Argumentų lavina

Išsiuntinėtame pranešime tėvams pateikiami argumentai, kodėl elektroninės pratybos pranašesnės už popierines.

Esą su elektroninėmis pratybomis vaikai spręs diferencijuotas užduotis, atitinkančias jų individualų pasiekimų lygį.

"Mokiniai, kuriems mokslai sekasi sunkiau, jausis labiau motyvuoti, spręsdami jiems suprantamas užduotis, o gabesni klasiokai taip pat netinginiaus ir spręs jų galimybes atitinkančias sudėtingesnes užduotis. Popierinėse pratybose visi klasės vaikai sprendžia vienodo lygio užduotis. Tai palankiausia vidutinių pasiekimų mokiniams", – teigia elektroninių pratybų pardavėjai.

Pabrėžiama, kad virtuali aplinka ir elektroniniai įrenginiai vaikams patrauklūs, bet esą tai ne pagrindinė priežastis, dėl kurios vaikai noriau mokytųsi naudodamieji elektroninėmis pratybomis. Teigiama, kad vaikų motyvaciją mokytis skatina ir interaktyvi pasiekimų lenta, kuri mokymuisi suteikia tikslą.

Be to, skiriasi ir įprastų popierinių bei elektroninių pratybų kainos. Pastarosios kainuoja maždaug 40 proc. mažiau nei popierinės.

Moksleiviui – po planšetę?

Kyla klausimas, kaip vaikai mokykloje mokysis su elektroninėmis pratybomis, jei klasėje yra tik vienas mokytojos kompiuteris? Ar jie privalės atsinešti į pamokas savo planšetes? Juolab kad ne kiekvienas moksleivis jas turi, ir šis daiktas kainuoja nepigiai. O kas užtikrins vaikų saugumą, kad tų portatyvinių kompiuterių iš jų kas nors neatimtų einant pakeliui į namus ar į mokyklą?

Elektroninių pratybų pardavėjai turi atsakymą ir į šį klausimą: "Norint mokytis su elektroninėmis pratybomis, kompiuteriai klasėje neprivalomi. Mokytojas galės atspausdinti iš sistemos diferencijuotų užduočių lapus ir išdalyti juos mokiniams. Popieriuje atliktų užduočių rezultatai nebus matomi sistemoje, tačiau ištaisęs užduotis mokytojas pastūmės vaikus virtualioje pasiekimų lentoje."

Paaiškėja, kad, nesant klasėje pakankamai kompiuterių, virtualios pratybos tiesiog virs popierinėmis. Tėvams kyla klausimas – kam tokiu atveju mokėti pinigus už elektronines pratybas?

Kūrybinio ugdymo klausimas

Pernai, kai mokslo metų pradžioje ažiotažą sukėlė pratybų sąsiuvinių kainos, mokinių tėvų skundai dėl mokyklų reikalavimo tėvams pirkti vadovėlius bei pratybas pasiekė net Švietimo ir mokslo ministeriją.

Pratybų sąsiuvinių moksleiviams kaina stulbino, skirtingose mokyklose skirtingoms klasėms pastarieji kainavo nuo 30 iki 60 eurų.

Tuometė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė buvo kategoriška, esą jokios rinkliavos mokyklose neturėtų būti. Tada ministrė pabrėžė, kad "šie sąsiuviniai nėra privalomi, priimant sprendimus dėl jų įsigijimo ir naudojimo, būtina tartis su mokinių tėvais".

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Kazakauskienė tada teigė, kad ir anksčiau mokykloms buvo siųstos rekomendacijos "dėl labai tikslingo pratybų sąsiuvinių naudojimo", vien todėl, kad pratybų sąsiuviniai yra komercija. Tada prabilta ir apie moksleivių kūrybiškumo bei raštingumo ugdymą, o tai pratybos esą neretai riboja.

"Šiais laikais yra begalės šaltinių internete, kur mokytojas gali rinktis ir formuoti vaikams užduotis, tad tie pratybų sąsiuviniai tikrai nebūtini", – dar pernai rudenį dienraščiui teigė V.Kazakauskienė.