Klerkai susizgribo – net 30 proc. moksleivių yra absoliutūs beraščiai. Tiesa, jie pažįsta raides ir gali jas sudėlioti į žodį, tačiau į tą rašliavą žiūrėti vis vien yra taip baugiai gėda, kad valdininkai sukurpė net priemonių planą kalbai gelbėti.

Užpraėjusį dešimtmetį Rolandas Rastauskas tuomet dar brendusią kartą taikliai pavadino bananine jaunuomene.

Tik ką atkūrus nepriklausomybę įsigalėjo mada viešai valgyti bananus, kurie sovietmečiu saldino tik anų laikų elito gyvenimą. Tai buvo šimtaprocentinis prabangos ir socialinio svorio ženklas. Ir tam tikros madingos kelnės buvo vadinamos bananinėmis. Kavinėse populiariausi patiekalai neapsėjo be to svarbiausiojo ingrediento. Net anuomet pagarsėjusio banditų restorano meniu puošė reikšmingas patiekalas „Kiauliena su bananais“, kurį knaibė ne vienas aukštuomenės gurmanas.

Ta bananinio jaunimo generacija subrendo ir į pasaulį išstenėjo naują – „aipodinę“ kartą, kurios firminis ženklas yra išmanusis telefonas su prakąstu obuoliu ant dangtelio, gobtuvas, slepiantis ne tik lėkštas smegenis, bet ir ausines, su kuriomis nesiskiriama net miegant. Tie gatvėmis slankiojantys zombiai rašinėja žinutes be „į“, „ą“, „ė“, maniakiškai vartoja anglų kalbą, o peroksidinių feisbuko naujienų turgus ir slavizmų fragmentai spuoguotoje sąmonėje gimtąją kalbą suvėlė į tokį velnio mutinį, kad visuotinis filologinis sudebilėjimas tapo vienu ryškiausių šių laikų požymiu.

Visa tai įgijo patologines raiškos formas, kurios kėsinasi ne tik į lietuvių kalbos tapatybę, bet ir ima pretenduoti į invalidinę tautosaką, besikėsinančią sugriauti tą etninį palikimą, kuris iki šiol buvo laikomas tautos identiteto pamatu ir tvirtove. Ką reiškia vien ta debilėjimo mada paremti ikikriziniai išsireiškimai, pavyzdžiui, „butai brangzzz“? Arba „karoče, acikask hot dogą, pirkau brangei“. Atsirado tokių filologinių „išradimų“, į kuriuos pažvelgęs net nesuprasi, ar tai skaičius, ar daiktavardis: „atvyxiu 4tadieni“. Jei šio proceso niekas neužkardys, galima tik įsivaizduoti, kokia atlieka taps valstybine vadinama kalba.