Klausimas proto mūšio dalyviams: "Kaip vadinasi Kaune esantis nacionalinės reikšmės objektas, kuris vienu metu atlieka edukacinę, kultūrinę, socialinę funkciją: sudaro sąlygas interaktyviam įvairių amžiaus grupių moksleivių mokymuisi; suteikia galimybę stiprinti šeimos narių ryšius; prisideda prie sveikos gyvensenos; įkvepia socialiai atsakingiems darbams.

Papildomi požymiai – dėl šio objekto Kauno vardą žino absoliučiai visi bent poros metų sulaukę Lietuvos piliečiai; jis vienintelis pritraukia į Kauną žmones iš visos šalies?"

Ne vietinės reikšmės objektų Kaune nėra daug, tačiau visų nurodytų požymių neatitinka nė vienas. Teisingas atsakymas į klausimą – Kaune yra vienintelis šalyje Lietuvos zoologijos sodas. Tik dėl jo į Kauną užsuka vilniečiai, sustoja pakeliui į sostinę važiuojantys plungiškiai ar klaipėdiečiai ir tai daro daugiau nei kartą per gyvenimą.

Atidarytas prieš beveik aštuonis dešimtmečius, išsaugotas per karus ir ekonomines blokadas, šiandien jis yra kryžkelėje, iš kurio yra tik trys keliai.
Eisi tiesiai – rizikuoji netekti ir žvėrių, ir licencijos.

Gali spjauti į viską ir pasukti kairėn. Išvaikyti gulbes, žirafas ištekinti į užsienį, vabalus sumaitinti žvirbliams, žvirblius – ereliams, erelius – liūtams, liūtus išparceliuoti, iš ožkų prisiūti kailinių, narvus perleiti metalo supirkėjams, sodo teritoriją užstatyti daugiabučiais, o vietoj vartų įrengti užkardą su užrašu "Liūtų kvartalas".

Naujoji sodo vadovybė prieš kurį laiką pasirinko trečiąjį kelią – per popierių kalnus, per viešųjų pirkimų spąstus, su pakelėje tupinčiais rankas atkišusiais valdininkais, bet su ES struktūrinių fondų pinigų upėmis ir sočiais žvėrimis pakrantėse.

Jei tikslą pavyks pasiekti, laimės ir žvėrys, ir kauniečiai. Priešingu atveju Kaunas ne vienam pravažiuojančiajam liktų tuo, kas kol kas yra tik anekdotuose: degaline kelyje tarp Vilniaus ir pajūrio.