„LRT auditui nustačius trūkumus, raginu visuomeninio transliuotojo vadovybę juos kuo greičiau išspręsti – tai padės LRT tapti dar artimesnei visuomenei ir užtikrinti dar skaidresnę veiklą“, – pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ teigė ministrė pirmininkė.
Kaip rašė BNS, LRT veiklos auditą atlikusi Valstybės kontrolė nustatė dirbančiųjų socialinių garantijų rizikas, turinio prieinamumo ir pirkimų spragas.
Auditas parodė, jog dauguma LRT programų pirkimų 2024-aisiais buvo atlikta neskelbiamų apklausų būdu. Anot kontrolierių, toks pirkimo būdas nesukelia pareigos įsitikinti, kad programų kaina adekvati, todėl reikia stiprinti visuomeninio transliuotojo viešųjų pirkimų priežiūrą.
Anot Valstybės kontrolės, taip pat trūksta apibrėžtumo, kada LRT steigia pareigybę, o kada sudaro autorinę ar paslaugų sutartį, be kita ko, siūloma nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų neatlygintinai skleidžiama daugiau informacijos socialine tema, įvesti turinio pritaikymo neįgaliesiems grafiką, susietą su įstatymo tikslais.
Premjerės teigimu, viešieji pirkimai neturi kelti niekam jokių abejonių, o darbuotojams privalo būti suteiktos visos reikiamos socialinės garantijos. Ji tikino apie poreikį LRT daugiau dėmesio skirti socialinėms temoms kalbėjusi ir anksčiau.
„Visuomeninio transliuotojo misija yra užtikrinti tai, kas svarbiausia visuomenei. Tai patvirtina ir rekomendacijos, raginančios didinti programų prieinamumą asmenims su negalia“, – sako I. Ruginienė.
„Nors Valstybės kontrolė šiuo metu nustatė spragų, neabejoju, kad jas ištaisęs LRT dar geriau atspindės savo visuomeninę misiją“, – teigė premjerė.
LRT žada mažinti neskelbiamų apklausų, tikisi dalyvauti keičiant programų įsigijimo aprašą
LRT žada mažinti neskelbiamos apklausos būdu vykdomų viešųjų pirkimų ir tikisi dalyvauti Vyriausybei pagal Valstybės kontrolės rekomendacijas tikslinant programų įsigijimo aprašą.
„LRT mažins neskelbiamų apklausų apimtį ten, kur tai įmanoma, ir stiprins pirkimų vidaus kontrolę. Bus atnaujintos pirkimų ir sutarčių vykdymo kontrolės procedūros, mokymų ir testavimo tvarka, formos ir registrai, pirkimų taisyklės ir pareigybių aprašymai“, – teigiama visuomeninio transliuotojo pirmadienį išplatintame pranešime.
Tam žadama įdarbinti daugiau viešųjų pirkimų specialistų.
Bus atnaujintos pirkimų ir sutarčių vykdymo kontrolės procedūros, mokymų ir testavimo tvarka, formos ir registrai, pirkimų taisyklės ir pareigybių aprašymai.
Taip LRT sureagavo į Valstybės kontrolės auditą, parodžiusį, kad 516 iš 578 arba 89 proc. programų sukūrimo ir gaminimo pirkimų LRT pernai vykdė neskelbiamos apklausos būdu, kreipiantis į konkretų tiekėją.
Pasak kontrolierių, toks pirkimas nesukelia reikalavimo įsitikinti, kad paslauga įsigyjama už rinkai adekvačią kainą.
Todėl Valstybės kontrolė siūlo Vyriausybei patikslinti jos priimtą programų pirkimo aprašą dėl pirkimo būdo pasirinkimo, neskelbiamomis apklausomis perkamų objektų įvertinimo, galimybės pirkti kreipiantis į konkretų tiekėją.
LRT pažymi pagal šį aprašą perkanti visas laidas ir kitą turinį, todėl jis yra vienas svarbiausių dokumentų visuomeninio transliuotojo veikloje. Anot pranešimo, kol kas nežinoma, kaip keisis aprašas, tačiau LRT tikisi būti įtraukta į jo rengimą.
„Valstybės kontrolė įvertino, kad LRT tinkamai veikė pagal šį Vyriausybės nutarimu patvirtintą aprašą, tačiau patį dokumentą rekomendavo tikslinti. Tikimės, kad jis bus koreguojamas atsižvelgiant į LRT specifiką, nesukurs perteklinio biurokratizavimo ir neparalyžiuos LRT programos“, – pranešime cituojamas LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas.
Auditas, be kita ko, parodė, kad šio aprašo laikymosi priežiūra ir metodinė pagalba nepavesta jokiai institucijai, todėl LRT neturi į ką kreiptis konsultacijų, nevykdoma išorinė programų, jų pirkimų priežiūra.
Peržiūrės autorines sutartis, bet dalį sudarinės toliau
Kaip skelbė BNS, audito duomenimis, 2021–2024 metais LRT kasmet pasirašydavo nuo 1 tūkst. 27 iki 1 tūkst. 638 autorinių sutarčių, kurių 11,8–17,3 proc. sudaroma su etatiniais darbuotojais. Penkiuose iš 44 kontrolierių vertintų atvejų autorinėmis sutartimis pavesti darbai buvo numatyti darbuotojų pareigybių aprašymuose.
Anot LRT, autorinės sutartys yra „neišvengiama žiniasklaidos veiklos dalis“, o praėjusiais metais jų skaičius išaugo dėl trejų rinkimų, sporto ir šimtmečio Dainų šventės transliacijų.
„Tokios specialiosios transliacijos visuomet sukuria papildomą laikiną įvairių kūrybinių žmonių poreikį. (...) Tokio tipo autorinės sutartys ir toliau bus pasirašomos, tačiau LRT sutinka su Valstybės kontrole, kad autorinės sutartys neturėtų būti taikomos darbo santykiams įforminti. Ši problema LRT buvo itin aštri anksčiau, tačiau per pastaruosius metus ji beveik išspręsta“, – nurodė LRT.
Nacionalinis transliuotojas sako peržiūrintis visas autorines sutartis ir jų taikymą, taip pat planuojantis sukurti naują tvarką esamiems darbuotojams apmokant už papildomas kūrybines užduotis.
LRT teigia nebetaikysianti išimčių gerai dirbusiems grįžtantiems darbuotojams ir praktikantams, kurios anksčiau leido siekti efektyvumo ir taupyti kaštus, dokumentuosianti ir standartinėje IT sistemoje valdysianti visą darbuotojų atranką.
„Tam planuojama įdarbinti papildomą specialistą“, – nurodė LRT.
Žada dvigubinti subtitravimų, didinti nemokamos sklaidos
Be to, Valstybės kontrolė LRT skatina didinti programų prieinamumą neįgaliesiems, akcentuodama, kad programų su lietuviškais subtitrais trukmė turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. mėnesio transliavimo laiko, kai LRT pernai sudarė 13,70 procento.
Pasak LRT, per metus iš viso parengiama per 1 tūkst. valandų eterio su subtitrais ir vertimu į gestų kalbą, o portale LRT.lt prieinama per 7 tūkst. valandų subtitruotos medžiagos.
„Įvertinusi Valstybės kontrolės rekomendacijas, LRT mato prasmę dar sparčiau auginti pritaikyto turinio kiekį ir ketina dvigubinti LRT viduje subtitruojamos medžiagos kiekį“, – teigiama pranešime.
Tuo metu neatlygintinai LRT skleidžiami pranešimai, audito duomenimis, televizijoje ir radijuje nuo 2023-iųjų sudarė iki 50 proc. eterio laiko. Už mokestį ar mainais skleidžiama informacija televizijoje sudarė 55–59 proc., radijuje – 60–61 proc. eterio laiko.
LRT teigia nemokamai transliuojanti „beveik pusę“ šviečiamosios, socialinės informacijos, tačiau planuojanti pasiekti 60 proc.
Visuomeninio transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė pranešime sako Valstybės kontrolės auditą parodžius, kad iš esmės LRT veikia tinkamai.
„Teigiamai vertiname Valstybės kontrolės auditą, kuris įvardijo tobulintinas sritis, tačiau iš esmės parodė, kad finansiniai ištekliai planuoti tinkamai, LRT veikia skaidriai ir efektyviai“, – cituojama LRT vadovė.
Pasak jos, vasarą ir rudenį su Valstybės kontrole vyko intensyvus ir konstruktyvus darbas.
„Nors dėl darbuotojams tekusio papildomo krūvio tai nebuvo lengvas etapas, LRT nuoširdžiai bendradarbiavo, nes visada matė profesionaliai atliekamo audito prasmę. Visos audito pastabos ir rekomendacijos pasitarnaus dar efektyviau veikiančiam LRT“, – nurodė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
BNS skelbė, kad Valstybės kontrolė vertino, kaip LRT savo veikloje 2021–2024 metais laikėsi skaidrumo, efektyvumo, rezultatyvumo, atskaitomybės ir kitų principų.
Atlikti auditą šių metų balandį pavedė Seimas, nors įprastai Valstybės kontrolė pati nusprendžia, ką audituoti.
Dėl to dalis žiniasklaidos bendruomenės nerimavo, kad šis auditas, kaip ir prezidentą Gitaną Nausėdą 2019-ųjų kampanijoje konsultavusio politologo Mindaugo Jurkyno skyrimas LRT tarybos pirmininku, gali politizuoti transliuotoją.
LRT tarybos pirmininkas: audite pateiktos rekomendacijos bus įgyvendintos
Valstybės kontrolei pirmadienį paviešinus nacionalinio transliuotojo audito rezultatus, LRT tarybos pirmininkas M. Jurkynas žada įgyvendinti rekomendacijas.
„Rekomendacijos, ypač tarybos atžvilgiu, bus įgyvendintos ir jos jau bus įtrauktos į 2026 metų LRT tarybos veiklos planą“, – veiklos vertinimo rezultatams pristatyti skirtame neeiliniame Seimo Audito komiteto posėdyje kalbėjo jis.
Anot M. Jurkyno, nepriklausomų narių skaičius tarybos komitetuose didės.
Jis taip pat žadėjo audito išvadas aptarti artimiausiame LRT tarybos posėdyje.
(be temos)
(be temos)