KLIMATO ATŠILIMĄ REIKIA SKATINTI?

Šių metų rugsėjis labiau primena gegužės ir birželio sandūrą nei rudens pradžią. Kai tokiu metų laiku pusę nakties esi priverstas palikti atvirus langus, norom nenorom susimąstai apie klimato kaitą. O tada ir visokių marazmatikų dūsavimai dėl per vėlai giedančios gegutės gali atrodyti grėsmingai.

Apie šį klausimą daug kalbama jau keletą dešimtmečių – sukurta daug laidų ir filmų, reguliariai vis pasisako įvairūs politiniai ir visuomeniniai veikėjai, įvairūs kvaišeliai rengia protesto akcijas. Vieni klimato kaitą neigia, kiti tvirtina, kad žmonija pasmerkta, ir barstosi galvą pelenais, treti tvirtina, kad reikėtų atsisakyti viso techninio progreso ir grįžti gyventi į urvus. Buvo ir tokių, kurie aiškino, neva COVID-19 pandemija tiesiogiai susijusi su klimato kaita.

Aš šiuo klausimu norėčiau užimti kiek kitokią poziciją. Mano nuomone, klimato kaita egzistuoja, tačiau kovoti su ja nereikia. Taip. Perskaitėte teisingai, klimato kaita nėra blogai. Aš netgi drįsiu pareikšti, kad klimato kaita gali būti naudinga žmonijai ir ją būtina skatinti.

Pradėkime nuo to, kad šiltas oras sumažina dirbtinės šilumos poreikį ir iškastinio kuro paklausą. Tai reiškia, kad tokios iš žaliavų (daugiausia dujų ir naftos) pragyvenančios autoritarinės valstybės kaip Rusija nebegalės manipuliuoti savo turimais ištekliais, siekdamos politinių tikslų ir primesti savo valią kitoms valstybėms (ypač smulkesniems kaimynų kraštams).

Pastebėjau, kad V. Putino gerbėjai tiek Lietuvoje, tiek Vakaruose dažnai neigia klimato kaitą. Tai tik įrodo, kad dauguma Kremliaus marionečių nelabai adekvačiai vertina realybę.

Pasikeitus klimatui ir atšilus orams Lietuvoje ir kitose šiaurietiškose valstybėse, gali atsiverti naujų ekonominių galimybių. Šiltas oras ne tik pritrauks daugiau turistų, bet ir leis pritaikyti Lietuvoje naujas žemės ūkio kultūras, apie kurias iki šiol net svajoti negalėjome, pvz., persikus ir vynuoges.

Taigi, klimato kaita nėra taip jau blogai.

„O ar pagalvojai, kad visa Žemė, ištirpus Antarktidos ir Arkties ledynams, gali atsidurti po vandeniu?“ – jau girdžiu klausimą.

Atsakysiu, tai lengvai išsprendžiama. Dalį neištirpusių ledynų galima būtų išvežti į dykumas, pvz., Sacharą, o vandens perteklių „išpilti“ į kosmosą. Išmaniosios technologijos padės tą padaryti ir išvengti grėsmių, kurios labiausiai jaudina Gretą Thunberg ir popiežių.