Vaiko gimimas – vienas didžiausių gyvenimo stebuklų. Tačiau ne visiems šią svajonę įgyvendinti taip paprasta.

„Maždaug 15–20 proc. norinčių pastoti, galinčių pastoti, nepastoja“, – sakė gydytoja akušerė-ginekologė Gražina Bogdanskienė.

Kas negali susilaukti vaikų natūraliai, gelbsti pagalbinis apvaisinimas. Tačiau dabar juo pasinaudoti gali tik susituokusios arba partnerystę registravusios poros.

„Negalėdavo patikėti tos poros, kurios kreipiasi, ir mes sakome – reikia pagalbinį apvaisinimą atlikti, bet mes negalime pagal galiojantį įstatymą. Tai poros klausia, ar čia mes XIX amžiuje gyvename“, – teigė G. Bogdanskienė.

Keisti padėtį siūlo Seimo liberalai. Jie parengė pataisas, pagal kurias pagalbinis apvaisinimas būtų galimas visiems: ir susituokusioms, ir nesusituokusioms poroms, ir vienišoms moterims.

„Esmė ta – kai moteris kreipiasi, ar tai būtų vieniša moteris, ar partnerystė, ar santuoka, ar santykiuose esanti moteris, kad ji galėtų tokią teisę gauti“, – aiškino Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Politikus sukrutino Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad dabartinė sistema diskriminuoja. Nevaisingumo problemos nesirenka, ar tu susituokęs, ar ne. Taip turėtų būti ir su pagalbiniu apvaisinimu.

„Siūlome nelaukti ir kuo greičiau išspręsti šitą teisinę problemą“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen

Ž. Gedvilos / ELTOS nuotr.

Jai antrina socialdemokratė Orinta Leiputė. 

„Žinant ir demografinę situaciją, tikrai negalėtume dėl šeimyninės padėties ar statuso diskriminuoti tiek porų, kurios gyvena susituokusios, tiek vienišų moterų. Šiai dienai gali įsivaikinti mamos vienišos vaikučius, tai kodėl negalėtų pasinaudoti ir šia paslauga?“ – svarstė Seimo narė.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Tai dar tik pirmas žingsnis Seime, bet iniciatyva jau dabar sulaukia tiek palaikymo, tiek aršios kritikos.

„Kodėl jūs atmetate teisę būti tėvu vyrams?“ – klausė Seimo narė Rita Tamašunienė.

J. Kalinsko / ELTOS nuotr.

„Sociologija gana aiškiai rodo, kad šeima, kuri yra santuokinė, yra stabilesnė. Vaikui stabilioje aplinkoje augti yra geriau“, – nurodė Seimo narys Vytautas Sinica.

J. Kalinsko / ELTOS nuotr.

„Kuomet būtent apvaisinamos vienišos moterys, skaitant įstatymo visumą, panašu, kad jos galėtų tiesiog atsivesti bet kokį vyrą ir jį nurodyti kaip potencialų donorą“, – sakė Seimo narė Agnė Širinskienė.

Demokratei A. Širinskienei kliūna ir tai, kad medicininė paslauga būtų teikiama ir moterims, kurios neturi problemų. 

„Paslaugos prieinamumas turi būti užtikrinamas įvertinant medicinines indikacijas. Šiame projekte medicininių indikacijų nelabai matau“, – teigė Seimo narė.

A. Ufarto / ELTOS nuotr.

„Tai yra gydytojų konsiliumo sprendimas, tai yra medicininės indikacijos, ir jos išlieka“, – aiškino V. Čmilytė-Nielsen.

Anot gydytojos G. Bogdanskienės, Lietuvoje atliekama nuo 1 tūkst. iki 1,5 tūkst. pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Jei tvarka taps lankstesnė, poreikis smarkiai išaugs.

„Tai be abejo, tas skaičius išaugtų dvigubai, nes maždaug kas antra pora, kuri kreipiasi, yra nesusituokusi“, – teigė G. Bogdanskienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

O tai reiškia, kad gali prireikti ir daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų apmokėti pagalbinio apvaisinimo paslaugoms.

Valstybės lėšomis apmokami du gydymo ciklai. O kasmet didžiausia lėšų dalis atitenka būtent vaistams, nes jie kompensuojami 100 proc.

„Kiek padidėtų pasinaudojimas paslauga, sunku numatyti. Negalime šiandien suskaičiuoti, kiek vienišų moterų norėtų susilaukti vaiko“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Po pateikimo parlamentas pataisoms pritarė. Dabar jos keliaus į komitetus, o į Seimo salę gali sugrįžti birželį.