Įdomus mokymas motyvuoja
STEAM santrumpa žymi gamtos mokslų (angl. Science), technologijų (angl. Technology), inžinerijos (angl. Engineering), menų (angl. Art) ir matematikos (angl. Mathematics) sritis. Toks ugdymas leidžia mokytis kūrybiškai, tarpusavyje integruojant skirtingus dalykus.
Kaip pasakoja Prienų „Žiburio“ gimnazijos biologijos mokytoja Rasa Kučinskienė, STEAM ugdymas įdomesnis nei įprastas mokymosi procesas, jis augina moksleivių motyvaciją, vaikai linkę labiau stengtis ir geriau atlikti gaunamas užduotis.
„Manau, kad bet koks kitoks, įdomesnis mokymas yra labai reikalingas. Šiais laikais mokiniai nelinkę skaityti, nors to ir labai reikia. Jie nori gauti informaciją kitais būdais. Interaktyvus, integruotas ugdymo procesas, kai mokiniai nejaučia, kad mokosi, bet iš tiesų mokosi, turi didelį efektą“, – sako R.Kučinskienė.
Skina laurus
Taikydami STEAM ugdymą Prienų „Žiburio“ gimnazijos moksleiviai kasmet dalyvauja nacionaliniame konkurse „Mūsų eksperimentas“, kuriame susirenka laurus.
„Konkurse „Mūsų eksperimentas“ dalyvavome nuo pat jo atsiradimo pradžios prieš kelerius metus, nuolat tapdavome jo laureatais. Pernai „Mūsų eksperimentas“ priminė jau ne mokyklų, bet ištisų laboratorijų konkursą. Nors atstovaujame provincijai, mums pavyko atsidurti geriausiųjų gretose“, – teigia R.Kučinskienė.
Praėjusiais metais „Žiburio“ gimnazijos moksleivių atliktas eksperimentas „Įžeminimo įtaka sėklų daigumui ir augalų augimui“ buvo įvertintas trečia vieta, jį, vadovaujami biologijos mokytojos, atliko keturi 9–10 klasių moksleiviai.
„Eksperimento metu mes atlikome bandymą – įžeminome skirtingus augalus. Jei augalai yra pasėjami lauke, galima sakyti, kad įžeminimas yra. Tačiau jei patalpoje auginame daigus, tiesioginio sąlyčio su žeme nebėra. Todėl pasigaminome reikiamą aparatūrą. Paprastai tariant, vieną laido galą įkišome į žemę, o kitą – į daigintuvą, kuriame pasėjome skirtingus augalus. Eksperimento rezultatas parodė, kad tų augalų, kurie buvo įžeminti, sėklos greičiau sudygo, augalai greičiau augo“, – pasakoja pedagogė.
Šį eksperimentą moksleiviai atliko popamokinės veiklos metu. Pasak R.Kučinskienės, jei mokiniai nuolat būtų ugdomi inovatyviai atliekant bandymus ir eksperimentuojant, neprailgtų ir ilgesni mokslo metai.
Svarbu išbandyti praktiškai
Kad mokantis pasitarnauja bandymai ir eksperimentai, neabejoja ir „Žiburio“ gimnazijos vienuoliktokas Lukas Miklušis. Savo ateitį jaunuolis norėtų sieti su gamtos arba inžineriniais mokslais.
Jo teigimu, norint įgyti žinių ir jas ir įsisavinti, vien teorinės medžiagos negana. „Mokydamiesi vien iš knygų, daugelis įsimena teoriją tam kartui, o vėliau, atsidūrę tam tikroje situacijoje ir turėdami galimybę žinias panaudoti praktiškai, to padaryti nebegali, nes situacijos nė neatpažįsta. Pavyzdžiui, kalbant apie biologiją... Juk biologija reiškia gamtą, jos negalima išmokti vien skaitant knygas. Ją reikia patirti“, – sako vaikinas.
Mokykloms – naujos priemonės
Netrukus daugiau kaip 700 šalies mokyklų, kuriose mokosi 1–8 klasių mokiniai, Švietimo ir mokslo ministerija aprūpins naujomis gamtos ir technologinių mokslų mokymosi priemonėmis. Dalį jų bus galima naudoti ir matematikos bei informacinių technologijų pamokose.
Mokykloms bus nupirktos priemonės ir įranga, skirta tyrimams bei bandymams: gamtos tyrinėjimo rinkiniai, meteorologinės stotelės, diodiniai lazeriai, kėlimo mechanizmai ir kt. Taip pat ketinama parengti apie 100 pamokų metodinės pagalbos priemonių, kurias sudarys pamokų aprašymai ir filmuota medžiaga. Visoms šioms priemonėms įsigyti skirta beveik 7 mln. eurų ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšų.
Panašių priemonių gamtos mokslų pamokoms maždaug 400 mokyklų, daugiausia gimnazijoms, skirta ir 2010–2012 m.
![]()
![]()
Naujausi komentarai