NELIKS DAR VIENO SOVIETINIO RELIKTO: PREMIJAI – KITAS VARDAS

Artimiausiu metu neliks dar vieno sovietinio relikto. Beveik 30 metų nepriklausomoje Lietuvoje teiktą žinomo tarybinių laikų veikėjo Viktoro Bergo premiją nuspręsta pervadinti kito gamtininko – Romo Pakalnio – vardu, kuris, anot Aplinkos ministerijos, prisidėjo prie gamtos politikos kūrimo nepriklausomoje Lietuvoje.

V.Bergo vardu – 3 tūkst. eurų

Aplinkos ministerija (AM) iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų kas dvejus metus skiria V.Bergo premiją – 3 tūkst. eurų.

Apdovanojimas skiriamas "AM sistemos darbuotojams už reikšmingus darbus arba ilgametę rezultatyvią veiklą aplinkos formavimo ir apsaugos srityje".

Pernai ji įteikta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotojai Rūtai Baškytei.

Premija buvo įsteigta 1995 m., tačiau tada jai dar nebuvo suteiktas joks vardas.

Po pusmečio, 1996 m. gegužės pradžioje, tuometė AM kolegija, kurios vadovas tada buvo ministras Bronius Bradauskas, nusprendė tą premiją pavadinti "žymaus Lietuvos gamtos apsaugos pradininko, pedagogo, visuomenininko, pirmojo Gamtos apsaugos komiteto Lietuvoje pirmininko V.Bergo vardu".

Nuo 1995-ųjų yra jau keliolika šios premijos laureatų.

Per tą laiką nebuvo nė vieno, kuris būtų jos atsisakęs.

Ilgą laiką ministerijoje niekam neužkliuvo, kad premija pavadinta tarybinės sistemos veikėjo vardu.

Nors jau prieš trejus metus žiniasklaidoje buvo keliamas klausimas, ar prasminga teikti premiją, pavadintą vardu asmens, kolaboravusio su valdžia, kuri pasižymėjo naikinant lietuvių tautą.

Ministras pasiryžo permainoms

Veikiausiai V.Bergo premija būtų išlikusi ir ilgiau, jei ne Rusijos invazija į Ukrainą. Karas pagreitino sovietinių reliktų atsikratymo tempus Lietuvoje.

Situacija: V.Bergas, kurio vardu buvo pavadinta aplinkosaugininkams skirta premija, daug nusipelnęs šalies gamtosaugai, bet taip pat jis nuo pirmosios sovietų okupacijos laikų buvo ir aktyvus bolševikų valdžios bendražygis. / "Visuotinės lietuvių enciklopedijos" nuotr.

Tad buvo permąstyta ir V.Bergo premijos vardo prasmė.

"V.Bergo premiją, kuri AM ne vienerius metus teikta asmenims už nuopelnus aplinkosaugos politikai, aplinkosauginės krypties formavimą, nutarta pervadinti asmens jau nepriklausomai Lietuvai kūrusio gamtosaugos koncepciją, strategiją ir veiklos planus. Po diskusijų ir atsiklausus artimųjų, nutarta ją pervadinti mokslininko, kraštovaizdininko, biologinės įvairovės išsaugojimo, nacionalinių parkų vystytojo R.Pakalnio vardu, asmens prisidėjusio prie gamtos politikos kūrimo nepriklausomoje Lietuvoje", – dienraščiui patvirtino aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Ministro teigimu, V.Bergo premijos nutarta atsisakyti dėl jo ryšių su aktyviais Lietuvos komunistų partijos nariais, veiklos padedant rinkti lėšas vadinamajai Lietuvos raudonosios pagalbos organizacijai, kuri buvo tarptautinio komunistų susivienijimo, įkurto Sovietų Sąjungoje, filialas.

Atsižvelgta ir į tai, kad sovietmečiu jis vadovavo įvairioms įstaigoms, prisidėjusioms prie bendro krašto sovietizavimo, socialinės struktūros pertvarkymo, t.y. žemės perdalijimo, nacionalizavimo ir jos atėmimo iš žmonių.

Įtiko naujai valdžiai

V.Bergo, kurio premija beveik 30 metų buvo teikiama nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje, politinės pažiūros buvo aiškios dar A.Smetonos laikais, kai jis įsitraukė į Pažangiųjų moksleivių kuopos veiklą ir už tai buvo išmestas iš Ukmergės gimnazijos.

Vėliau jam teko kalėti Varnių koncentracijos stovykloje.

Sovietams užėmus Lietuvą 1940-ųjų vasarą, V.Bergas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos įsaku buvo paskirtas Vilniaus apskrities vykdomojo komiteto pirmininku.

Į tokias pareigas sovietai bet ko neskirdavo. Prasidėjus karo veiksmams, V.Bergas pasitraukė į Omsko sritį.

1942 m. pašauktas į Raudonąją armiją, tarnavo 16-ojoje lietuviškojoje šaulių divizijoje, tada jam suteiktas karininko laipsnis.

1943 m. V.Bergui teko dalyvauti ir kautynėse. Tarnybą jis baigė būdamas 167-ojo pulko vado A.Šurkaus padėjėjas.

1945 m. kovą V.Bergas tapo Klaipėdos vykdomojo komiteto pirmininku, kitaip tariant, pirmuoju miesto meru pokariu.

Visą šią informaciją Karolis Jankevičius ir Juozas Stasinas išdėstė atsiminimų knygoje apie V.Bergą "Gamtos riterio lobiai".

Kai prasidėjo "apsivalymas nuo buržuazinių nacionalistų" sovietinėje administracijoje, nemažai aktyvistų prarado savo postus.

Galbūt dėl to savo karjerą Klaipėdos vykdomajame komitete taip greitai baigė ir V.Bergas (1906–1983).

Neturi kelti abejonių

Istorikas Dainius Elertas akcentavo, kad V.Bergo premija, teikiama šiais laikais, kėlė daug klausimų.

Dainius Elertas.

Dėkui Dievui, kad po truputį gręžiamės nuo sovietinio palikimo.

"Keista, kad jau atkūrus nepriklausomybę taip pagerbtas buvo draugas V.Bergas, jo vardu pavadinant premiją. Dėkui Dievui, kad po truputį gręžiamės nuo sovietinio palikimo. Žinoma, V.Bergo darbus – gerus ir nelabai gerus – reikia prisiminti, bet tegul tai daro istorikai, kurie ir įvertins tamsiąsias bei šviesiąsias šios asmenybės puses, o premijų pavadinimai tegul bus siejami su tais mūsų valstybės žmonėmis, kurių biografija nekelia abejonių", – kalbėjo D.Elertas.

Tiesa, V.Bergo pastangomis 1957 m. atnaujinta žurnalo "Mūsų girios" leidyba.

Jo dėka 1959 m. Lietuvoje buvo priimtas pirmasis Sovietų Sąjungoje Gamtos apsaugos įstatymas, o 1960 m. įkurta Gamtos apsaugos draugija.

Jo iniciatyva kūrėsi draustiniai, nacionaliniai parkai, atsirado Ventės rago ornitologinė stotis, Žuvinto rezervatas, įvairios gamtos tyrimų stotys visoje Lietuvoje.

"Nekvestionuojama, kad jis padėjo įkurti gamtinius rezervatus, gamtai tai yra pozityvu. Bet koks motyvas, kodėl tie rezervatai buvo įkurti? Ten juk medžiojo ir žvejojo partiniai veikėjai, kitiems neleido. Taigi draustinis iš esmės buvo įkurtas nomenklatūrininkams. Todėl čia ir atsiranda V.Bergo veiklos dvilypumas – iš vienos pusės rūpinimasis gamta, iš kitos – rūpinimasis tam tikrų asmenų aptarnavimu", – pastebėjo istorikas.

Šias įžvalgas tarsi patvirtintų V.Bergo biografijos faktas, kad jis 1947–1957 m. buvo paskirtas ir dirbo Medžioklės ūkio valdybos prie LSSR Ministrų tarybos viršininku.

"Todėl, kalbant apie kokius nors pagerbimo ženklus ar premijas, kurie turėtų pakylėti, pagerbti žmogų už jo nuopelnus tam tikrai sričiai, tai šiuo atveju V.Bergo idealas tikrai niekaip neatitinka mūsų dabartinių poreikių", – įsitikinęs istorikas.

Istorinės klaidos neliks

Veikiausiai tuo remdamasi Aplinkos ministerija ir apsisprendė ištaisyti istorinę klaidą, pervadindami V.Bergo premiją R.Pakalnio vardu.

Permainos: Aplinkos ministerijos nuomone, aplinkosauginė premija turėtų būti pervadinta mokslininko, kraštovaizdininko, biologinės įvairovės išsaugojimo, nacionalinių parkų vystytojo R.Pakalnio vardu. R. Vilimo / BNS nuotr.

R.Pakalnis (1941–2020) buvo Lietuvos miškininkas ekologas, aplinkosaugininkas, pedagogas, visuomenės veikėjas, buvęs Botanikos instituto direktorius, Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir I Sąjūdžio Seimo narys, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas.

"Teko asmeniškai pažinoti šį žmogų. Jis buvo labai teigiamas, kaip gamtosaugininkas. Jis buvo intelektualas ir labai prolietuviškas, aktyviai dalyvavęs, steigiant saugomas teritorijas. Manau, kad jo vardas premijos pavadinime klausimų neturėtų kelti. O dėl ankstesnio, reikėjo būtinai kažką keisti. Niekas nesako, kad turime tuos žmones akmenimis užmėtyti ar teisti, bet derėtų atsisakyti tų asmenų, kurie aktyviai dalyvavo pavergiant Lietuvą, kurie tapo okupacinės valdžios vėliavnešiais, įamžinimo gatvių ar premijų pavadinimuose", – įsitikinęs gamtininkas, ekologas Erlandas Paplauskis.