Kasmet Lietuvoje mažėja mokinių, tad pedagogų skaičius jau pasidarė perteklinis. Dėl to sunkiau į jų gretas įsilieti jauniems mokytojams – jų stinga nebent provincijoje, kuri nesugeba prisivilioti jaunimo.

Amžiaus vidurkis didėja

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenys atskleidžia augantį vidutinį dirbančių pedagogų amžių. Jei 2012–2013 mokslo metais jis siekė 46,86 metų, po metų vidutinis amžius buvo 47,36 metų, o pernai – 47,92 metų.

Tolydžio mažėja dirbančių pensinio amžiaus pedagogų gretos. 2010–2011 mokslo metais dirbo 3 631 pensinio amžiaus pedagogas (8,63 proc. visų pedagogų), po metų jų dirbo 3 613 (8,68 proc.). 2012–2013 m. buvo 3 451 pensinio amžiaus pedagogas ((8,62 proc.), 2013–2014 m. – 2 856 (7,40 proc.), pernai – 2 813 (7,54 proc.).

Tačiau jaunų žmonių pastaraisiais metais į pedagogų gretas įsiliejo taip pat kiek mažiau: 2012–2013 m. jų buvo 1 028, 2013–2014 m. – 1 071, 2014–2015 m. – 805.

Mokytojų per daug

Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė pripažino – šiuo metu švietimo sistemoje jaučiamas mokytojų perteklius, todėl jauni mokytojai, net ir norėdami, neturi kur ateiti dirbti. Tačiau ateinantieji, viceministrės teigimu, yra motyvuoti ir nori dirbti.

"Jei kalbėsime apie pedagogų poreikį, žvelgdami į penkerių metų perspektyvą, tai mokytojų poreikis labai priklausys nuo demografinių procesų. Jau šiais metais mokytojams, kuriems suėjo pensinis amžius, iš biudžeto išeitinėms išmokoms buvo skirta lėšų. Tai skatinsime daryti ir toliau, tad tikimės, kad po penkerių metų mokytojų skaičius taps optimalesnis", – sakė G.Krasauskienė.

Pasak viceministrės, Lietuvoje nė vieno dalyko dėstančių mokytojų netrūksta, o yra gerokai per daug. "Tačiau yra kita problema. Nedidelėse rajonų mokyklose gali trūkti, tarkim, fizikos mokytojų. Bet tai ne dėl to, kad jų stinga apskritai, o kad nesusidaro reikiamas darbo krūvis. Savivaldybės turi visas priemones, nustatytas teisiniuose aktuose, kad pritrauktų tokių specialistų, pavyzdžiui, jos gali kompensuoti mokytojo kelionės į darbą ir darbo išlaidas, suteikti gyvenamąją vietą ir panašiai", – vardijo G.Krasauskienė.

Direktorių laukia permainos

Ministerijos specialistė taip pat atskleidė, kad artimiausiu metu mokyklose pokyčiai laukia vadovaujančių asmenų.

G.Krasauskienės teigimu, per šio rudens sesiją Seimas numato svarstyti Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo projektą. Projekte numatoma visų biudžetinių įstaigų (taip pat ir mokyklų) vadovams nustatyti ketverių metų kadenciją. "Numatyta galimybė, kad vadovas po ketverių  metų galės pretenduoti į šias pareigas dar vienai kadencijai, bet ne ilgiau", – būsimą tvarką apibūdino viceministrė.