Ne kartą ir ne vienas pretendentas į Seimą savo prieš rinkimus dalytuose pažaduose yra išsakę ryžtą keisti arba tobulinti rinkimų sistemą šalyje.

Bet, kaip dažniausiai būna, "pažadėjo – patiešijo, nedavė – negriešijo". O rinkimų sistema jau išties užsistovėjo ir prisistovėjo.

Tad gal laikas ką nors keisti ar tobulinti?

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnis sako, kad LR Seimo nariai renkami remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise, o Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.

Ar iš tiesų taip yra Lietuvoje, esant mišriai Seimo rinkimų sistemai?

Sąrašuose turėtų figūruoti ne vien tik plika kandidato pavardė, bet ir kai kurie asmens anketiniai duomenys: profesija, išsilavinimas, amžius, darbovietė, pareigybė.

Klausimas kyla dėl to, ar gali būti visuotinai pripažintas parlamentaras, išrinktas, tarkime, Varėnos vienmandatėje rinkimų apygardoje, kai kitų keturiasdešimties apygardų rinkėjai jo išrinkimui neturėjo absoliučiai jokios galios ir įtakos?

Vis dėlto reikia suvokti, kad, tapęs Seimo nariu, šis žmogus turės įtakos visose apygardose gyvenančių, visų Lietuvos žmonių gyvenimui.

Pasigirsta netgi siūlymų atsisakyti proporcinės rinkimų sistemos dalies ir visus Seimo narius rinkti tik vienmandatėse apygardose.

Tačiau tokiu atveju, suprantama, tik dar labiau nutoltume nuo Konstitucijos.

Vien tik proporcinė rinkimų sistema labiau priartintų rinkimų tvarką prie minėto 55 straipsnio, bet nevisiškai.

O kad rinkimai Lietuvoje taptų visuotiniškesni, reikėtų, kad rinkėjai balsuodami galėtų reitinguoti ne tik savo pasirinktos partijos rinkimų sąrašo atstovus, bet ir kitų partijų, dalyvaujančių rinkimuose, sąrašo dalyvius.

To reikia todėl, kad į Seimą realiai patenka ne viena, o keletas partijų.

Tobulinant rinkimų sistemą reikėtų, kad rinkėjai turėtų galimybę ne tik reitinguoti ("pakelti" sąraše), bet ir dereitinguoti (išbraukti) keletą sąrašo dalyvių, kurių parlamente nenorėtų matyti.

Be to, sąrašuose turėtų figūruoti ne vien tik plika kandidato pavardė, bet ir kai kurie kiti asmens anketiniai duomenys: profesija, išsilavinimas, amžius, darbovietė, pareigybė, socialinė padėtis ir panašūs dalykai.

Laikus, kai virėjai ir melžėjos galėjo valdyti valstybę, jau esame anksčiau išgyvenę.

Štai parašiau ir suabejojau, ar tokie ir panašūs rašiniai galėtų daryti įtakos dabar egzistuojančiai sistemai?

Gi Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas, o įstatymus leidžia vėlgi tie patys parlamento nariai. Negi kas nors kirs šaką, ant kurios patys sėdi?

Užburtas ratas.