Nespėjo lėtai laisvėjantys karantino gniaužtai atrakinti muziejų durų, kaip prie jų nusidriekė kultūros išsiilgusių tautiečių eilės. Sustoję tvarkingai po du ar šeimomis, veidus paslėpę po kaukėmis, atsargiai grąžydami trapiomis vienkartinėmis pirštinėmis aptemptas rankas, trepsėdami nuo izoliacijos sustingusiomis kojomis visi laukė išganingosios akimirkos, kai galės peržengti kultūros šventyklos slenkstį.

Kiekvienas – didelis ir mažas, jaunas ir senas – buvo pasirengęs kantriai laukti eilėje, kol muziejaus prievaizdai išmatuos temperatūrą, išdezinfekuos rankas ir suskaičiuos įstaigos plotui proporcingą lankytojų skaičių. Prie laukiančiųjų virtinės prisijungiantys nauji piliečiai virpančia širdimi skaičiavo priešais stovinčiuosius, bandė prognozuoti, ar spės savo tikslą pasiekti iki darbo dienos pabaigos ir pusbalsiu tarpukariu populiaraus šūkio apie Vilnių ritmu šnabždėjo: "Be muziejaus nenurimsime!"

Per daug geras vaizdelis, kad būtų tiesa? Deja, taip. Neturėkime iliuzijų: muziejai bus tarp didžiausių kovos su COVID-19 pralaimėtojų. Dauguma šių įstaigų ir taikos metu savam biudžetui iš kultūrinių paslaugų sukrapštydavo tik menką dalelę, lankytojų statistiką gerino (ne)savanoriškos moksleivių edukacijos, nemokami šeimų sekmadieniai, unikalios (todėl ir retos) parodos bei išskirtinių poreikių užsienio turistai. Visa tai negrįš, kol bus uždarytos mokyklos, valstybių sienos ir dar gerokai ilgiau.

Įtikinti tingius piliečius, kad apžiūrinėti ekspoziciją kompiuterio ekrane, patogiai prigulus ant kanapos, yra miesčioniškas užsiėmimas.

Dar prieš septynias savaites vertėsi per galvas, kaip pasiektų namuose įkalintus piliečius virtualiuoju būdu, šiandien muziejininkai turi ristis priešinga kryptimi: įtikinti tingius piliečius, kad apžiūrinėti ekspoziciją kompiuterio ekrane, patogiai prigulus ant kanapos, yra miesčioniškas užsiėmimas.

Peržiūrėti parodų grafiką, galvoti duonos ir žaidimų po atviru dangumi, išūžti ausis kultūros ministrui ir potencialiems mecenatams, pagaliau išlaisvinti fantaziją, kuriant madingus suvenyrus ir, apskritai, permąstant rinkodaros planus bei bendradarbiavimą su privačiu verslu, – muziejų vadovams suktis reikės ne tik daug, bet ir greitai. Gera žinia ta, kad šiemet vasarą Lietuvoje, jos miestuose liks gerokai daugiau atostogautojų. Bloga – juos teks ne tik kažkokiu būdu prisijaukinti, bet ir išlaikyti per visas jau dabar prognozuojamas naujas epidemijos bangas.