Paskutinieji 2020-ųjų atodūsiai. Vis daugiau žmonių pasineria į švenčių laukimo jausmą ir ruošiasi pasitikti, kad ir kitokias, tačiau širdis tebešildančias šv.Kalėdas. Netruksime įžengti ir į Naujuosius metus, kartu vieni kitiems išsakydami įkvepiančių sveikinimų ir palinkėjimų. Kad ir kaip būtų, užbėgant įvykiams už akių norėtųsi kiekvienam palinkėti visoje sveikinimų virtinėje nepamiršti savęs.

Metų pabaiga – puikus momentas apžvelgti prabėgusį laiką, leisti sau pareflektuoti ir nuspręsti, kokių tikslų norėtųsi pasiekti ateinančiais metais. Neretai pasitikdami Naujuosius metus žmonės sau išsikelia tikslus, kuriems įgyvendinti ketina paskirti dvylika ateinančių mėnesių.

Atsižvelgiant į esamą laikmetį, ko gero, būtų galima teigti, kad siekis pasirūpinti savo vidine darna ir harmonija, skirti pastarosioms daugiau dėmesio, būtų vienas tikslingiausių. Vienas tikslingiausių ne tik dėl emocinei būklei daug išbandymų pateikusių metų, bet ir dėl suvokimo, kad mūsų vidinė darna siunčia stiprius impulsus apatijos ir priešiškumo nykimui visuomenėje.

Kad ir kaip banaliai skambėtų, ne be reikalo yra sakoma, jog pokyčius reikia pradėti nuo savo kiemo. Taigi palinkėkime sau leisti susikurti ramybės akimirkų. Akimirkų, kurios leistų geriau pažinti savo tikrąją savastį ir dar labiau su ja susidraugauti. Tokiam tikslui pasiekti galima pasitelkti labai skirtingus ir individualius būdus, o vienas itin rekomenduojamų būtų apsilankymas muziejuje.

Muziejus moko išbūti aplinkoje, kuri ne visuomet yra ar turėtų būti kelianti tik pačias pozityviausias emocijas. Priešingai nei socialiniai tinklai.

Teigiamas meno ir dalyvavimo kultūriniame gyvenime poveikis žmogui yra tapęs ne vieno tyrimo pagrindiniu objektu, apie tai yra rašyta ne viename literatūriniame šaltinyje. Šią akimirką lengviausia prisiminti praėjusių metų pabaigoje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) paskelbtą publikaciją, kurioje buvo pateikiama informacija, kokiais būdais asmens santykis su menu ir kultūra gali prisidėti prie jo geros savijautos. Remdamiesi šia informacija dalis Lietuvos muziejų dar ne taip seniai kreipėsi į prezidentūrą, siekdami inicijuoti muziejų atvėrimą visuomenei karantino metu.

Svarbu pabrėžti tai, kad PSO pateiktoje medžiagoje yra rašoma ne tik apie emocinę gerovę, tačiau ir apie meno bei kultūros poveikį fizinei būklei. Gera atsitraukti nuo kūno ir proto atskirties. Dualizmas yra stiprus filosofinis požiūris, tačiau su visa derama pagarba René Descartes'ui, paneigti sąmonės kūno pasitelkimą galvoje besisukančių minčių raiškai per kūniškus pojūčius tampa vis sudėtingiau. Taigi minint žodžių junginį "gera savijauta", šiame kontekste omenyje yra turimos tiek jausminė, tiek fizinė žmogaus būsenos.

Per pastaruosius mėnesius patirtas stresas, nerimas ir įtampa gali turėti įtakos ir minčių sumaišties kilimui, ir nemaloniems fiziniams pojūčiams. Norėtųsi žinoti, kad vieną rytą nubudus visos patirtos nemalonios emocijos liks praeityje ir neturės reikšmės ateinančių dienų, savaičių ar mėnesių jausenoms. Deja, stiprūs išgyvenimai, ypač mažiau džiaugsmo ir daugiau nerimasties keliantys, yra gana egoistiški – atrodo, kad jie nori būti nepamiršti ir nevengia palikti gilių pėdsakų.

Ateis diena, kai karantinas ir jo metu galiojantys suvaržymai baigsis, tačiau to nepakaks, kad žmonės vėl imtų jaustis taip, kaip jautėsi lygiai prieš metus. Tam, kad emocinis imunitetas stiprėtų, reikės pasitelkti tam tinkamus vitaminus. Mąstant apie juos, vertėtų pagalvoti apie muziejaus erdves. Vietas, kuriose mintys nurimsta, įtampa apleidžia kūną, o vaizduotė įgauna laisvę. Vietas, kurios suteikia sąlygas gerai savijautai.

Apsilankymas muziejuje emocinei būklei gali būti reikšmingas ne tik dėl pandemijos laikmečio. Ši praeis, tačiau socialinių tinklų poveikis žmonėms tęsis. Paklausite, kaip čia viskas susiję? Pamėginsiu paaiškinti. Kiekvienais metais yra pastebimas agresyvesnis dalies visuomenės reagavimas į jų nuomonei prieštaraujančias idėjas. Kiekvienais metais žmonėms vis psichologiškai sunkesne užduotimi tampa supratimas, kad medalis turi dvi puses.

Realiame gyvenime susidūrus su diskusija, tampa sudėtingiau joje išbūti, nes tai yra akistata su oponuojančia nuomone ar turiniu, kurio virtualiajame pasaulyje yra pastebima kur kas mažiau. Kitaip tariant, socialiniai tinklai naikina plačių horizontų matymą. Nesileidžiant į detales apie konstruojamas socialinių tinklų inžinierių struktūras, galima pasakyti, kad socialiniuose tinkluose žmonėms yra siunčiamas toks turinys, koks jiems yra arba turėtų, algoritmų manymu, būti įdomus.

Tai mažais žingsniais prisideda prie kritinio mąstymo, gebėjimo pasirinkti pačiam žmogui tai, kas jam yra įdomu, ir priešingų idėjų matymo destrukcijos. Ima kurtis iškreiptų veidrodžių karalystė, kuri gali turėti stiprios įtakos prastėjant emocinei būklei. Dėl šios priežasties yra itin svarbu suteikti sau galimybę apsilankyti vietose, kuriose yra išsaugoma pasirinkimo laisvė matant ne algoritmų primestą, o įvairiapusį turinį. Tokį, koks ir yra pasaulis.

Muziejaus ekspozicija labai įvairi – kiekvienas lankytojas, remdamasis savo vertybėmis, lūkesčiais ir patirtimi, joje galės rasti smalsumą, apatiją, širdgėlą ir džiaugsmą keliančių eksponatų. Ir visus šiuos bei dar daugiau jausmų keliantys eksponatai atlieka labai didelį darbą, iliustruodami du dalykus: visų pirma, kiekvienas žmogus turi teisę pasirinkti, į ką norėtų nukreipti savo dėmesį ir, antra, žmogus negali paneigti, kad aplinka susideda iš daugybės skirtingų detalių, kurios ne visuomet yra artimos širdžiai, tačiau yra reikalingos išlaikant gyvenimo įvairovės pusiausvyrą.

Muziejus moko išbūti aplinkoje, kuri ne visuomet yra ar turėtų būti kelianti tik pačias pozityviausias emocijas. Priešingai nei socialiniai tinklai. Muziejaus ekspozicija netiesiogiai įkvepia priimti neiškreiptą tikrovę, o įvairialypės tikrovės priėmimas, kaip ir buvo minėta, siunčia impulsus priešiškumui nykti visuomenėje. Tai ypač aktualu kalbant apie jaunesniąją kartą, kuri praleidžia labai daug laiko socialiniuose tinkluose, bet jos emocinis imunitetas, deja, aukštais rodikliais pasididžiuoti negali.

Tekstas buvo pradėtas žodžiais apie švenčių laukimą ir pasiruošimą joms, galbūt vertėtų sugrįžti prie linksmesnės gaidos? Apmąstant išdėstytas mintis, norėtųsi palinkėti, artėjančių Naujųjų metų proga kiekvienam dažniau save patį pakviesti į pasimatymą ir pabūti gerai savijautai palankioje aplinkoje. Ar muziejus yra vienintelė tokia vieta? Tikrai ne.

Jų yra daugybė ir kiekviena jų gali turėti labai individualų santykį su ten besilankančiuoju. Kad ir kaip būtų, muziejus yra viena galimų pasimatymo su savimi krypčių, todėl belieka palinkėti ateinančiais metais jos neaplenkti. Lai menas, kultūra ir pasaulio pažinimas prisideda prie gražiausio – geros savijautos – žiedo skleidimosi. Pažintimis su muziejais ir su savimi kvepiančių 2021-ųjų!