ŠMSM su dalimi profsąjungų sutarusi, kad mokytojų atlyginimai kils ne nuo sausio, bet nuo kitų metų rugsėjo, o algos augimas bus didesnis.

Visgi tam pritaria ne visos švietimo bendruomenę atstovaujančios grupės, jos siekia, kad atlyginimai augtų nuo metų pradžios.

Svarsto kreiptis į teismą

Tarp nepritariančių esamam susitarimui su ministerija – šakos kolektyvinę sutartį pasirašęs Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas.

Profsąjungos pirmininkas Sigitas Vaitkevičius BNS sakė, kad mokslo darbuotojai turi vieną reikalavimą – jog būtų vykdoma šakos kolektyvinė sutartis, kurioje numatyta, kad atlyginimai auga nuo metų pradžios.

Vyriausybei to neįvykdžius, neatmeta galimybės eiti teisiniais keliais.

„Mums nėra pareigos šiuo atveju streikuoti, mums užtenka nutraukti derybinį procesą ir kreiptis į teismą, tam, kad mums būtų pripažinta atitinkamai tai, kad yra jau sutarta“, – BNS sakė S. Vaitkevičius.

„Jeigu tai būtų derybų procesas ir mes tik bandytume susitarti, tai vienareikšmiškai viena iš spaudimo priemonių yra vieši veiksmai, tai yra streikas, piketas, tą ką daro šiuo momentu Andrius (Navickas –BNS). Mes jau turime susitarimą ir jis yra šalies nevykdomas, mes turime procedūras šalyje, pagal kurias tokius nevykdymus mes galime spręsti ir nestreikuodami, ir nepiketuodami“, – kalbėjo jis.

Be to, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas teigė, kad, jo nuomone, atlyginimai turėtų būti didinami atsižvelgiant į Lietuvos banko, ne Finansų ministerijos prognozes.

BNS rašė, kad pernai spalį atnaujintoje šakos kolektyvinėje sutartyje su keturiomis profsąjungomis numatyta, kad kasmet iki 2028-ųjų pedagogams atlyginimai bus didinami 5 proc. daugiau nei prognozuojamas tų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas.

Pagal šį susitarimą mokytojų algos nuo sausio turėjo didėti 7,65 proc., tačiau Finansų ministerijos skaičiavimai numatė, kad mokytojų algos kitąmet augs 5 procentais.

ŠMSM praėjusią savaitę paskelbė derybose su švietimo profsąjungomis sutarusi, kad mokytojų algos nuo 2026-ųjų rugsėjo 1 dienos didės 11,5 procento.

Tokį alternatyvų darbo užmokesčio didinimo grafiką Vyriausybei siūlė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjunga (LŠMPS).

Pasiekus susitarimą – siūlymai įstatymų pakeitimams

Pasiekus susitarimą su dalimi profesinių sąjungų, R. Popovienė ir tuometė Švietimo reikalų komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė užregistravo siūlymus kitų metų biudžete, kuriais būtų didinami asignavimai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM).

Kaip BNS nurodė ministerija, lėšos ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokytojų ir kitų pedagogų darbo užmokesčiui mokykloms skiriamos, vadovaujantis Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašu.

„Pritarus (...) įstatymo pakeitimams, atitinkamai būtų tikslinami šiame apraše nustatyti finansavimo rodikliai“, – BNS teigė ŠMSM.

Anot ministerijos, prognozuojama, kad vidutinis mokytojo darbo užmokestis nuo kitų metų rugsėjo 1-osios, palyginti su darbo užmokesčiu šiemet, padidėtų vidutiniškai 12,29 proc.: iki mokesčių – 377 eurais, po mokesčių – 229 eurais.

Tuo metu lėšos mokslo ir studijų institucijų akademinių darbuotojų darbo užmokesčiui būtų skiriamos pagal šių institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės bei meno veiklos rezultatus, taip pat valstybės finansuojamų studentų studijoms skiriamas lėšas.

„Neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui didinti numatytos lėšos skirstomos proporcingai institucijų ūkiui ir administravimui skirtoms lėšoms“, – sako ministerija.

ŠMSM duomenimis, vidutinis mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokestis nuo kitų metų rugsėjo, palyginti su darbo užmokesčiu šiemet, padidėtų vidutiniškai 12,29 proc.: iki mokesčių – 427 eurais, po mokesčių – 258 eurais.

Prie ministerijos rengs mitingą

Dalies profsąjungų ir ŠMSM susitarimą kritiškai vertina ir šakos sutartį pasirašiusi Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“.

„Sandrauga“ kol kas nėra pasirašiusi jokio susitarimo dėl tokio sprendimo. Matyt, kai kas ministerijoje žodį „preliminaru“ supranta kaip „galima jau skelbti pergalę“, – sekmadienį išplatintame pranešime teikia profsąjunga.

Anot jos, toliau bus nuosekliai siekiama, kad būtų įvykdyti kolektyvinėje sutartyje numatyti ministerijos įsipareigojimai.

„Sandrauga“ pozicija lieka nuosekli: mokytojų darbo užmokestis turi būti didinamas nuo 2026 metų sausio 1 dienos, kaip to reikalauja kolektyvinės sutarties logika ir sąžiningumas“, – teigiama pranešime.

„Tikimės, kad ir kiti asmenys dalyvaujantys derybose, laikysis to paties – realių, o ne „kūrybinių“, „preliminarių“ įsipareigojimų“, – rašoma jame.

Kritiką susitarimui išsakė ir šakos kolektyvinės sutarties nepasirašiusi Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga.

A. Navickas tikina, jog užuot kalbėjusi su visomis pusėmis ir siekusi bendro sutarimo, R. Popovienė pateikė projektą, kuris neturi nei mokytojų, nei visų profesinių sąjungų pritarimo.

„Siekiame to, ką ir partijos buvo sutarę po 2018 metų streikų: tai yra bendras tikslas, kad mokytojų atlyginimai būtų 30 proc. didesni negu šalies vidutinis darbo užmokestis. Tai natūralu, kad norime, kad visi sprendimai vestų tikslo link. Akivaizdu, kad dabartinis susitarimas blogina situaciją“, – BNS sakė A. Navickas.

Nepritardama šiam susitarimui, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga lapkričio 19 dieną planuoja mitingą prie ministerijos. Švietimo ministrė R. Popovienė sako, kad bus bandoma rasti susitarimą ir su šia profsąjunga.

„Matome, kad ministrė, iš karto reagavo, tas šiek tiek nuteikė optimistiškai, lyg ir matome, kad ji komunikuoja, kad sieks susitarimo, tai būtų džiugu“, – teigė profsąjungos pirmininkas.

„Bet vėlgi tie sprendimai ir klaidos tokios formuojančios klaidingas nuomones, neva tai sutarta su švietimo bendruomene, su mokytojų lūkesčiais, kaip matom, kad nei kitos profesinės sąjungos, nei mokytojai socialiniuose tinkluose nepritaria tam sprendimui, kuris blogintų jų padėtį kitais metais“, – kalbėjo jis.

Pastaroji profesinė sąjunga su švietimo ministre susitikti planuoja ketvirtadienį.