„Potvynio istorijos. Žalgirių kaimas. Apsemtame miške lediniame vandenyje išsigelbėjimo ieško stirnos. Šią pavyko ištraukt iš vandens ir nuplukdyti, kur sausa ir yra pašaro“, – feisbuke prie užfiksuotų vaizdų skelbė R. Žalgevičius.
Portalui pašnekovas pasakojo, kad šis stirniukas buvo pastebėtas tuomet, kai plaukė į kaimą.
„Aplink – vanduo, jokios sausumos nesimato. Nebent į plentą, kur smalsuoliai ir tūkstančiai mašinų. Tai, be abejo, stirniukui ramybės ten nebūtų ir jis vėl šoktų į vandenį. Tai buvo priimtas toks sprendimas, kad jį pasigauti ir į valtį įsodinti kaip keleivį be bilieto ir surasti jam jaukią vietą. Tą ir padarėme“, – pasakojo R. Žalgevičius.
R. Žalgevičiaus vaizdo įrašas.
Kaip antradienį skelbta, šešiose Šilutės rajono seniūnijose savivaldybė dėl potvynio grėsmės nusprendė skelbti ekstremaliąją situaciją. Anot, pašnekovo, šie veiksmai – pavėluoti.
Ar potvynio užlietose vietovėse baisu? „Baisu būna, kai žmogus užklumpamas netikėtai. Ne kartą yra buvę, kad formuojasi ledo sangrūda, staiga ledonešis, o žmogus miega lovoje ir nieko nežino. Ledonešis prasideda ir sustoja, tada staiga labai greitai vanduo ateina. Ir šį kartą greitai atėjo, tačiau šviesiu paros metu, tai žmonės spėjo pasiruošti, tarkim, patraukti mašinas. Bet jei žmogus miegotų, tai tos mašinos, ar baldai būtų tiesiog apsemiami. Tai – nereikalingas stresas, kurio būna gausu, ir žmonės turi per galvą verstis, kad bent kiek tos savo mantos išgelbėtų. Aišku, šunys sargai yra, jie pradeda staugti ir taip perspėja gyventojus. Tačiau logiškos sistemos, kuri suveiktų naktį, nėra“, – teigė Šilutėje gyvenantis vyras, kuris reportažus daro apie 30 metų.
Baisu būna, kai žmogus užklumpamas netikėtai.
Koks šių metų potvynis? „Pagal poveikį žmogaus gyvenimui, tai iki vidutinio, link mažesnio. Aišku, keliai lengvąja mašina nepravažiuojami, traktoriumi galima pravažiuoti“, – sakė pašnekovas.
Kadangi fotoreporteris gyvena vandens nepaveiktoje vietovėje, tai potvynis jam gražu – „kaip kitiems Naujieji metai“.
„Nuo potvynio iki potvynio – žymiai didesnis emocinis krūvis yra“, – pokalbį baigia vyras, kaip privalumus paminėjęs girdimus paukščius, nuo miesto prieigų vandenyje matomus saulėlydžio atspindžius.
Paskelbta ekstremalioji situacija
Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis BNS teigė, kad „ekstremaliųjų situacijų operacijų centras paskelbė ekstremaliąją situaciją Šilutės savivaldybėje, šešiose seniūnijose, tai yra Usėnų, Juknaičių, Rusnės, Šilutės, Kintų ir Saugų.“
Ekstremalioji situacija minėtose Šilutės rajono seniūnijose galioja neterminuotai.
Kariuomenė kartu su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos hidrologais antradienį atlieka Šilutės rajono vandens telkinių inžinerinę žvalgybą vertinant, ar yra poreikis sprogdinti ledą.
Savo ruožtu, savivaldybė stebi vandens lygio kilimą ties Uostadvario kaimu ir prognozuoja pakilimą Minijos upėje.
Naujausia hidrologų informacija
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, kovo 17 d. daugelyje šalies upių stebimas vandens lygio kritimas, vietomis iki 53 cm per parą. Nemuno žemupyje, vietomis, tebestebimas kilimas iki 31 cm. Stichinis vandens lygis stebimas Leitėje ties Kūlynais – 295 cm (stichinio riba – 245 cm), Gėgėje ties Plaškiais – 432 cm (stichinio riba – 425 cm), Atmatoje ties Rusne – 323 cm (stichinio riba – 288 cm).
Numatomas vandens lygio kritimas.
„Ledas ežeruose sparčiai tirpsta, tampa porėtas, silpnas. Vietomis gali būti properšų, atotirpų, vandens ant ledo. Ant jo lipti ypač pavojinga!“ – įspėjo specialistai.
Kuršių mariose, ties Vente, ledo storis 34 cm, ties Nida ledo storis 32–34 cm, vietomis atšuta, ant ledo vietomis sniego tirpsmo vanduo, ledo irimas 2–3 balai, ties Juodkrante stebimas tik dreifuojantis ledas. Kovo 15–17 dienomis laukiamas šiaurinės Kuršių marių dalies ledo dangos išlaužymas, ledonešis.
Daugiau naudingos informacijos apie potvynį galite čia.
(be temos)