PREMJERĖ ĮVARDIJO KETURIS MODELIUS, KAIP FINANSUOTI GYNYBĄ: GALI AUGTI IR MOKESČIAI

Per pasitarimą Vyriausybėje dėl papildomo tvaraus gynybos finansavimo pirmadienį pasiūlyti svarstyti keturi galimi lėšų šaltiniai, paprašyta, kad juos pirmiausia įvertintų Trišalė taryba, nevyriausybininkai.

Pasiūlymai apima įvairių mokestinių lengvatų mažinimą, pelno ar pajamų mokesčių didinimą, naštos pasidalijimą su savivalda.

Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, Trišalės tarybos drauge su Nevyriausybinių organizacijų koalicija vertinimo bus laukiama maždaug porą savaičių ir tuomet, jeigu bus koks nors bazinis pasiūlymas, jį svarstys politikai.

„Jeigu po to matysime, kad jau turime rimtesnę bazę, ant kurios galime toliau dirbti pasitelkę ir politikus, tikiuosi, kad į tą laiką gal ir opozicija malonės grįžti išsisklaidžiusi savo abejones, kurias šeštadienį iškomunikavo, tada galėtume jau kalbėti apie kokį nors galbūt ir konkretų Vyriausybės pasiūlymą“, – pirmadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė I. Šimonytė, susitikusi su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir profsąjungų atstovais.

Modeliai gali kisti

Jos teigimu, pirmadienį pateikti keturi galimi papildomo gynybos finansavimo modeliai.

Planuojama, kad jie leistų finansavimą gynybai padidinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) vietoje dabartinių 2,5 procento.

„Jeigu kalbame apie 0,5 proc. BVP, kas yra inkaras, prie kurio smulkesni dalykai kabinami, vienu atveju, tai yra Seimui pateikti pasiūlymai dėl gyventojų pajamų mokesčio keitimo, kitaip tariant, dėl individualios veiklos įvairių lengvatų ir progresinio pajamų mokesčio tarifo“, – tvirtino I. Šimonytė.

„Antru atveju, tai yra pridėtinės vertės mokestis, trečiu – pelno mokestis ir ketvirtu – naštos pasidalinimas su savivalda, bet ir papildomai mokestinės pajamos, plius įvertintos visos mokesčių lengvatos tos, apie kurias galime diskutuoti“, – teigė ji.

Vyriausybės vadovės teigimu, pateikti variantai yra darbiniai ir gali būti keičiami ar jungiami tarpusavyje.

Pasak premjerės, bazinis didesnio finansavimo poreikis siekia 3 proc. BVP, tačiau jeigu konkrečiais metais gynybai reikėtų skirti daugiau lėšų, jas būtų galima skolintis.

„Kaip bedėliotum tuos prioritetus ir kaip juos bestumdytumei, yra labai sunku paneigti faktą, kad 0,5 procentinio punkto papildomo finansavimo poreikis yra ilgalaikis, jis yra mažiausiai dešimtmečiui, o tie 3 ar 3,4 proc. BVP, kurie iškyla atskirais metais, nelygu kaip investiciniai sprendimai sudėlioti, galbūt tos bangos gali būti skolinimosi instrumentais nupjaunamos, kadangi jos apie 2030 metus (lėšų poreikis – BNS) grįžta į tvarų 3 proc. lygį“, – sakė Vyriausybės vadovė.

I. Šimonytė vylėsi, kad dėl tvaraus papildomo krašto apsaugos finansavimo pavyks sutarti ir su dabartine opozicija.

Jos atstovai nedalyvavo pirmadienio pasitarime, teigdami nematantys prasmės tartis dėl lėšų gynybai, atsistatydinus krašto apsaugos ministrui, o naujo dar nepaskyrus. Be to, anot jų, pirma turi būti išsklaidytos Arvydo Anušausko mestos abejonės dėl galimo politikų spaudimo krašto apsaugos sistemos pareigūnams dėl viešųjų pirkimų.

Koalicijos partneriai tikisi, kad įsitrauks opozicija

Pasitarime dalyvavęs Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas nevertino pirmadienį pateiktų galimų gynybos finansavimo modelių.

„Tai pagrindas diskusijoms savo partijose. (...) Kalbu apie keturis mokesčių variantus, kuriuos nusifotografavau, pareisime, analizuosime“, – teigė jis.

Pasak liberalo, variantai dėl mokesčių pakeitimų bus išsiųsti ir opozicijos atstovams, jis vylėsi, kad šie grįš prie diskusijų stalo.

Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė savo ruožtu sakė, kad būtų linkusi pritarti finansavimui, susijusiam su obligacijomis ir skolinimusi.

„Yra gal dvi dalys, logiškos, viena pastovi finansavimo dalis iš tvaresnių šaltinių, kita iš kintamųjų šaltinų, kaip obligacijos, skolinimasis, šita kryptis logiška, ir tada yra įvairūs pasiūlymai“, – žurnalistams teigė A. Armonaitė.

Anot jos, dabar svarbu grįžti į politines partijas, profsąjungas, verslo organizacijas ir aptarti pasiūlytus variantus, be to, norėtųsi, kad sprendimai būtų priimami su opozicija.

„Norėtųsi opozicijos, kad ji dalyvautų, kad tie sprendimai būtų bendri“, – teigė A. Armonaitė.

Politikai tariasi dėl papildomų lėšų gynybai, kad būtų galima finansuoti planus sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį šaukimą.

Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,75 proc. BVP, tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP.