LIETUVA NATO VIRŠŪNIŲ SUSITIKIMUI PRAŠYS „FRONTEX“, KARIŲ PAGALBOS SAUGANT SIENĄ

Lietuva prašys „Frontex“ ir Lietuvos kariuomenės pagalbos saugant išorines Europos Sąjungos (ES) sienas NATO viršūnių susitikimo liepą metu, pirmadienį pranešė šalies atstovai, susitikę su Bendrijos sienų apsaugos agentūros vadovu.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas su nauju „Frontex“ vadovu Hansu Leijtensu apsilankė Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, kur apžiūrėjo fizinį barjerą ir vaizdo stebėjimo sistemas.

„Vis tiktai artėja labai svarbus įvykis Lietuvoje, tai yra NATO summitas, ir čia aptarėme, kaip galėtų „Frontex'as“ mums taip pat padėti, nes, matyt, visi turėsime būti susitelkę, tikrai galvoti, kad ir mūsų sienos apsauga turėtų būti aukščiausiame lygmenyje“, – žurnalistams pasienyje sakė A. Bilotaitė.

Jos duomenimis, šiuo metu Lietuvos pareigūnams talkina 18 „Frontex“ pareigūnų.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis, jame tikimasi apie 40 NATO šalių-narių ir šalių partnerių delegacijų.

Ministrės teigimu, apie pagalbą renginio metu saugant ES vidaus sienas jau buvo kalbamasi su Lenkija ir Latvija.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Taip pat šiandien buvo pokalbiai, aptarta ir su „Frontex'o“ vadovu, kad mums, manome, tikrai reikės pagalbos saugant ES išorės sieną tam, kad sustiprinti savo parengtį ir turėti maksimalų pareigūnų skaičių, siekiant išvengti ir suvaldyti galimas provokacijas ar, tarkime, padidėjusius migrantų srautus, kas gali būti kaip vienas iš scenarijų“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Prieš dvejus metus Lietuvoje kilo migrantų iš Baltarusijos antplūdis, per jį į Lietuvą neteisėtai pateko 4,2 tūkst. užsieniečių.

Šiuo metu patiriame didelį spaudimą prie kitų Europos sienų, tad turime susitelkti ten, kur esame labiausiai reikalingi.

Vilniaus ir ES vertinimu, neteisėtos migracijos srautus sukėlė Minsko režimas, sudaręs palankesnes galimybes trečiųjų šalių piliečiams atvykti į Baltarusiją, o per ją – į Lietuvą, Lenkiją ir Latviją.

Ilgainiui migrantus imta apgręžti, įrengtas fizinis barjeras. Šiuo metu migracijos srautai yra aprimę.

Pasak vidaus reikalų ministrės, viršūnių susitikimo metu bus pasitelkti ir kitų Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių tarnybų atstovai, tačiau siekiant „dar geresnio pasirengimo“ reikės pagalbos ir iš „Frontex“ bei Lietuvos kariuomenės.

Ministrės teigimu, kokių tiksliai pajėgumų bus prašoma, paaiškės vėliau.

Tuo metu VSAT vadas tvirtino, kad dėl paramos susitikimo metu kalbamasi su policija, kariuomene.

„Mes pirmiausia turime bendradarbiavimo susitarimus su Lietuvos Respublikos institucijomis, planuojame pradėti derybas su jomis – ir su Lietuvos kariuomene, ir su Lietuvos policija, kitomis institucijomis, – sakė R. Liubajevas. – Šiandien buvo paminėta, kad bus dislokuotos papildomos pajėgos skirtos iš „Frontex“ agentūros. Dabar konkrečiai negaliu pasakyti, kokio personalo mums reikės, darbas, planavimas vyksta ir artimiausiu metu mes pateiksime paskaičiavimus, kiek būtų papildomas poreikis pareigūnų.“

H. Leijtensas savo ruožtu komentuodamas galimybę didinti pareigūnų skaičių Lietuvoje, Lenkijoje ir Latvijoje sakė, jog tai būtų svarstoma, atsižvelgiant į šalių prašymus, tačiau pabrėžė, jog didelį spaudimą patiria ir kitos išorinės ES sienos.

„Šiuo metu patiriame didelį spaudimą prie kitų Europos sienų, tad turime susitelkti ten, kur esame labiausiai reikalingi, – kalbėjo jis. – Priklausomai nuo klausimo, kurį iškels Lietuva, reaguosime, jeigu galėsime.“