VYRESNIO AMŽIAUS ŽMONIŲ ĮSITRAUKIMO Į VISUOMENĖS VEIKLAS RODIKLIAI LIETUVOJE – ŽEMESNI NEI ES

Europos Komisijos kartu su Jungtinių Tautų Europos ekonomine komisija inicijuoto „Aktyvaus senėjimo indekso“ ataskaitos duomenys rodo, kad kokybiško senėjimo rodikliai Lietuvoje, palyginus su kitomis ES valstybėmis, nėra aukšti. Itin vangiai vyresnio amžiaus žmonės naudojasi mokymosi galimybėmis, kaip priežastis įvardindami amžių ir finansinius sunkumus.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovų, Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonių užimtumo, politinio dalyvavimo ir savanoriško darbo galimybės vis dar nepakankamai panaudojamos, jų sukaupta patirtis ir įgytos kompetencijos ne visuomet tinkamai įvertinamos, o didelė dalis vyresnio amžiaus žmonių jaučia vienatvę, socialinę atskirtį.

„Aktyvaus senėjimo indekso“, kuris naudojamas siekiant suprasti, kaip galima labiau padidinti vyresnio amžiaus žmonių galimybes ir išnaudoti jų potencialą, ataskaitoje, pateiktoje 2019 m., nurodoma, kad Lietuva tarp Europos Sąjungos (ES) šalių užėmė 20-tą poziciją (bendras aktyvaus senėjimo įvertinimas – 33,6 proc., o bendras ES šalių vidurkis sudaro – 35,7 proc.).

Remiantis SADM pateiktais duomenimis, vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimo visuomenėje rodikliai Lietuvoje ganėtinai žemi. Visuomeninėje veikloje dalyvavo tik 11,1 proc. vyresnio amžiaus žmonių (ES šalių vidurkis – 17,9 proc.). Galimybių ir aktyvų senėjimą palaikančios aplinkos (vidutinė ir sveiko gyvenimo trukmė, informacijos ir komunikacijos technologijų naudojimas, socialinė įtrauktis) rodiklis Lietuvoje sudarė 48,5 proc. (ES šalių vidurkis – 57,5 proc.). „Aktyvaus senėjimo indekso“ ataskaitoje pažymima, kad palyginus su kitomis „Aktyvaus senėjimo indekso“ sritimis, Lietuva tik pagal vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimą darbo rinkoje užėmė aukštesnę poziciją nei ES vidurkis.

Vyresnio amžiaus lietuviai į mokymus žvelgia vangiai

Lietuvoje mokymosi veiklose dalyvauja nedaug vyresnio amžiaus žmonių. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengtoje ataskaitoje „Aktyvaus senėjimo skatinimas Lietuvoje. Politikos iššūkiai ir sprendimai” pažymima, kad Lietuvoje bendras dalyvavimo mokymuose lygis yra gerokai mažesnis už EBPO šalių vidurkį (27 proc., palyginti su 39 proc.). Taip pat pažymima, kad jaunesnių ir vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimo mokymuose atotrūkis yra vienas didžiausių ES.

Nepaisant gana niūrios situacijos, SADM nurodo, kad vyresnio amžiaus žmonių polinkis į švietimą vis tik pamažu gerėja. Per pastarąsias keturias savaites dalyvavusių švietimo ir mokymosi veiklose vyresnio amžiaus žmonių dalis 55–74 metų amžiaus grupėje padidėjo nuo 3,5 proc. (2021 m.) iki 3,7 proc. (2022 m.). Didėja vyresnio amžiaus žmonių, besimokančių internetu, dalis. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vien per pastaruosius metus vyresnio amžiaus žmonių, besinaudojančių internetu mokymosi tikslais, dalis 65–74 metų amžiaus grupėje padidėjo nuo 3,1 proc. (2022 m.) iki 4,9 proc. (2023 m.), o 55–64 metų amžiaus grupėje nuo 13,7 proc. (2022 m.) iki 17,2 proc. (2023 m.).

Vyriausybės strateginės analizės centro atliktoje analitinėje apžvalgoje „Senstanti Lietuvos visuomenė“ nurodoma, kad dažniausiai vyresnio amžiaus žmonių įvardijamos nesimokymo priežastys – amžius ir sunkumai padengiant mokymosi išlaidas. Kad mokytis jiems per vėlu dėl amžiaus, nurodė 44,2 proc. 50–59 m., 69,8 proc. 60–69 m. ir 70,2 proc. 70–74 m. amžiaus gyventojų. Antra labiausiai paplitusi kliūtis mokytis – sunkumai siekiant padengti mokymosi išlaidas. Ją nurodė 31,8 proc. 50–59 m. ir 16,4 proc. 60–69 m. amžiaus asmenų. 1 iš 5 50–69 m. gyventojų kaip svarbią nesimokymo priežastį taip pat nurodė prastą sveikatą. Vyresni asmenys taip pat reikšmingai dažniau nurodo, kad nesimokytų net nevaržomi jokių kliūčių ir turėdami visas galimybes tai daryti. Toks nusiteikimas būdingas ketvirtadaliui 50–59 m. asmenų ir 2 iš 5 60–69 m. asmenų.

Mes norime būti orūs. Neiname ištiesę rankų – norime duoti. Deja, Lietuvoje labai gajus jaunystės kultas.

Įvardija, kokios priežastys trukdo dalyvauti visuomeninėse veiklose

Nepaisant niūrių statistinių duomenų, Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto rektorė dr. Zita Žebrauskienė apie vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimą į mokymus ir visuomeninę veiklą kalba itin optimistiškai. Ji įvardija, kad šiuo metu minėtame trečiojo amžiaus universitete studijuoja 2500 studentų, kurių amžiaus vidurkis – 65–75 metai, o vyriausiajai studentei – 98-eri. Nacionalinė trečiojo amžiaus asociacija skaičiuoja 14 000 studentų. Pasak dr. Z. Žebrauskienės, net 80 proc. studentų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, tačiau čia priimami visi žmonės, vyresni nei 50 metų.

Į SADM pristatytus statistinius duomenis apie vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimą į sumanią visuomenę rektorė reaguoja gana kritiškai bei įvardija pagrindinę problemą – trečiojo amžiaus universitetams ir iniciatyvoms trūksta daugiau dėmesio ir paramos iš valdžios atstovų. Pasak dr. Z. Žebrauskienės, jie ne visada supranta, kad tokios organizacijos yra labai svarbios valstybei.

„Universitetas išsilaiko iš savo pinigų, studentų mokamo nario mokesčio. Besimokantys senjorai ilgai išlaiko savarankiškumą, gyvena savo namuose, mes vienas kitą globojame, slaugome. Nereikia globos namų, nereikia daug kompensuojamųjų medicininių preparatų. Vis dėlto visuomenė yra senstanti – vien Vilniuje yra apie 600 tūkst. senjorų. Žmonės daug kalba apie draugišką miestą garbingo amžiaus piliečiams, infrastruktūrą, o mes norime, kad būtent pagyvenęs žmogus būtų įtrauktas į veiklą, spręstų problemas, juk patirtis yra didelė. Mes norime būti orūs. Neiname ištiesę rankų – norime duoti. Deja, Lietuvoje labai gajus jaunystės kultas“, – apgailestauja Z. Žebrauskienė.

Vis dėlto „Nacionalinio socialinės integracijos instituto“ Senjoro programos komunikacijos vadovė Sigita Kaminskaitė pastebi, kad nors savirealizacijos galimybių vyresnio amžiaus žmonėms daugėja, įsitraukimas į jas auga vangiai. Pašnekovė pamini ir kitus niuansus, trukdančius senjorams įsilieti į visuomeninę veiklą. Specialistė sako, kad jie viešajame diskurse vis dar dažnai atsiduria negatyviame kontekste, o tai stigmatizuoja. S. Kaminskaitė atkreipia dėmesį ir į emocinius bei užsisėdėjimo vienoje vietoje aspektus.

„Pasibaigus darbiniam periodui, vaikams tapus savarankiškais, vyresnio amžiaus žmogui tenka iš naujo atrasti savo vietą, tikslą, o tam reikia nemažai motyvacijos. Jei senjoras užsisėdi namuose, atsiduria visuomeninio gyvenimo nuošalyje, nelengva vėl pradėti aktyviai dalyvauti veiklose“, – teigia ji.

SADM: dedama daug pastangų siekiant užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių visavertį gyvenimą

Savo ruožtu SADM specialistai teigia, kad valstybinės institucijos ženkliai prisideda prie vyresnio amžiaus žmonių asmeninio ir visuomeninio gyvenimo gerinimo. Siekiant mažinti vyresnio amžiaus žmonių socialinę atskirtį ir stiprinti jų finansinį saugumą, nuosekliai didinamos socialinio draudimo pensijos, siekiama užtikrinti paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms kokybę ir prieinamumą, remiama vyresnių nei 54 m. amžiaus žmonių integracija į darbo rinką bei vyresnio amžiaus žmonių savarankiškas užimtumas. Taip pat remiamos vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančios ir su jais dirbančios nevyriausybinės organizacijos, ieškoma naujų formų ir metodų stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą vyresnio amžiaus žmonių politikos formavimo ir įgyvendinimo srityje.

Prie vyresnio amžiaus žmonių socialinės įtraukties didinimo, kaip tikina SADM specialistai, svariai prisideda šalies viešosiose bibliotekose pagyvenusiems žmonėms organizuojami specialūs skaitmeninio raštingumo mokymai, teikiamos naudojimosi viešosiomis elektroninėmis paslaugomis konsultacijos. Prie vyresnio amžiaus žmonių švietimo paslaugų, kultūros vertybių, demokratinių visuomenės gyvenimo principų plėtojimo ir sklaidos didele dalimi prisideda trečiojo amžiaus universitetai bei vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančios ir su vyresnio amžiaus žmonėmis dirbančios nevyriausybinės organizacijos.