SEIMO BIUDŽETO KOMITETO VADOVAS: IKI 2030 METŲ REIKIA DIDINTI GYNYBOS FINANSAVIMO APSUKAS

Iki 2030-ųjų reikia didinti finansavimo gynybai apsukas ir tam reikia aiškiai įvardyti kariuomenės poreikius, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė.

„Kritinis laikotarpis yra iki 2030 metų, iki tada turi būti didinamos apsukos, tam reikalingas ir didesnis finansavimas. (...) Paskui mes turėtume situaciją vertinti pagal tai, kiek demokratijos atsirado tose šalyse, kuriose rizikas matome. Ir jei procesai eitų demokratiškai Rusijoje ar Baltarusijoje po 2030 metų, tada galėtume galvoti, kad tas finansavimas galėtų būti (NATO – BNS) susitarimų rėmuose“, – trečiadienį BNS sakė Seimo BFK vadovas M. Lingė.

Komitetas trečiadienį uždarame posėdyje svarstė klausimą dėl gynybos finansavimo.

„Komitetas skyrė didžiausią dėmesį, kam naudojami pinigai, ir kam reikėtų ir kiek reikėtų, ir prioritetų ratas nemažas, ir kalbant apie sąjungininkų brigados buvimą, ir vietinės divizijos sukūrimą, ir gynybos pramonės  plėtojimą“, – teigė komiteto pirmininkas.

Jis teigė, kad dabartinis finansų planavimas leidžia prioritetiniais įvardytų projektų įgyvendinimą pernelyg ištęsti laike, todėl reikėtų planus konkretizuoti ir numatyti lėšų poreikį siejant su konkrečiomis datomis.

„Pavyzdžiui, divizijos kūrimo klausimas – yra viešai įvardinta, kad su dabartiniu finansavimu būtų (įgyvendinta – BNS) 2035 metais, o mūsų planas yra 2030-aisiais, vėlgi, tai yra papildomos sumos, kurias norime turėti kuo greičiau“, – kalbėjo M. Lingė.

Gynybos klausimų aptarimą BFK inicijavęs Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas teigė, kad didesnis gynybos finansavimas leistų greičiau vystytis ir vietos gynybos pramonei.

„Jei mes sugebėsime dar daugiau pirkti iš Lietuvos gamintojų ir vystyti, tai tuo daugiau pinigų liks Lietuvoje ir visas (gynybos – BNS) biudžeto klausimas nebus toks skaudus palyginti su kitomis sritimis“, – BNS sakė V. Mitalas.

Bendras gynybos biudžetas 2024 metais sieks 2 mlrd. 60 mln. eurų arba 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto, šiais metais jis sudaro 2,76 procento.

Krašto apsaugos ministerija yra skelbusi, kad per ateinantį dešimtmetį karinėms atsargoms įsigyti planuoja skirti daugiau kaip 3,1 mlrd. eurų.

KAM šiemet pasirašė kelis kontraktus pirkti amuniciją: iš JAV užsakytos vidutinio nuotolio žemė-oras AMRAAM raketos, prieštankinės „Javelin“ raketos, iš Švedijos – granatsvaidžių „Carl-Gustaf“, trumpojo nuotolio oro gynybos sistemos RBS-70 raketų, per NATO paramos ir pirkimų agentūrą (angl. NSPA) perkama įvairaus kalibro šaudmenų (nuo 4,6 iki 40 mm).

Ministerija yra skelbusi, kad skatinama ir nacionalinė gynybos pramonė – šiemet pasirašyta sutartis su Giraitės ginkluotės gamykla dėl 7,62x51 mm šaudmenų įsigijimo.

Iš viso per 2024-2026 metų laikotarpį Krašto apsaugos biudžete įsigijimams numatyta skirti apie 2,7 mlrd. eurų.