AR MINĖTI VADINAMĄJĄ PERGALĖS DIENĄ?

Daugelis dabar aiškinasi, ar reikia leisti Lietuvoje minėti vadinamąją Pergalės dieną – gegužės 9-ąją, ar ne.

Vieni sako, kad jokiu būdu negalima, nes tai antrosios okupacijos pradžia, o kiti aiškina, kad valdžia turėtų leisti visokius mitingus su amžinosios ugnies deginimu, kalbomis, gvazdikais ir plakatais.

Turbūt teisingas sprendimas yra, kaip visada, – „per vidurį“. Reikėtų leisti žmonėms, norintiems pagerbti žuvusiųjų atminimą, tai padaryti, kaip per Vėlines.

Negalima uždrausti eiti prie palaidojimo vietų. Tačiau reikėtų vengti mitingavimo, „karštų“ kalbų apie gražią praeitį, paistalų apie „blogio jėgas“ Vakaruose ir antivalstybinių nuomonių reiškimo. Reikėtų susilaikyti, juk tą dieną paminimi žuvusieji, kurie tiesiog žuvo, nepriklausomai nuo jų pačių pažiūrų, siekių ar norų. Nei Stalinas, nei politrukai jų neklausė, tiesiog pasiuntė mirti.

Juk per Vėlines niekas nemitinguoja ir nepolitikuoja.

Kitai pusei taip pat reikėtų susilaikyti nuo viešo savo buvusių skriaudų dėstymo, pykčio, replikų ir garsios muzikos leidimo iš automobilio. Tegul ramiai pagerbia žuvusiuosius. Per Visus Šventus gi taip pat niekas nemitinguoja, nekelia triukšmo ir nereiškia nepasitenkinimo.

Reikia visiems mums ne eksploatuoti savo praeities skaudulius, o tiesiog tolerantiškai žvelgti vieniems į kitus, kad ir ką kuris begalvotų. Juk realiai nė vienas nelinkime nė vienam nieko blogo. Likimas lėmė, kad gyvename vienoje šalyje, tai ir turime visi taikiai ir gražiai sugyventi.