posėdžio premjerė Inga Ruginienė paskelbė, kad balionams numušti bus naudojamos kinetinės priemonės, tačiau konkrečiai nepaaiškino, kas tai per priemonės. Tokia pozicija ekspertų neįtikino ir tik dar kartą pasėjo abejonių, ar Lietuva iš viso turi kokių nors techninių galimybių  šalies oro erdvei apsaugoti.

„Juk į pagrindinį klausimą, kokiomis priemonėmis bus neutralizuoti tie balionai, premjerė taip ir neatsakė. Galima suprasti, kad ir nėra to atsakymo. Kiek esu susipažinęs, tai balionų nei raketomis, nei lėktuvais niekas nenumušinės. Tikrai neįtikino, kad yra kokių nors kinetinių priemonių, kurias dabar pradės taikyti. Juk jei tų priemonių būtų, apie jas visuomenė žinotų. Stebuklų nebūna. Jei tų priemonių nebuvo vakar, iš kur jos atsirado šiandien? Visa kita yra tik oro virpinimas“, – apie tai, kad Lietuva nepasiruošusi gintis nuo hibridinio karo, teigė A. Kumpis.

Mokslas: Š. Jasiukevičius įsitikinęs, kad Baltarusijoje balionų paleidimo operacijose dalyvauja ir meteorologai, kurie apskaičiuoja vėjo greitį ir kryptį skirtingame aukštyje. / E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Baltarusijos arsenalas

Š. Jasiukevičius įsitikinęs, kad kai bus suvaldytos meteorologinių balionų atakos prieš Lietuvą, Baltarusija pradės kitokio pobūdžio atakas, todėl verta galvoti apie strateginių objektų decentralizavimą.

„Manau, kad nėra politinės valios išspręsti šią problemą, nes klausimas seniai žinomas, ne pirmi metai, kai balionai skraido. Kol buvo kalbama tik apie kontrabandą, nebuvo didelio poreikio spręsti problemą, nes tai ganėtinai daug kainuoja, bet akivaizdu, kad ne apie kontrabandą dabar turime kalbėti, nes vykdoma diversinė operacija prieš Lietuvos kritinę infrastruktūrą.

Žvelgiant plačiau, oro uostas mieste nėra pati geriausia idėja, nes toks didelis strateginis objektas Vilniuje – pavojinga. Pasaulinė praktika rodo, kad tokie objektai atitraukiami toliau nuo miestų. Manau, kad tikrai neverta grįžti prie seniau plėtotos idėjos sujungti Kauno ir Vilniaus oro uostus ir statyti vieną Elektrėnuose. Manau, kad kaip tik dabar geriau išskaidyti rizikas. Galbūt vertėtų esamus Vilniaus oro uosto srautus padalyti kitiems šalies oro uostams, gal net peržiūrėti Zoknių (Šiauliai) aerodromo galimybes ir dalį keleivinių lėktuvų nukreipti ten“, – kalbėjo Praeities žvalgas.

Pasak jo, balionų atakos nėra baigtinė Baltarusijos operacija prieš Lietuvą. Išsprendus šią problemą, gali būti rengiama naujo tipo išpuolių, todėl Lietuva turėtų mąstyti plačiau ir vertinti visas įmanomas priemones.

„Rusija ir Baltarusija savo arsenale turi labai daug įvairių priemonių, kurias gali panaudoti prieš Lietuvą. Jau matome, kad Kaliningrado srityje jungiamos GPS blokavimo sistemos, kai trikdoma civilinė aviacija, jau nekalbant, kad pasienio ūkininkų traktoriai negali veikti. Tos šalys tikrai turi įvairių radioelektroninių ginklų. Ukrainoje blokuojama absoliučiai viskas, visi dažniai ir ryšiai.

Be to, nereikia pamiršti, kad prie mūsų sienos yra jų oro gynybos ir radarų sistemos, kurios gali būti įjungtos koviniu režimu, kai orlaivius fiksuos kaip taikinius. Tokiu atveju abejoju, kad į Vilnių skraidančios aviakampanijos bus linkusios rizikuoti ir skraidys tokiomis sąlygomis. Būtent dėl to turimo įvairių rusiškų priemonių arsenalo verta galvoti apie strateginių objektų decentralizavimą, patraukimą nuo Lietuvos sienos gilyn“, – nuomonę išsakė Š. Jasiukevičius.