KORONAVIRUSAS NEIŠGĄSDINO REKORDŲ SIEKĖJŲ

Virusas ir karantinas apribojo daugelį gyvenimo veiklų, tačiau vienoje jų skaičiuojami anaiptol ne nuostoliai. "Nors metai dar nesibaigė, tačiau akivaizdu – rekordų šiemet buvo daugiau nei anksčiau", – sako Lietuvos rekordus registruojančios agentūros "Factum" vienas įkūrėjų Vytautas Navaitis.

– Ar nesuklysiu sakydama, kad artėjantis sausis – jubiliejinis. Juk agentūra "Factum" įkurta 1991 m. sausio 11-ąją.

– Nors agentūra "Factum" registruota 1991-ųjų sausio 11-ąją, sudėtinga atsakyti, ką laikyti Lietuvos rekordų registravimo pradžia: ar patį sumanymą registruoti Lietuvos rekordus, ar "Factum" kaip visuomeninės organizacijos įkūrimą, ar jos įregistravimą viešąja įstaiga? Vis dėlto pradžia vadinčiau beveik ketvirčiu amžiaus anksčiau, nei pasirodė Guinnesso pasaulio rekordų knyga, Lietuvoje 1933–1939 m. išleistas tris Augustino Liepinio knygas "Kitų pėdomis". Jose aprašyti pasaulio rekordai ir įvairūs įspūdingi ar pamokantys pasiekimai. 1985-uosius vadinčiau A.Liepinio veiklos atkartojimu, nors tada pavyzdys buvo būtent Guinnesso pasaulio rekordų knyga. Pagal ją ėmiausi sudaryti Lietuvos rekordų knygos turinį ir ant skaičiavimo mašinoms tuomet naudotų kartoninių lapelių, vadintų perfokortomis, pradėjau užrašinėti įvairiausius pasiekimus.

– Guinnesso pasaulio rekordų knyga įkvėpė kurti lietuvišką jos atitikmenį?

– Ne tik. Knyga buvo viena priežasčių. Ją gerokai anksčiau, 1979-aisiais, atvežė kaip turistė į Lietuvą iš JAV atvykusi mano dėdienė. Antroji priežastis buvo žurnale "Švyturys", įvairenybių skyrelyje, perskaityta žinutė apie Prancūzijoje sužvejotą 42,6 kg šamą. Ta žinia pateikta kaip sensacija, o aš buvau skaitęs, kad Lietuvoje sugautas dar didesnis šamas. Štai tada ir prisiminiau jau senokai turėtą knygą. Pagalvojau, o kodėl mums reikia reklamuoti užsienio pasiekimus, kai pas mus yra geresnių?

– "Google" kartos žmonėms sunku įsivaizduoti, kaip be interneto šaltinių galima rasti norimų žinių. Kaip jūs ieškojote?

– Duomenų ieškojau įvairiausiuose žinynuose, statistiniuose ir periodiniuose leidiniuose, enciklopedijose, tikslinau archyvuose, muziejuose, tariausi su įvairiausių sričių specialistais.

Kartais gauni žinią, kad kažkas sieks kažkokio rekordo. Ai, nesąmonė, pagalvoji, na, kur ten padarysite ir dar to-o-o-kį... Žiūri, padarė.

– Ir kada sukaupta kartoteka virto knyga?

– 1987 m. nuėjau į "Vyturio" leidyklą nešinas savo kartoteka. Tuometis redaktorius Stasys Kavaliauskas susidomėjo, bet paprašė rašto apie tokios knygos būtinumą. O kas galėjo parašyti tokį raštą, jei apie Guinnesso pasaulio rekordų knygą tebuvo pasirodžiusi TASS žinutė, esą tai kapitalistinių grimasų knygiūkštė. Šį žodį iki šiol prisimenu. Ką daugiau galėjo pasakyti "komunizmą statanti" valstybė, kurios rekordų sąskaitoje – pats didžiausias pasaulyje kalėjimas, pats pavojingiausias povandeninis laivas, patys masiškiausi trėmimai ir t.t.? Kaip manote, kokį pagrindžiantį raštą buvo galima parašyti apie knygos leidimo būtinybę sovietiniam skaitytojui?

– Vis dėlto išeitį radote?

– Pamąsčiau, kad artėja Tarybų Lietuvos 50-metis. Surašiau tokį laišką, kuriame išdėsčiau, kad šio jubiliejaus proga reikėtų išleisti knygą, kurioje bus surašyti Tarybų Lietuvos pasiekimai. Tą laišką leidykla išsiuntė į Glavlitą (Vyriausioji literatūros ir meno reikalų valdyba – aut. past.), tuomet tikrinusį ne tik knygų leidybą, bet ir visas kultūrinio gyvenimo sritis. Paprasčiau tariant, kiekviena knyga turėjo pereiti cenzūrą. Netrukus sulaukiau skambučio iš leidyklos: nešk greičiau, darom! O darymas tai toks... Man visą kartoteką reikėjo atspausdinti ant popieriaus, paruošti knygos rankraštį. Teko išmokti ir spausdinimo mašinėle dirbti. Kai atspausdinau, tada – redagavimas, korektūra, maketavimas... Per tą laiką ir Tarybų Lietuvos nebeliko (juokiasi). Išėmėme keliose vietose buvusias tas TSR raides, gal kokiose aštuoniose. Visa kita liko, ir 1990 m. vasarą pasirodė pirmoji Lietuvos rekordų knyga.

Tikslumas: V.Navaitis – mažakalbis, žodį reikia pešte pešti, tačiau glaustumas ir aiškumas – puikios savybės, rašant lietuviškų rekordų metraštį. Butauto Barausko nuotr.

– Kaip klostėsi santykiai su Guinnesso pasaulio rekordų knyga? Juk lietuviškoji rekordų knyga – tarsi jos giminaitė?

– Iš pradžių nusiuntėme paraišką prašydami įregistruoti kaip pasaulinius pasiekimus keturis lietuviškus rekordus. Vieną jų – Kryžių kalną – atmetė kaip specifinį, kitą – ilgiausią žodį "nebeprisikiškiakopūsteliaujantiesiems" žadėjo panaudoti kitų kažkurių metų pasaulio rekordų knygos leidime, nors vėliau sužinojau, kad lietuviški žodžiai gali būti begaliniai kaip ir skaičių seka. Pavyzdžiui, aštuoniakampis arba šonis, briaunis vamzdis, langis ir t.t. Dabar tą skaičių seką didinkime – aštuoniasdešimtaštuoniakampis, o jeigu skaičių seką didinsime iki begalybės, tai turėsime be galo ilgus lietuviškus žodžius.

Kitos dvi paraiškos buvo pripažintos pasaulio rekordais. Tai jauniausia pasaulyje medalininkė, apdovanota valstybiniu medaliu ir gavusi Guinnesso pasaulio rekordą patvirtinantį diplomą. Ja tapo 4 metų 8 mėnesių 7 dienų amžiaus Kristina Stragauskaitė iš Skirmantiškių apyl. (Raseinių r.), nes 1989 m. balandžio 7 d., kilus namų gaisrui, iššoko pro langą, esantį maždaug 2 m aukštyje, atrakino duris ir įėjusi į degantį namą išvedė jaunesnįjį broliuką ir išnešė sesutę. Pasaulio rekordu pripažinti didžiausi laivai-geležinkelio keltai "Klaipėda", "Vilnius", "Kaunas" bei du Vokietijos laivai "Mukran" ir "Greifsvald". Jie yra 190,50 m ilgio, 28 m pločio, 11 700 t vandentalpos, dviejų denių, aptarnavę geležinkelio perkėlą Klaipėda–Mukranas (dabar Zasnicas, Vokietija).

Taip pradėjome bendrauti. Su vienais Guinnesso pasaulio rekordų knygos leidybos teisių turėtojais – lengviau, su kitais – sunkiau. Nuo 2002 m. Guinnesso pasaulio rekordų prekės ženklas priklauso kompanijai "HIT Entertainment". Jiems aš vis siūlau atsisakyti tų pasiekimų, kurie matuojami kintamais vienetais, pavyzdžiui, pinigais. Štai 1981 m., kai prie Lietuvos krantų sudužo tanklaivis "Globe Asimi", avarijos metu į Baltijos jūrą išsiliejo didžiausias naftos kiekis, gamtai padaryta žala už 80 tūkst. rublių. Ką dabar sako tie rubliai?

– Kokia yra pasaulio ir Lietuvos rekordų registravimo tvarka?

– Pasaulio rekordai registruojami pagal Guinnesso ištobulintas pasaulio rekordų taisykles. Lietuvos rekordai registruojami pagal klasikines Guinnesso rekordų registravimo taisykles, bet atsisakyta kintamais matavimo vienetais matuojamus pasiekimus pripažinti rekordais. Neregistruojame pavojingų gyvybei ar sveikatai pasiekimų, nors dabar naujieji Guinnesso autorių teisių savininkai jau tokias paraiškas priima. Beveik kiekviena veiklos sritis, kurioje galimi rekordai, aprašyta taisyklėse, kurios tvirtinamos tarptautiniais ar vietiniais susitarimais. Tapti rekordininku nesudėtinga. Reikia pateikti nepaneigiamus įrodymus: liudytojų patvirtinimus, nuotraukas ir vaizdo įrašus. Norint pagerinti rekordą, jo siekimo sąlygos turi tiksliai atitikti esamo rekordo pasiekimo sąlygas. Jo rezultatui patvirtinti būtini ne mažiau kaip du nesuinteresuoti ir nepriklausomi stebėtojai (liudytojai). Liudytojais negali būti giminaičiai ar bendradarbiai. Nors tautiečių, norinčių rekordus registruoti, atsiranda nemažai, šiam reikalui taikomos itin griežtos taisyklės. Pavyzdžiui, neįmanoma registruoti didžiausios meilės, pavydo ar kitos jausmų išraiškos, taip pat rekordais nelaikomi sąmoningai sugadinti daiktų kiekiai arba pavojingi žmogaus gyvybei, sveikatai veiksmai.

– Kiek lietuviškų rekordų knygų susikaupė per tuos dešimtmečius? O rekordų?

– Pirmojoje Lietuvos rekordų knygoje aprašyta apie 700 rekordų, antrojoje – apie 1 tūkst., trečiojoje – apie 1,5 tūkst. rekordų. Kasmet įregistruojama 100–150 rekordų, išskyrus šiuos metus, kai jų, ko gero, bus apie 200.

– Ar Lietuvos vaikų rekordų knyga – išskirtinė, ar tokių yra ir daugiau?

– Pirmieji vaikų rekordų knygą išleido danai. Pamatęs, kad kai kurie Lietuvos vaikų pasiekimai pranoksta Danijos bendraamžių laimėjimus, pradėjau kaupti žinias Lietuvos vaikų rekordų knygai. Norėjosi sukurti terpę, kurioje Lietuvos vaikai galėtų būti įvertinti ir pripažinti, būtų skatinamas jų kūrybiškumas ir aktyvumas. Siekiau, kad vaikai atskleistų savo sugebėjimus, o norėdami pagarsinti savo gyvenamąją vietą – miestą ar kaimą – išsiugdytų meilę Tėvynei. Taigi dabar galime didžiuotis – tik Danija ir Lietuva turi tokias spausdintas vaikų rekordų knygas. Kitose šalyse vaikų rekordai registruojami internetu, knygos neleidžiamos.

– Gal galėtumėte iš rekordų gausos išskirti kelis ypatingus?

– Be abejo, reikšmingiausi rekordai susiję su Lietuvos nepriklausomybe. Didžiausia pasaulyje peticija su 5 218 520 parašų siekta, kad Sovietų Sąjunga pripažintų Lietuvos nepriklausomybę. Atmintyje visiems laikams liks Baltijos kelias. Tuomet įregistruoti net trys rekordai: ilgiausia rankomis susikibusių žmonių grandinė, ilgiausia transporto spūstis ir daugiausia viena kryptimi važiuojančių automobilių eilių.

– O kurie žmonės labiausiai įsiminė?

– Tai Žydrūnas Savickas, turintis trylika Guinnesso pripažintų pasaulio rekordų. Toliau būtų Antanas Kontrimas. Šiam galiūnui rekordų siekimas tapo įprasto gyvenimo dalimi.

– Pastaraisiais metais daugėja bendruomeninių sumanymų siekiant rekordo. Kaip manote, kodėl?

– Dabar žmonės jau nebegalvoja sovietiškai, kad tai – kapitalistinio pasaulio grimasos (juokiasi). Lietuviai nori pasididžiuoti savais pasiekimais. Taip pasinaudojama galimybe išgarsinti save, savo giminę, miestą, kaimą, o gal net ir Lietuvą.

– Jus turbūt jau būtų sunku nustebinti kokiu nors rekordu. Vis dėlto – kas padaro didžiausią įspūdį?

– Žmonių užsispyrimas ir išmonė. Kartais gauni žinią, kad kažkas sieks kažkokio rekordo. Ai, nesąmonė, pagalvoji, na, kur ten padarysite ir dar to-o-o-kį... Žiūri, padarė.

– Ar kauniečių nuopelnai rekordų registrui dideli?

– Reikėtų paminėti, kad Kaunas rekordų gausa – antras Lietuvoje. Ir tai labiausiai priklauso nuo gyventojų skaičiaus. Kuo daugiau žmonių – tuo daugiau rekordų.

Kaune gyvenantis iš Švėkšnos kilęs Kęstutis Pricevičius yra pirmasis 2020 m. Lietuvos rekordo savininkas. 2019 m. gruodžio 31 d. jis panėrė į atviruosius vandenis ir išnėrė 2020-aisiais. Šią tradiciją jis tęsia daug metų ir yra daugiausia – net 10 kartų – dalyvavęs Naujametės nakties maudynėse atviruosiuose vandenyse. Taip pat įregistruotas jo šalčiausių maudynių atviruosiuose vandenyse rekordas – sveikuolis 2012-ųjų vasario 2-ąją išsimaudė Nemune, lauke esant minus 30 laipsnių temperatūrai.

Kaunietės menininkės Jolantos Šmidtienės 2012 m. sukurta 16 m aukščio plastiko butelių skulptūra, primenanti smaragdinę eglę, buvo padaryta iš 42 tūkst. plastikinių butelių, jos apšvietimui panaudota apie 3,5 km girliandų. Ši skulptūra Guinnesso buvo pripažinta pasaulio rekordu.

Gausūs rekordų kauniečiams buvo 2020-ieji. Paminėsiu keletą jų. Didžiausią eiliuotą istoriją, išguldytą 494 posmais, iš jų – 47 trioletais, iliustruotą 2 755 dokumentinėmis nuotraukomis ir spausdintą 800 puslapių knygoje, parašė kaunietė poetė Irena Jacevičienė-Žukauskaitė. Tai eiliuotas Lietuvos ir aviacijos metraštis-albumas "Skrydis". Didžiausio kryželiais siuvinėto paveikslo (5 673 cm² ploto, 91,5×62 cm dydžio paveiksle yra 264 600 kryželių) "Mano šeima" kūrėja – kaunietė Tatjana Dulinskienė. Per 1 metus 4 mėnesius 12 dienų iš 253 atspalvių siūlų apie 1,5×1,5 mm dydžio kryželiais ji išsiuvinėjo savo ir savo vaikų pievoje portretą.

2020-ieji – dosnūs rekordų

Vytis: didžiausias iš žmonių sudarytas Vyčio ženklas – 21,6 ir 19,4 m dydžio – sukurtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio proga Vilniaus Katedros aikštėje kovo 11 d.

Vėliava: ilgiausia iš juostelių vėliava – 206,6 m ilgio, 3 m pločio – sudaryta iš plazdančių geltonos, žalios ir raudonos spalvų 15 tūkst. juostelių tautinė vėliava Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio proga pakabinta virš Grafų Tiškevičių alėjos Palangoje kovo 4 d.

Palaikymas: masiškiausias užsienio valstybės palaikymo renginys įvyko rugpjūčio 23 d. Apie 50 tūkst. dalyvių – sustojo susikibę rankomis 32 km ilgio kelyje nuo Vilniaus Katedros aikštės link Baltarusijos pasienio išreikšti paramą už permainas savo šalyje kovojančiai Baltarusijos visuomenei.

Plaktukai: gausiausias plaktukų rinkinys – 1 137 plaktukai – surinktas Sauliaus Matusevičiaus. Jie saugomi jo paties įrengtame Plaktukų muziejuje Degučių k. (Vilkaviškio r.).

Estrada: vyriausia estrados solistė – 86 metų 2 mėnesių 30 dienų amžiaus – vilnietė dainininkė, kompozitorė, eilių autorė Lilijana Ablėnaitė birželio 6 d. koncertavo Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje.

Rečitalis: jauniausia rečitalio atlikėja – 5 metų 2 mėnesių 16 dienų amžiaus – vilnietė Akvilė Ališauskaitė spalio 15 d. kaip solistė atliko lietuvių autorių kūrinius. Tai buvo pirmasis jos autorinis koncertas.

Miniatiūriniai: mažiausi magnetiniai šachmatai – 70×70×30 mm dydžio, šachmatų lenta su nuo 7 iki 14 mm aukščio figūromis, mažiausios rogės – 57,01 mm ilgio, 25 mm pločio, 21 mm aukščio, mažiausia sūpuojama lovelė – 44 mm ilgio, 30 mm pločio, 32 aukščio – ir tai dar ne visi 2020 m. registruoti palangiškio menininko Vytauto Kuso rekordai.

Neliečiant: tolimiausia ir ilgiausiai trukusi kelionė neliečiant motociklo vairo – 308,994 km per 8 val. 29 min. – lyjant lietui nuvažiuota trakiškio Ryčio Rafaelio Mežonio Grigiškių stadione (Vilniaus m.) rugpjūčio 30 d.

Lede: ilgiausiai apgaubtas ledu – 45 min. 4,14 sek. – buvo vilnietis Modestas Stumbrys (g. 1984). Ledo skulptūrų festivalyje vasario 22 d. jis tarp ledo gabaliukų išbuvo 45 min. ir 4,14 sek. ir net 15 min. pagerino jam pačiam priklausiusį rekordą.

Aerokinas: didžiausias šviesos diodų lauko kino teatrų ekranas – 145,6 m² ploto, 16 × 9,1 m dydžio – įrengtas Vilniaus kino festivalio "Kino pavasaris", autokino teatre "Aerokinas – kelionė prasideda" prieš Vilniaus oro uosto keleivių atvykimo-išvykimo vartų pastatą.

Ant vandens: didžiausias ant vandens jungtinis orkestras – 80 orkestrantų, suburtų Aringio Šumsko – mindami vandens dviračius koncertavo 610-ųjų Žalgirio mūšio metinių proga renginyje "Galvės vario banga" Trakų Galvės ežere liepos 12 d.

Tenorai: daugiausia tenorų koncertas – 16 tenorų – suburtų Vaido Vyšniausko į muzikinį sambūrį "Tenoriada", pritariant pučiamųjų orkestrui "Trimitas", koncertavo Vilniaus mokytojų namų kiemelyje liepos 19 d. Rengiantis koncertui Algimanto Raudonikio kūrinys "Švelnumas" atliktas 19-os tenorų ir paskelbtas internete.

Ypatingi kauniečiai

* Jauniausia gimnazistė – 12 metų 6 mėnesių 18 dienų amžiaus – kaunietė Sintija Raudonytė 2012 m. rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis Kauno "Saulės" gimnazijoje.

* Daugiausia išradimų ir patentų – 1 715 – autorius ir bendraautoris kaunietis profesorius akademikas Kazimieras Ragulskis. Iš moterų daugiausia išradimų – 112 – autorė ir bendraautorė yra kaunietė technikos mokslų daktarė, nusipelniusi išradėja Antanina Garmutė.

* Vyriausias jaunikis – 102 metų 8 mėnesių 26 dienų amžiaus – kaunietis Stanislovas Grigas su 76 metų 10 mėnesių 16 dienų amžiaus Brone Mikutiene santuoką įregistravo Kauno civilinės metrikacijos skyriuje 2007 m. lapkričio 3 d.

* Daugiausia leidinyje akrostichų – 217 eilėraščių – sukūrė kaunietė poetė gydytoja Dalia Milukaitė-Buragienė. Akrostichai skirti medikams, visuomenės veikėjams ir giminaičiams. Jie spausdinti knygoje "Viltingais žodžiais virpanti styga", išleistoje 2008 m.

* Daugiausia suko lankų – 48 lankus – penkiolikametė kaunietė Marija Zobovaitė atidarant VI paukščių ir gyvūnų parodą Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos parodų paviljone 2019 m. sausio 19 d. Ji lankus suko 8,28 sek.